Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2022-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1075-1150/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-07-20
Bylos Nr.
e1-1075-1150/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01925-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-1075-1150/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01925-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2022 m. liepos 20 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1075-1150/2022 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – bauda (50 MGL) 2 500 Eur bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. A. kaltinamas tuo, kad:

1.1. Jis 2022 m. sausio 16 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, grasinimais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia butelio šuke sudavė tyrimo metu nenustatytą kartų į M. L. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtį, subraižė bei įlenkė jį, tyrimo metu nenustatytą kartų įspyrė į priekinį bamperį, groteles, po ko kaire ranka laikydamas R. N. už drabužių, dešine ranka įrėmęs stiklo šukę jai į kaklą, grasino nužudyti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. sausio 16 d., apie 11.35 val. (duomenys neskelbtini), pastato kieme, t. y. viešoje vietoje, pasivijęs R. N. tyčią ne mažiau kaip du kartus parvertęs ant asfaltuotos kelio dangos, tampė ją, suplėšė striukės rankovę, padarė poodines kraujosruvas abipusiuose dilbiuose, kairio peties srityje sukėlė nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

1.2. Jis 2022 m. vasario 11 d. apie 19.55 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu grasino M. L. nužudyti, papjauti, nušauti, kad M. L. daugiau nebegyvens. Sustiprindamas grasinimų realumą, būdamas prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), nukreipęs pirštus į M. L., imitavo šaudymą iš ginklo, tuo sukėlė nukentėjusiajam M. L. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

1.3. Jis 2022 m. vasario 11 d. apie 20.04 val. (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą dešine koja įspyrė M. L. į dešinės kojos šlaunį, du kartus kumščiu sudavė į veidą, pataikė į lūpas ir dešinį paakį, abiejų rankų pirštais spaudė M. L. kaklą, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. L. fizinį skausmą.

1.4. Taigi šiais savo veiksmais A. A. kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis konfliktavo su nukentėjusiaisiais, t. y. M. L. bei buvusia sutuoktine R. N.. Kaltinamasis vis nori perspėti buvusią sutuoktinę dėl netinkamo naujo draugo, tačiau pastaroji jo neklauso, vis šalinasi nuo jo, toliau nesiklausydama kaltinamojo. Dėl šios priežasties ir įvyko konfliktai. Kaltinamasis, norėdamas pasikalbėti su nukentėjusiąja, laikė ją už rankos, o M. L. tuo metu, jam laikant ir nepaleidžiant R., sudavė kaltinamajam per krutinę, norėdamas, kad kaltinamasis nuo R. atsitrauktų, ir ją paleistų. Kaltinamasis su buvusia sutuoktine nukrito ant žemės kartu, tačiau jos rankos nepaleido, galimai tada ir suplyšo striukė. Dėl automobilio sugadinimo paaiškino, jog buvo apimtas pykčio, todėl stiklo šuke kelis kartus daužė į minėto automobilio variklio dangtį. Kaltinamasis patvirtino ir tai, jog grasino M. L., kadangi kišosi į jo ir jo buvusios sutuoktinės pokalbį, dėl šių priežasčių ir susimušė. Kaltinamasis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

