- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- 1-1580-1165/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Kaltinamasis
- N. M.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Povilas Blažys
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos, Respublikos pilietė, neištekėjusi, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą ten pat, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. M. 2022 m. gruodžio 9 d. apie 18 val. Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, PC „Akropolis“ trečiojo aukšto moterų tualete tyčia dviem rankomis suėmusi už nukentėjusiosios A. P. plaukų, juos jėga tempė, tokiu būdu nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji N. M. visiškai prisipažino kalta ir parodė, kad įvykio dieną atvyko į PPC „Akropolis“ susitikti su dviem draugėmis. Jos jai pasakė, kad prekybos centro tualete jas apšmeižė valytoja, provokavo jas, nepagrįstai kaltino, kad jos eina į tualetą „garinti“. Ji taip pat norėjo į tualetą, visos trys į jį nuėjo. Ten buvo valytoja nukentėjusioji, kuri pradėjo ant jos rėkti, provokavo ją necenzūriniais žodžiais, pastūmė jos draugę, ją nutempė į tualetą ir uždarė duris. Ji, būdama tualeto patalpoje kartu su nukentėjusiąja, paėmė jai už plaukų, tempė juos. Nukentėjusioji buvo pasilenkusi, nieko nedarė. Dėl ko ji pasilenkė, nežino, iš kur jai žinoti, ar nukentėjusiajai skaudėjo. Suprato, kad jai gali skaudėti, bet ją išprovokavo. Nukentėjusioji išsitraukė telefoną, paskambino apsaugai ir apsauga ją išvedė. Mano, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, bet joje nurodyta suma nenormali. Sutinka atlyginti dalį žalos, turi santaupų banke. Palaiko prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant motinos atsakomybei. Kodėl to prašo, nežino. Tai yra jos motina, kartu gyvena, jų santykiai normalūs. Jos motina jai teigiamos įtakos nedaro, prie ko čia ta įtaka. Kas nukentėjusioji tokia, kad ją galėtų keikti, kolioti. Jos motina buvo susisiekusi su nukentėjusiąja, ši paprašė 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir viskas. Ji pati nebuvo susisiekusi su nukentėjusiąja, prie ko čia ji. Kas per klausimas, ką kalbėjo su motina, paaiškino situaciją, ir viskas. Ką motina sakė, neprisimena. Gailisi, daugiau neketina taip elgtis.
Galima laiduotoja R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prašymą atleisti jos dukrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją jos atsakomybėn. Dukra lankosi pas psichologą, lankomumas mokykloje pagerėjo. Tai pirmas toks atvejis, stengiasi, kad daugiau tokių nepasikartotų. Nepastebėjo dukros veido išraiškų, kurias ji demonstruoja jai posėdžio metu atsakant į teismo užduodamus klausimus. Po šio įvykio buvo pokalbis su dukra, kad blogai padaryta, bet jaunimas būna, kad pratrūksta. Apie įvykį sužinojo tik po mėnesio, kai į namus atvežė šaukimą. Pati skambino nukentėjusiajai atsiprašyti, nuvažiavo. Kaltinamoji nukentėjusiosios atsiprašė (nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu į tai atsakė, kad jos nebuvo atsiprašyta, nes kai mama atvažiavo su mergaite, mama priverstinai prašė josn atsiprašyti, o ji mimikas rodė ir grasino, kad rašys pareiškimą prieš nukentėjusiąją). Mano, kad įvykys įvyko dėl to, kad kaltinamoji sulaukė pilnametystės, atsirado draugai, ji dukros dabar nebegali kontroliuoti. Dukters asmenybę vertina normaliai, o poelgis negražus. Jos santykis su dukra nėra labai artimas, jai pirmoje vietoje draugai. Jai mažai pasipasakoja. Daro dukrai įtaką – kadangi gyvena su ja, turi laikytis jos namų taisyklių. Kadangi jos pajamos nedidelės, viena išlaiko šeimą, užstato sumokėti negalėtų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, kurie teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, buvo ištirti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gruodžio 9 d. apie 17.40 val. jai būnant