- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-09
- Bylos Nr.
- 2-334/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Gasiūnienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą civilinėje byloje Nr. 2-563-623/2009 pagal ieškovo bankrutuojančio uždarosios akcinės bendrovės ,,Ilmenas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 16 d. nutartimi paskyrė apeliantui V. P. terminą iki 2008 m. spalio 31 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir pateikti teismui 2 154,12 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą patvirtinantį banko dokumento originalą.
V. P. pateikė teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą arba išdalinti mokėjimą dalimis.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 29 d. nutartimi apelianto prašymą atmetė ir nustatė terminą iki 2009 m. vasario 9 d. sumokėti 2 154,12 Lt žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinantį banko dokumento originalą.
Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėjas neįrodė savo sunkios turtinės padėties prašymo padavimo metu, nes nepateikė teismui duomenų apie registruotiną kilnojamąjį turtą, išrašo iš Juridinių asmenų registro, o iš pateiktos Nekilnojamojo turto registro pažymos negalima spręsti, kad netolimoje praeityje atsakovas nuosavybės teise neturėjo nekilnojamojo turto, todėl nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį.
Apeliantas nurodo, jog gyvena labai vargingai, neturi jokio nekilnojamojo turto, yra neįgalus, nes serga cukriniu diabetu, gyvena iš invalidumo pensijos, todėl neturi lėšų sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Tuo tarpu teismas, bylą išsprendė neišklausęs atsakovo, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).
Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
CPK 84 straipsnis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio.
Teismas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, t. y. esant sunkiai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai procesinio dokumento pateikimo metu, ir konstatavęs, jog įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam gali būti per sunki našta, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Apelianto teigimu, žyminio mokesčio mokėjimas kuo ilgesniam laikui jam turėtų būti atidėtas, nes yra II grupės invalidas ir šiuo metu nedirba, todėl negali sumokėti 2 154,12 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą. Tačiau įstatymų leidėjas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens finansine padėtimi, bet ir su visa pareiškėjo turtine padėtimi. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, yra darbingo amžiaus (gimęs 1952 m. gegužės 9 d.), net 12 metų buvo UAB ,,Ilmenas“, kuriai šiuo metu iškelta bankroto byla, direktoriumi (VĮ Registrų centro 2009 m. vasario 5 d. raštas Nr. 2090/09-76, b.l. 212). Ir nors apeliantas 2008 m. spalio 31 d. neturėjo jokio nekilnojamojo turto (VĮ Registrų centro 2008 m. spalio 31 d. pažyma Nr. 177194, b.l. 171), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas teismui nepateikė jokių aktualių duomenų apie nekilnojamąjį turtą, iš kurių būtų galima spręsti apie dabartinę apelianto turtinę padėtį. Apeliantas taip pat nepateikė teismui ir duomenų apie registruojamą kilnojamąjį turtą, taip pat apie tai, kad bankuose, išskyrus banką Swedbank, neturi kaupiamųjų ar atsiskaitomųjų sąskaitų. Taigi Vilniaus apygardos teismas, visapusiškai įvertinęs apelianto pateiktus ir turtinę padėtį įrodančius dokumentus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog apelianto turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo atidėti apeliantui už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartį nepakeistą.