3. Be kaltinamojo prisipažinimo kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, anot prokurorės, patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Nukentėjusioji R. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis. Dėl 2022 m. sausio 16 d. paaiškino, jog jai išėjus iš namų kieme pastebėjo kaltinamąjį, kuris buvo neblaivus. Kaltinamasis akivaizdoje su buteliu pradėjo daužyti į šalia stovėjusio automobilio variklio dangti, į kurį sutrupino dalį laikyto butelio, vėliau pradėjo spardyti į automobilio groteles ir variklio dangtį. Kaltinamajam pradėjus artintis link nuketėjusiosios, pastaroji pradėjo bėgti, tačiau kaltinamasis ją prisivijo ir paėmęs už drabužių pradėjo nukentėjusiąją tampyti. Viena ranka laikydamas ją už drabužių, jis kitoje rankoje laikomą stiklo šukę įrėmė jai į kaklą, sakydamas, kad ją nužudys, kad ji nebegyvens. Nukentėjusioji išsigandusi pabėgo ir nepažįstamo asmens paprašė mobilaus, kad išsikviestų policiją. Tuo tarpu kaltinamasis ją prisivijęs vėl puolė, dėl ko nukrito ant žemės. Nepažįstamas vyriškis bandė juos atskirti. Kaltinamasis šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei suplėšė rūbus. Dėl 2022 m. vasario 11 d. įvykio nurodė, jog apie 19.50 val. išėjusi kartu su draugu M. L. iš namų sutiko buvusį sutuoktinį, kuris norėjo su ja pasikalbėti. Nukentėjusioji bendrauti su buvusiu sutuoktiniu atsisakė, todėl kaltinamasis nukentėjusiąją laikė už rankos, užstojo praėjimą. Tuo metu, kai jie ėjo, kaltinamasis visą laiką grasino M. L., sakė, kad M. L. negyvens, kad papjaus, nužudys, nušaus M. L. Būnant prie automobilio nukentėjusioji draugo paprašė iškviesti policiją, tai pamatęs kaltinamasis įpyko ir puolė nukentėjusįjį M. L. Kurį laiką vyko grumtynės, kaltinamasis vis puolė nukentėjusiuosius, o nukentėjusysis M. L. bandė nuraminti kaltinamąjį jį apkabinus. Grumtynių metu kaltinamasis tampė nukentėjusiąją už rūbų, spaudė ranką, kaltinamasis kairės rankos alkūnkauliu nukentėjusiajai pataikė į nosies viršutinę dalį tarp akių, dėl ko sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji paprašė pro šalį einančio vyriškio iškviesti policiją. Kaltinamasis supratęs ir išgirdęs, kad iškviesta policija pradėjo įžūliu elgesiu provokuoti M. L. vadindamas jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino nušauti, nužudyti, provokavo priėjęs prie veido iškišdamas liežuvį, po ko žingsnį atsitraukęs, rankos pirštais imitavo, kad išsitraukia ginklą ir šauną į M. L.. Po grumtynių ant nukentėjusiojo M. L. rankų smurtinių žymių nepastebėjo, tačiau buvo matyti, kad M. L. ties viduriu prakirsta viršutinė lūpa iš kurios tekėjo kraujas bei po dešine akimi buvo paraudę.

3.2. Nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra nukentėjusiosios širdies draugas, kartu negyvena, kartais vienas pas kitą miega. 2022 m. sausio 15 d. nukentėjusioji buvo pasilikusi nakvynei. Iš vakaro kaltinamasis vaikščiojo iki nukentėjusiojo namų, už durų klausėsi, arba priėjęs iš lauko pusės prie langų ir žiūri pro langą, stebi ar yra R. N., šūkavo, laužė lauko šarvines duris. 2022 m. sausio 16 d. nukentėjusysis neradęs nukentėjusios namuose išėjo jos ieškoti, išėjęs į kiemą pamatė policijos pareigūnų automobilį, iš kurio išlipo nukentėjusioji. Nukentėjusysis pastebėjo, jog nukentėjusiosios vilkimos striukės kairės pusės rankovė buvo nuplėšta, pati buvo išbalusi, išsigandusi, bendravo mikčiodama. Policijos pareigūnai informavo, kad kaltinamasis vandališkais ir chuliganiškais veiksmais apgadino jo transporto priemonę, buvo užpuolęs R. su stiklo šuke priglausdamas ją prie nukentėjusiosios kaklo. Ant automobilio variklio dangčio vidurinėje dalyje matomi akivaizdūs apgadinimai – įlenkimai bei nubrozdinima. Dėl įvykio nutikusio 2022 m. vasario 1 d. nukentėjusysis iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir nukentėjusioji. Papildomai nurodė, jog kaltinamasis grasina nukentėjusiajam ne pirmą kartą.