PC „Akropolis“ patalpose sulaukė kolegės valytojos I. B. skambučio, kurio metu pastaroji jai nurodė, kad valo 3 aukšto moterų tualetą, tačiau negali patekti į vieną iš ten esančių kabinų, kažkas joje užsirakino. Tuomet ji nuėjo į I. B. nurodyto moterų tualeto patalpas, įeinant ant durų buvo pakabinta lentelė su užrašu „atsiprašome, vykdomi valymo darbai“. Įėjus į tualeto patalpą, iš jos išeidinėjo moterys, tačiau iš vienos niekas neišėjo, ji buvo užrakinta iš vidaus, į ją pasibeldus, po kurio laiko iš jos išėjo dvi apie 14–16 m. amžiaus merginos. Abi merginos buvo apie 158 cm ūgio, tamsių plaukų. Merginoms išėjus iš kabinos, pamatė, jog iš kabinos sklinda dūmai–garai. Merginas atpažino kaip tas pačias, su kuriomis susidūrė maždaug savaitę iki įvykio, kuomet jos tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo užsirakinusios PC „Akropolis“ kitame moterų tualete ir jai pasibeldus jos dviese išėjo iš vienos kabinos, iš kurios garavo dūmai. Tuomet jai būnant tualeto patalpoje, minėtoms dviem merginoms pasakė, kad tualete negalima rūkyti, jos vėl rūko tualeto patalpoje. Merginos neigė, kad rūkė, ir išėjo iš tualeto. Merginoms išėjus, jos į tualetą sugrįžo maždaug už 5 minučių, su jomis buvo trečia jai nematyta mergina, pastaroji buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 158 cm ūgio, surištų į kuodą pilkšvų plaukų, dėvėjo tamsios spalvos striukę. Minėtoms merginoms įėjus į tualetą, ji pasakė, kad vyksta valymo darbai ir parodydama ranka į išėjimą paprašė išeiti. Jos neklausė ir visos atėjo iki tualete esančių kriauklių, tuo metu ji stovėjo nugara į įėjimo duris, šviesių plaukų mergina atsistojo priešais veidu į ją ir savo nugara į tualeto kabinas, kitos minėtos dvi merginos stovėjo už šviesių plaukų merginos, šiek tiek dešiniau. Kitos merginos nieko nesakė, stovėjo atokiau. Tuomet šviesų plaukų mergina rankomis ją stumtelėjo, dėl ko ji vieną žingsnį paėjo atgal, fizinio skausmo nejuto. Ją stumdama, pastaroji jai sakė: „žiūrke, ką tu aiškini, nieko tu nepadarysi“, daugiau kokius būtent žodžius vartojo negali nurodyti, kadangi nepamena. Besigindama ji ištiesė kairę ranką bandydama atsistumti nuo merginos, tuomet viskas įvyko labai greitai, pajautė, kaip minėta mergina staiga abiem rankomis suėmė jai už plaukų, tempdama žemyn ir į šonus, ėjo atbulomis, mergina ją įsitempė į tualeto kabiną. Tuomet kabinos durys prisidarė ir savo kūnu jas užrėmė. Minėta mergina abiem rankom visuomet ją laikė už plaukų, ir vienu momentu ją staiga tempė į kairę pusę, žemyn, dėl to jautė fizinį skausmą dešinės kaklo pusės srityje. Tuomet ji išsitraukė iš kišenės telefoną, tačiau dėl grumtynių jis jai iškrito, vėliau jį pasiėmusi išsikvietė apsaugos darbuotojus, kurie netrukus ir atėjo, atidarė kabiną ir patraukė nuo jos minėtą merginą. Kol atėjo apsaugos darbuotojai, kažkur apie 3 minutes mergina laikė jos plaukus, dėl to jautė fizinė skausmą, buvo išrautas kuokštas plaukų, skaudėjo kaklo kairės pusės sritį. Ar minėta mergina, tempdama jos plaukus, ką nors sakė, nepamena. Dėl jai tempiamų plaukų ji parkritusi nebuvo, visuomet stovėjo pasilenkusi link grindinio. Kol jos buvome kabinoje, jautė, kad kažkas bandė patekti į kabiną, tačiau kas nežino, nematė, nieko negirdėjo. Vėliau po įvykio apsaugos darbuotojams sulaikius minėtą merginą, ji sakė įvairias replikas tokias kaip: „tu čia nedirbsi, tau bus p... (necenzūrinis žodis)“. Po įvykio medikai ją apžiūrėjo, taip pat kreipėsi į teismo medicinos tarnybos specialistus, lankėsi pas savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pas psichologą klinikoje, vėliau darėsi kaklo echoskopiją, kurios metu jai nustatė kaklo dešinės pusės patempimą. Dėl to vartojo vaistus nuo skausmo ir raminančius miegui. Įvykio metu jos telefonas apgadintas nebuvo. Dėl įvykio buvo laikinai, tai yra penkias dienas nedarbinga (1 t., b. l. 8-15, 29-32).
Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini). Jos darbo vieta yra Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, PC „Akropolis“. Viena iš jos darbo funkcijų yra bendrų erdvių bei tualetų švaros užtikrinimas. 2022 m. gruodžio 9 d. apie 18.00 val. valė trečiojo aukšto moterų tualeto patalpas. Bandė išvalyti vieną kabiną, tačiau ji buvo užrakinta. Po kiek laiko paskambino savo vadovei A. P.. Atėjus vadovei, ji nuėjo tvarkyti greta buvusio vyrų tualeto. Grįžusi į moterų tualetą maždaug po 5-7 min. atidariusi koridoriaus duris matė, kaip A. P. moterų tualete bendravo su dviem merginomis, kurios, kaip matė, abi išėjo iš tualeto kabinos, kurios prieš tai negalėjo išvalyti, nes joje buvo kažkas užsirakinę. Ką A. sakė merginoms, nesuprato, kadangi jos kalbėjo lietuviškai, A. ant merginų nešaukė, jai atrodė, kad kalbėjo kiek griežčiau, necenzūrinių žodžių, kuriuos suprastų, negirdėjo. Tuomet vėl nuėjo į greta buvusį vyrų tualetą tvarkyti patalpų ir išgirdo riksmą, triukšmą iš moterų tualeto, todėl išėjusi iš vyrų tualeto ėjo link moterų tualeto, greta jo pastebėjo ankčiau minėtas dvi merginas, užėjusi į moterų tualetą pamatė, kaip kita mergina, stovinti arčiau tualeto kabinos, abiem rankomis griebė A., kuri stovėjo toliau nuo tualeto kabinų, plaukus ir jėga labai greitai įsitempė A. į vieną iš kabinų. Iš kabinos girdėjosi grumtynių garsai. Tuo metu moterų tualete nieko nebuvo, minėtos dvi merginos liko koridoriuje. Ji bandė atidaryti tualeto kabiną, kurioje mergina įsitempė A., tačiau jai nepavyko, suprato, kad duris užrėmė iš vidaus, kadangi durys atsidarydavo į tualeto vidų. Tuomet nuėjo į koridorių, paklausė, kas atsitiko su jų drauge, jai atsakė rusiškai, kad draugė atėjo gamtiniais reikalais. Tuomet pastebėjo, kaip į tualetą atėjo apsaugos darbuotojai. Matė, kaip jie atidarė tualeto kabinos duris, iš jos išėjo išsigandusi A. ir minėta mergina. Minėto incidento metu nematė, kad A. būtų merginą stūmusi ar jai ką nors dariusi. Vėliau tvarkydama moterų tualeto kabiną, kur vyko minėtas incidentas, rado tamsių plaukų kuokštą, mano, kad tai buvo A. P. plaukai, kuriuos galimai išrovė mergina. Vėliau A. P. jai sakė, kad incidento metu jai mergina išrovė palukų kuokštą, parodė galvoje vietą su išretėjusiais plaukais (1 t., b. l. 67-70).
Nukentėjusiosios A. P. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 9 d. apie 18 val. Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, PC „Akropolis“ trečiame aukšte moterų tualete įvyko konfliktas su jai nepažįstama mergina. Konflikto metu mergina ją tampė už plaukų, išrovė kuokštą plaukų. Savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 8-15).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. P. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Tiriamosios išsakomi subjektyvūs pojūčiai (skausmas, judesių ribotumas dėl skausmo) nėra kvalifikuojami kaip sužalojimai (1 t., b. l. 56-57).
2022 m. gruodžio 12 d. medicininos dokumentų išraše nurodyta, kad A. P. nustatytas trapecijos raumens patempimas dešinėje (1 t., b. l. 38).