3.3. Liudytoja O. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 16 d. žiūrint per langą pamatė du asmenis, t. y. vyrą ir moterį. Asmenys atkreipė jos dėmesį, kadangi vyriškis spyrė į automobilio galinį bamperį, po ko vis artinosi prie moters, tačiau moteris vis šalinosi nuo vyro. Kaltinamasis visą laiką bandė nukentėjusiąją apkabinti, pabučiuoti, tempė ją už rūbų, tikslu prisitraukti prie savęs, neleisdamas atsitraukti. Nukentėjusioji bandydama nuo kaltinamojo atsitraukti, kaltinamąjį nuo savęs rankomis atstumdavo, šalindavosi. Kurį laiką liudytoja buvo atsitraukusi nuo lango, o priėjusi vėl pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ant šaligatvio kaltinamasis laikė už rūbų nukentėjusiąją, jai jį nuo savęs atstūmus ji pradėjo bėgti nuo jo, o kaltinamasis ėjo iš paskos.

3.4. Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja O. T..

3.5. Liudytojas D. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sausio mėnesį, buvo sekmadienis, maždaug apie 12.00 val. jam būnant prie garažų, prie jo pribėgo verkianti, išsigandusi moteris, kuri prašė jai padėti ir iškviesti policijos pareigūnus, kadangi ją užpuolė buvęs sutuoktinis. Nukentėjusiajai kalbant telefonu prie jų atsirado vyriškis, liudytojas suprato, kad tai tas pats asmuo, kuris ją užpuolė. Minėtas vyras ją vis laikė už vilkimų rūbų, tempė, neleido jai niekur eiti. Liudytojas buvo minėtai moteriai nurodęs, kad sėstų į mašiną ir išvažiuos, tačiau nukentėjusiajai besėdant į automobilį minėtas vyras jai to padaryti neleido, vis ją traukdamas link savęs, dėl ko nukentėjusioji negalėjo atsisėsti į automobilį. Minėtas vyras galimai buvo neblaivus, kadangi iš jo judesių buvo panašu, kad apsvaigęs. Viso įvykio, kai liudytojas buvo šalia nestebėjo, tačiau konfliktuojant jie stumdėsi, griuvinėjo, nukentėjusioji šaukė, kad jai skauda, galimai dėl to, nes minėtas vyras buvo suėmęs jai už sulaužytos, sugipsuotos rankos. Dėl viso įvykio liudytojui buvo baisu dėl nukentėjusiosios sveikatos, kad vyras jai nieko nepadarytų, neužmuštų.

3.6. Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra nukentėjusiosios kaimynė. Pamena, kad lauke buvo tamsus paros metas, jai gulint lovoje pro pravirą orlaidę išgirdo žmonių triukšmą. Pažvelgus per langą, šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančių šiukšlių konteinerių buvo jos kaimynė R., A., ir M.. A. ir M. stumdėsi, o šalia jų esanti R. bandė juos išskirti, kažką kalbėjo. Nematė, kad kažkuris iš jų būtų sudavęs smūgius, kadangi lauke buvo tamsu, girdėjo tik R. šauksmą, kad reikia kviesti policiją. Tą išgirdusi būdama virtuvės patalpoje nuo stalo paėmė mobilaus ryšio telefoną ir paskambino policijai Nr. 112. Po skambučio toliau stebėjo įvykį, matė, kad R. laikė rankoje telefoną, matė jį šviečiantį, o A. iš R. telefoną norėjo atimti, matėsi ištiestos jo rankos. Yra daug kartų mačiusi, kaip A. sekioja R. Jis dažnai sėdi namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, galimai laukdamas kada ji jam atidarys duris, kadangi ji jo į namus neįsileidžia, taip pat stovi prie namo po R. langais.

3.7. Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra nukentėjusiosios kaimynas. Liudytojas, kiek yra pastebėjęs, minėtą moterį nuolatos sekioja vidutinio kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų vyras (liudytojas nurodė kaltinamąjį), sekiodamas kaltinamasis slapstosi slėpdamasis už šalia jo esančių objektų (medžių, automobilio ir kt.), tačiau liudytojas nėra pastebėjęs, kad kaltinamasis būtų prie jos priėjęs. 2022 m. vasario 11 d., maždaug 19.30 -20.00 valandos tarpe išėjo pavedžioti šunį. Jam einat šalia (duomenys neskelbtini). esančio Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto namo esančių šiukšlių konteinerių pastebėjo tris besimušančius asmenis – du vidutinio amžiaus vyrus, vienas iš jų yra tas, kuris sekioja moterį, o kitą matė pirmą kartą, ir jo kaimynė. Buvo matoma, kad du minėti vyrai mušasi tarpusavyje, o moteris filmuoja telefonu, tačiau vienas iš jų (kaltinamasis) bando iš moters atimti telefoną, dėl to ji bandė išvengti minėto vyro, muistėsi. Minėtai moteriai pamačius jį nukentėjusioji prašė iškviesti policiją, dėl ko jis surinko Nr. 112 ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu.