2022 m. gruodžio 9 d. medicininos dokumentų išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. diagnozuotas kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas (1 t., b. l. 39)
Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūno kūno kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašai. Peržiūrėtuose vaizdo įrašuose fiksuotos aplinkybės, kuomet policijos pareigūnai atvyko į prekybos centrą po įvykio. Fiksuojama, kaip nukentėjusioji aiškina įvykio aplinkybes: „Beldžiau, nes man paskambino mano darbuotoja valytoja. <...> Aš stoviu, beldžiu ir atidaro jos dvi draugės. Kamuoliai dūmų, sakau: „ir vėl jūs čia“, nes praeitą penktadienį jas išsivariau iš ten. Aš turiu raktus nuo neįgaliųjų padarytus. <...> sakau: „eikit jūs į lauką, į 4B ir garinkit“ ir jos išėjo. Kol mes tvarkėmės, aš uždariau tualetą, pakabinau kortelę. Pareina dar dvi su šita mergaite. Aš sakau: „jūs vėl atėjot garinti, prašau išeiti iš tualeto“. Ir jinai, aš sakau prašau išeiti. Šitaip, va taip aš ją šičia atsi..., atsi..., jinai man stvėrė už plaukų, visas kuokštas plaukų iš galvos išrautas, telefonas nukrito, aš taip pakėliau jį greitai suskambinau apsaugai, kad mane, sakau, užpuolė ir atbėgo apsauga ir ją jau čia atsivedė. Tai vat, realiai tu liepi pasišalinti iš tualeto, tau išrauna plaukus, iš tikrųjų žiauriai skauda kaklą, jis yra išnarintas, jei reikės, aš važiuosiu į medicinos įstaigą“. Taip pat fiksuotos kaltinamosios nurodytos įvykio aplinkybės: „Tada, kai visas konfliktas įvyko. Nuėjau į tualetą su draugėm, aišku, draugė ten norėjo plaukus susišukuoti, kita draugė į tualetą nueiti, ir viskas prasidėjo nuo to, kad jinai, nu ta va moteris, pradėjo ant mano draugių „dėt“: „jūs vėl čia atėjot, ką jūs čia darot“. ir panašiai. Ir tipo aš paklausiau, tipo kas blogai, nes mes čia tikrai garinti neatėjom, nes mes netokios „daunės“, kad mes eitumėm į tualetą ir nesąmones darytumėm. Čia jau nebe tas jaunimas, praeiti metai, užpraeiti metai, kai būdavo, bet dabar tikrai taip nėra ir jinai prisisvaigus čia „Dieve, jūs čia garinat, jūs čia tą, aną. Tai ką man daryt, ji pirma pradėjo šokinėt ant manęs, o aš kadangi jai nenusileidau, ir viskas tuom ir pasibaigė. Ir yra pilna tų draugių, kurios viską gali paaiškinti, kokius jinai cirkus daro“. Pareigūnei paklausus: „tai konfliktavot tarpusavyje, plaukus pešei?“, kaltinamoji nurodė: „O tai ką man daryt? Ką man reikėjo daryt? Nesipriešint, kad ji mane tipo čia daužytų ar tampytų“, pareigūnei paklausus: „kiek sakė, ji norėjo tave išlydėti iš tualeto, nes jūs garintot tenai“, kaltinamoji nurodė: „tikrai ji nusitempė mane į tualetą, pasiėmė už striukės, mano draugei paėmė už striukės, pastūmė. Uždarė tualetą, pradėjo mane ten ant žemės vartyti, tą, aną, tai ką man ten reikėjo daryti?“ (1 t., b. l. 92-99).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos tarnybos atstovė V. N. pateikė vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, įrašus (1 t., b. l. 83-85).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, gauti iš UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos tarnybos atstovės V. N.. Pirmas vaizdo įrašas, pavadinimu „ACC Export-2022-12-14 00.44.21.728“. Vaizdo įrašo 4 sekundę iš viršutinėje dalyje esančio koridoriaus kairės išeina dvi merginos Nr.1 ir Nr. 2, eina link vaizdo įrašo apačios, tuomet pasuka į kairę pusę ir lipa raudonais laiptais į viršų, 20 sekundę dingsta iš vaizdo įrašo. 19 sekundę matoma, kaip iš tos pačios vietos išeina mėlyna apranga dėvinti moteris Nr. 3, kuri nueina link dešinės pusės, kur yra spalvota lentyna, 25 sekundę moteris Nr. 3 nueina link kairės pusės ir dingsta iš įrašo. Tuomet 1.26 min. nuo laiptų viršaus pasirodo grupelė jaunuolių, tame tarpe ir dvi minėtos merginos Nr. 1 ir Nr. 2, ir dar kitos dvi merginos Nr. 4 ir Nr. 5. Merginos Nr. 1, 2, 4, 5 nulipa laiptais, pasuka į dešinę pusę ir nueina link koridoriuko galo. 1.58 min. iš įrašo pasuka į kairę pusę. 2.07 min. iš koridoriaus galo pasirodo minėta moteris Nr. 3, dėvinti mėlyną uniformą, prieina prie spalvotos lentynos, ten įdeda atsineštą baltą maišą, nueina link kairės pusės ir 2.18 min. dingsta iš įrašo, 2.22 min. vėl pasirodo, prieina prie spalvotos lentynos ir vėl nueina link kairės pusės, dingsta iš įrašo. Vaizdo įrašo 2.39 min. iš koridoriaus kairės pusės besidairydamos išeina merginos Nr. 1, 2 ir 5, eina link įrašo apačios, priėjusios raudonus laiptus sustoja, tuo pačiu metu iš koridoriaus pirmyn atgal vaikšto moteris Nr. 3, kuri nueina link koridoriaus galo, praeina pro duris ir dingsta iš įrašo. Minėtos merginos Nr. 1, 2 ir 5 apsisuka ir nueina atgal link įrašo viršaus koridoriumi ir pasuka į kairę pusę. 3.07 min. dingsta iš įrašo. Toje vietoje matosi dalis moters Nr. 3 kūno ir kito žmogaus kūno. Įrašo 3.53 min. matoma, kaip iš kairės pusės atbėga apsaugos darbuotojai: vyras ir moteris, kurie eina koridoriumi ir pasuka jo gale į kairę pusę, tuo metu iš tos vietos išeina mergina Nr.1, prie ausies priglaudusi telefoną, kiek toliau nueina ir apsisukusi grįžta. Įrašo 4.31 min. iš minėto koridoriaus galo kairės pusės išeina apsaugos darbuotojai, apsaugos darbuotoja vedasi merginą Nr. 4, kartu su jais eina moteris Nr. 6, kuri dėvi tamsios spalvos drabužius, tamsiais surištais plaukais, jie visi nueina link įrašo kairės pusės ir įrašas 4.45 min. baigiasi. Antrasis vaizdo įrašas, pavadinimu „ACC Export-2022-12-14 00.50.34.308“. Vaizdo įrašo 5 sekundę matoma, kaip apačioje pasirodo anksčiau minėtos ir aprašytos merginos Nr. 4 ir Nr. 5, eina link įrašo viršaus ir prie laiptų sustoja, susitinka su kitomis anksčiau minėtomis ir aprašytomis merginomis Nr. 1 ir Nr. 2, tarpusavyje gestikuliuoja rankomis, bendrauja. Vaizdo įrašo 1.09 min. (pagal vaizdo įrašo laiką 18.08 val.) visos merginos Nr. 1,2, 4 ir 5 pradeda eiti link įrašo viršaus esančių laiptų, jais pradeda leistis žemyn ir dingsta iš įrašo (1 t., b. l. 75-82).
Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).
Kaltinamoji N. M. baudžiamojon atsakomybėn patraukta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą apibūdinantys požymiai. Tai – fizinis smurtas ar kitoks mušimas, kuris sukėlė padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą arba fizinį skausmą. Šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).
Vertinant kaltinamosios veiksmų įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad ji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę iš esmės pripažino, nurodė, kad ji pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Šias aplinkybes kaltinamoji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad įvykus konfliktui su nukentėjusiąja, ji paėmė jai už plaukų ir juos tempė, laikė nukentėjusiąją už plaukų kurį laiką, tol, kol neatėjo nukentėjusiosios telefonu pakviesti apsaugos darbuotojai.