3.8. Liudytoja G. P. – policijos pareigūnė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2022 m. vasario 11 d. apie 20.00 val. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), lauke mušasi du vyrai ir moteris šaukiasi pagalbos. Atvykus nurodytu adresu prie (duomenys neskelbtini) namo esančių šiukšlių konteinerių, esančių arti pravažiuojamosios gatvės pastebėjo tris asmenis. Šalia A. A. buvo buvusi jo sutuoktinė R. N. bei M. L.. R. N. buvo susijaudinusi, susinervinusi. R. N. nurodė, kad jai ir M. L. išėjus iš namų, R. savo namo laiptinėje pastebėjo kaltinamąjį, kuris bandė su jais užmegzti pokalbį, ar galimai pasakė tam tikrą repliką, kuri išprovokavo konfliktą tarp visų trijų asmenų. Taip pat R. N. buvo nurodžiusi, kad A. A. puolė M. L. į atlapus. Ant A. A. nebuvo matyti jokių smurtinių žymių. R. N. akis, tačiau neprisimena kuri, buvo paraudusi, ašarojo. Ant M. L. lūpos buvo matyti žaizda, kuri atrodė esantį nuo senesnių laikų, kitų smurtinių žymių nebuvo matyti. Aplinkybių aiškinimosi metu A. A. elgesys sukėlė įtarimą dėl neblaivumo, dėl ko alkotesteriu jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kiti įvykio dalyviai buvo blaivūs. A. A. sulaikymo metu elgėsi neadekvačiai, priešinosi būti sulaikomas, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų.

3.9. Iš pareiškimo teismas nustatė, jog 2022 m. sausio 16 d. apie 11.30 val., jos buvęs sutuoktinis A. A., būdamas akivaizdžiai neblaivus, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), priėjo prie jos rankoje laikydamas stiklo šukę, garsiai grasino ją nužudyti, stiklo šuke įrėmė jai į kaklą, jai pradėjus nuo jo bėgti, vijosi, (duomenys neskelbtini) gatvėje pavijęs, parvertė ant žemės, tempė per asfaltą, kol prie jų priėjo ir atskyrė pašaliniai asmenys bei atvykę policijos pareigūnai. Yra įsitikinusi, kad grasinimas buvo labai realus, galėjo būti pilnai įvykdytas, todėl už grasinimą ją nužudyti reikalauja ikiteisminį tyrimą.

3.10. Iš pareiškimo teismas nustatė, kad nukentėjusysis 2022 m. vasario 11 d. apie 20.04 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas A. A. kilusio konflikto metu, grasino papjauti, nužudyti, po to sudavė apie 3 smūgius, 2 kartus į veido sritį alkūne, vieną kartą iš kojos spyrė į koją, smaugė už kaklo. Jam yra sužalota lūpa ir dešinė akis taip pat dėl išsakytų grasinimų bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos.

3.11. Iš 2022 m. gegužės 24 d. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo ir fotolentelės teismas nustatė, kad nukentėjusioji R. N. iš esmės atkortojo aplinkybes nurodytas apklausos protokoluose.

3.12. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti priešais namą, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje, tarp kitų automobilių, stovi lengvasis automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Automobilio variklio gaubtas per vidurį, 10-ties cm plote subraižytas, ant viršaus guli sutrinto stiklo likučiai, taip pat subraižyta automobilio grotelių apdaila. Kitoje aikštelės pusėje, 25 m atstumu nuo automobilio ant asfalto dangos guli skaidraus stiklo nuskeltas butelio kaklelis su aštriais kraštais. Paimta stiklo šukė.