Kaltinamoji patvirtino, kad nukentėjusioji dėl jos veiksmų galėjo jausti fizinį skausmą, ji įvykio metu tai suprato, teigė, kad taip pasielgė susinervinusi. Nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad kaltinamosios veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji patvirtino, kad kaltinamoji tualeto patalpoje jai griebė už plaukų, tempė. Šios aplinkybės, kurias nukentėjusioji nurodė iš karto po įvykio, objektyviai užfiksuotos pareigūnų portatyvinėmis kameromis. Nukentėjusioji vėlesnio proceso metu jas patvirtino ir pareiškime bei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad patempimai, jos jaustas fizinis skausmas kaip sveikatos sutrikdymas nekvalifikuojami, tačiau iš medicinos dokumentų matyti, kad nukentėjusiajai kaklo srityje iš tiesų buvo padarytas patempimas. Pagrindo abejoti, kad jis buvo padarytas būtent kaltinamosios veiksmais, nėra. Nors, kaip minėta, jis nekvalifikuojamas kaip sveikatos sutrikdymas, tačiau neabejotinai patvirtina, kad kaltinamosios veiksmai pasireiškė tokiu intensyvumu, kuris nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji tvirtino, jog jai įvykio metu buvo išrautas kuokštas plaukų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja I. B., kuri nurodė, kad iš karto po įvykio ėjo tvarkyti tualeto patalpos, kurioje buvo nukentėjusioji su kaltinamąja, ir joje rado juodų plaukų kuokštą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios plaukų spalva tamsi. Ji iš karto apie šią aplinkybę pasisakė liudytojai, parodydama vietą galvoje, kur plaukai išretėję. Apie tai, taip pat ir apie jaučiamą fizinį skausmą nukentėjusioji pasisakė į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Tai, kad būtent kaltinamoji atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, patvirtina ir byloje UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos pateikti bei apžiūrėti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad būtent kaltinamoji su draugėmis buvo įvykio vietoje kaltinimui aktualiu laikotarpiu. Priešingai nei tvirtino kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu, jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad jos veiksmus įtakojo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys.
Nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamosios veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios kūno neliečiamumą, atlikdama fizinį poveikį nukentėjusiajai, ji tikėjosi tokiu būdu paveikti jos elgesį, taigi, akivaizdu, jog suprato fizinio smurto įtaką nukentėjusiosios sveikatai ir savo aktyviais veiksmais sudarė sąlygas kilti baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – fiziniam skausmui, kurį patyrė nukentėjusioji. Kaltinamosios veiksmų kryptingumas suponuoja išvadą, kad ji, atlikdama šiuos veiksmus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją yra visiškai įrodyti, jos veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi ji konflikto metu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimumo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji bei jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos R. M. žinion. Teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
Šiuo atveju, N. M. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, anksčiau nebuvo teista, sutiko, kad jos veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Vis dėlto, teismo vertinimu, jokie duomenys, esantys byloje, kaip ir pačios kaltinamosios parodymai, elgesys proceso metu nesuponuoja išvados, kad ji gailisi dėl savo poelgio. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu atsakydama į klausimus, elgėsi nepagarbiai, ji tvirtino, kad nukentėjusioji pati ją išprovokavo. Padarius teisiamojo posėdžio pertrauką, kaltinamosios gynėjui teismo posėdžių salėje pasiūlius kaltinamajai atsiprašyti nukentėjusiosios, ši atsakė, kad neketina to daryti. Teisiamojo posėdžio metu paklausta, ar ikiteisminio tyrimo metu bandė susisiekti su nukentėjusiąja, ji nurodė, kad tą padarė jos motina, o paklausus, ar ji pati kalbėjo su nukentėjusiąja, ar tarėsi dėl žalos atlyginimo, atkirto: „o prie ko čia aš?“. Teismo vertinimu, kaltinamosios požiūris į jos atliktą nusikaltimą yra visiškai nekritiškas, jos elgesys proceso metu, demonstruojamos veido išraiškos atsakant į teismo, prokurorės klausimus, taip pat motinai teikiant paaiškinimus dėl galimo laidavimo taikymo, buvo iššaukiantis ir nepagarbus tiek teismo, tiek ir nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltinamosios teiginiai, kad ji gailisi, teismo vertinimu, yra visiškai deklaratyvūs, sąlygoti surinktų įrodymų visumos ir siekio, kad jai būtų taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, bet ne vedini nuoširdaus gailėjimosi dėl savo neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių kito asmens kūno neliečiamumą. Taigi teismo vertinimu šioje byloje nėra netgi formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti.
Pažymėtina ir tai, kad net tokias nustačius, vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.
Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, pačios kaltinamosios bei jos motinos paaiškinimų, kaltinamajai iš esmės jokios pozityvios įtakos motina nedaro. Jų santykiai nėra artimi, pasak pačios R. M., dukrai įtaką daro draugai, ji šiuo metu yra pilnametė, todėl ji jos kontroliuoti negali. Apie įvykį galima laiduotoja sužinojo tik tada, kai į namus buvo pristatytas teismo šaukimas. Kaltinamosios paklausus, ar motina jai yra autoritetas, ar daro teigiamą įtaką, ji nurodė, kad jos motina jai teigiamos įtakos nedaro, prie ko čia ta įtaka. Ji netgi neatsiminė, ką motina jai pasakė dėl tokios susiklosčiusios situacijos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad kaltinamosios motina gali daryti jai bent minimalią įtaką, apart formalių taisyklių namuose laikymosi. Aptartos aplinkybės nepatvirtina ir materialiųjų laidavimo sąlygų egzistavimo, todėl pagrindo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nėra.
Dėl N. M. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.
Kaltinamoji N. M., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, tačiau yra bausta administracine tvarka. Ji nusikalto būdama jauno amžiaus, padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuris pasireiškė ypatinga nepagarba viešoje vietoje paslaugas teikiančiam vyresnio amžiaus darbuotojui. Ji dirbanti, tačiau įsidarbino tik 2023 m. birželio 15 d., ankstesnė jos turima darbo patirtis pakankamai menka, įskaitant ir dėl to, kad ji yra neseniai sulaukusi pilnametystės. Kaltinamosios požiūris į įvykdytą nusikaltimą nekritiškas, žalos nukentėjusiajai ji nėra atlyginusi, jos neatsiprašė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad kaltinamoji nesutiko atlikti viešųjų darbų, kurie laikytini švelniausia bausmės rūšimi, kuri numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kartu su ja taikant įpareigojimus, kurie užtikrins sklandų kaltinamosios resocializacijos procesą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, kaltinamajai skirtina bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas BK 48 straipsnyje numatyto minimalaus ir maksimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmės vidurkiui.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo. Jai kardomosios priemonės nepaskirtos ir neskirtinos.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji A. P. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės ir 11,33 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59-62).
Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais N. M. nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas kaklo patempimas, dėl kurio ji turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus, kuriems išleido 11,33 Eur, šios nukentėjusiosios išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamosios teisei priešingais veiksmais, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir nurodyta suma nukentėjusiajai priteistina iš kaltinamosios.
Kaip minėta, civiliniu ieškiniu A. P. prašė atlyginti jai ir jos patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 5 000 Eur. Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.).
Akivaizdu, kad nukentėjusioji susidariusioje situacijoje patyrė tam tikrus nemalonius išgyvenimus. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, išorinių mechaninės traumos požymių nukentėjusiajai nekonstatuota. Kaltinamosios veiksmai, sukėlę nukentėjusiajai fizinį skausmą, sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai nepadarė. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, darbinga, dirbanti, nukentėjusiosios lakoniškai atsiprašė tik paskutinio žodžio metu, prieš tai nesutikusi to padaryti, dėl įvykdytos veikos nesigaili, išreiškė neigiamą nusistatymą nukentėjusiosios atžvilgiu, teigdama, kad smurtinius jos veiksmus išprovokavo pati nukentėjusioji. Nukentėjusiajai fizinis skausmas buvo sukeltas jos darbo vietoje, vykdant darbo funkcijas, jos iki šiol su kaltinamąja nesiejo jokie konfliktiški santykiai, situacija jai neabejotinai buvo netikėta, šokiruojanti, sukėlė išgąstį. Teismo vertinimu, nukentėjusioji įvykio metu juto fizinį skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, kadangi įvykį galėjo stebėti tiek pašaliniai asmenys, tiek ir prekybos centro darbuotojai. Kaip matyti iš civilinio ieškinio turinio, kaltinamoji ir toliau lankosi prekybos centre, tad nukentėjusiajai tenka iki šiol su ja susidurti. Ji buvo kurį laiką nedarbinga, dalis plaukų jai buvo išrauta, taip pat kurį laiką skaudėjo patemptą vietą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą, tačiau jos prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinka tiek teismų formuojamos praktikos, tiek ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų, todėl jis mažintinas ir nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteistina 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- 2 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo ir garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.
Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais ir 303 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
N. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straisnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per visą laisvės apribojimo laiką tęsti darbą ar mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą ir per šį laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. M. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per visą laisvės apribojimo laiką tęsti darbą ar mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą ir per šį laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš N. M. 11,33 Eur (vienuolika eurų 33 ct) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- 2 vnt. kompaktinių diskų, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.