3.13. Iš daiktų apžiūros protokole teismas nustatė, kad apžiūros objektas iš automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), nuo asfaltuotos dangos paimto skaidraus stiklo nuskelto butelio kaklelio dalis su aštriais kraštais. Butelio kaklelio kraštai aštrūs, skirtingų ilgių. Ant butelio galvutės ir kaklelio nėra jokių raudonos ar kitos spalvos dėmių, pirštų lytėjimo žymių nematyti.

3.14. Iš savanoriškų daiktų pateikimo protokolo bei daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad nukentėjusioji pateikė striukę, kurią vilkėjo įvykio metu. Ant minėtos striukės išorinės dalies matomos plunksnos, pamušalo liekanos. Striukės kairės rankovės išorinė dalis kartu su baltos spalvos sinteponu suplyšusi ir išnerta į išvirkščią pusę, pamušalas nesuplyšęs, kairė rankovė laikosi ant striukės pamušalo. Taip pat striukės vidinės dalies pažasties srityje suplyšęs sinteponas nuo pažasties apie 10 cm, matomas pamušalas. Striukės dešinėje pusėje išorinėje dalyje plyšių nėra. Striukės vidinėje dalyje pažasties srityje plyšęs pamušalas, matomas sinteponas, plyšys apie 30 cm.

3.15. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas nukentėjusiojo M. L. transporto priemonė „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ant transporto priemonės variklio dangčio, tiksliai nenustatytais išmatavimais, kiek žemiau centrinės variklio dalies stebimi apgadinimai - įlenkimai ir nubrėžimai. Ant variklio dangčio fiksuojami 4 įlenkimai, esantys 1-3 cm vienas nuo kito. Įlenkimuose bei aplink juos matomi 0-1,5 cm ilgio ir 0-1 cm pločio įbrėžimai. Tikslaus įbrėžimų kiekio nėra galimybės nustatyti. Įbrėžimų vietose matoma pilka spalva, kadangi nubrėžta originali transporto priemonės dažų spalva.

3.16. Iš Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 219-2022 (01) teismas nustatė, kad R. N. padaryta poodinės kraujosruvos abipus dilbiuose bei kairio peties srityje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno įvykio metu. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai griūnant. Po nustatytu sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

3.17. Iš 2022 m. sausio 27 d. ir 2022 m. balandžio 27 d. apžiūros protokolų teismas nustatė, kad apžiūros objektai vaizdo stebėjimo kamerų fiksuoti vaizdo įrašai, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kamerose fiksuotas vaizdas iš esmės atitinka nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus.

3.18. 2022 m. sausio 16 d. 12.04 val., kaltinamajam nustatytas 2,89 promilių girtumas.

3.19. 2022 m. vasario 11 d. kaltinamajam nustatyta 0,62 promilės.

A. A. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Prokurorė inkriminuoja kaltinimą A. A., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

6. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 284 straipsnio, BK 145 straipsnio 1 dalies bei BK 140 straipsnio 1 dalies numatytas nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas A. A., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; civilinis ieškinys byloje nepateiktas.

7. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje:

8.1. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

8.2. Teismų praktikoje išaiškinta, jog:

8.2.1. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bet kuriuo iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai atsakomybė kyla, kai realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan., sustabdytas eismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-222/2016).

8.2.2. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstamos gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai bei ir namo kiemai ir laiptinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-222/2016).

8.2.3. Įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnio prasmę suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka: fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, taip pat svetimo turto (su)gadinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019, nutarties 11–12 punktai).

8.3. Teismas nustatė, jog:

8.3.1. Kaltinamasis neteisėtus veiksmus atliko (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje bei (duomenys neskelbtini), pastato kieme. Aptarta vieta laikytina viešąja vieta, kadangi joje bet kuriuo momentu gali būti ir važiuoti (eiti) visi norintys asmenys. Veika padaryta dienos metu, matant tretiesiems asmenims, tai patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga – BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog bendruoju pagalbos telefonu apie nusikalstamą veiką buvo pranešta skirtingų asmenų, kurie matė bei girdėjo, kaip moteris šaukiasi pagalbos. Liudytojų O. T., J. P., D. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat patvirtina nukentėjusiosios žodžius apie patirtą smurtą. Tuo tarpu medicinos ekspertas nustatė, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai vertinami, esant nežymiu sveikatos sutrikdymu.

8.3.2. Byloje nekilo ginčas, jog kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios R. N. atžvilgiu, kaltinamasis neginčijo ir to, jog apgadino nukentėjusiojo M. L. transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl kaltinamojo atliktų veiksmų tretiesiems asmenims buvo sukelta baimė, nesaugumo jausmas. Nukentėjusioji buvo tampoma ant asfalto dangos, stumdoma, su nukentėjusiąja kaltinamasis bendravo pakeltu tonu, šį konfliktą taip pat matė ir nepilnamečiai asmenys. Tokios faktinės aplinkybės rodo pakankamai įžūlų elgesį, kuris, teismo įsitikinimu, peržengia privataus konflikto ribas. Matyti, jog kaltinamasis ne pirmą kartą gadina buvusios sutuoktinės draugų automobilius, persekioja bei elgiasi ciniškai. Kaltinamasis taip pat neneigė, kad panaudodamas stiklo šukę sugadino transporto priemonę bei susierzinęs ją laikė arti nukentėjusiosios kaklo. Taigi, visuma aplinkybių, t. y. konflikto pradžia ir nederamas elgesys viešoje automobilių aikštelėje bei pastato kieme, žodinis konfliktas, peraugęs į smurtinius veiksmus viešoje vietoje bei turto (su)gadinimas bei pašalinių asmenų rimties sutrikdymas rodo BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

8.4. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamasis 2022 m. sausio 16 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, grasinimais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia butelio šuke sudavė tyrimo metu nenustatytą kartų į M. L. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangtį, subraižė bei įlenkė jį, tyrimo metu nenustatytą kartų įspyrė į priekinį bamperį, groteles, po ko kaire ranka laikydamas R. N. už drabužių, dešine ranka įrėmęs stiklo šukę jai į kaklą, grasino nužudyti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. sausio 16 d. apie 11.35 val. (duomenys neskelbtini), pastato kieme, t. y. viešoje vietoje, pasivijęs R. N. tyčią ne mažiau kaip du kartus parvertęs ant asfaltuotos kelio dangos, tampė ją, suplėšė striukės rankovę, padarė poodines kraujosruvas abipusiuose dilbiuose, kairio peties srityje sukėlė nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

8.5. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. A. kaltinimas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, inkriminuotas pagrįstai, t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl BK 284 straipsnio dispozicijoje aprašyto nusikaltimo padarymo.

9. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje:

9.1. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

9.2. Pažymėtina, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus; svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis (grasinimas) gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama.

9.3. Aptariama BK 145 straipsnio 1 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą) padarymą nukentėjusiajam M. L., kaltinamasis ne kartą išsakė grasinimus susidoroti su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis tiesiogiai nukentėjusiajam pasakė „užmušiu“, papjausiu“ ir pan. Šiuos žodžius patvirtino ir kartu buvusi bei girdėjusi nukentėjusioji. Tuo tarpu kaltinamasis neneigė išsakęs grasinimus nukentėjusiojo atžvilgiu bei patvirtino, jog rankų pirštų gestais imitavo, kad šauna pirštus nukreipdamas į nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į liudytojo E. M. duotus parodymus, jog dažnai mato, kaip kaltinamasis seka nukentėjusiąją, darytina išvada, jog kaltinamojo išsakyti grasinimai galėjo būti suprasti kaip realūs. Taigi, šiuo atveju faktinės aplinkybės yra aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia, jog nukentėjusysis turėjo rimtą pagrindą manyti, jog grasinimai bus įvykdyti.

9.4. Teismas nustatė, jog kaltinamasis 2022 m. vasario 11 d. apie 19.55 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu grasino M. L. nužudyti, papjauti, nušauti, kad M. L. daugiau nebegyvens. Sustiprindamas grasinimų realumą, būdamas prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), nukreipęs pirštus į M. L. imitavo šaudymą iš ginklo, tuo sukėlė nukentėjusiajam M. L. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

9.5. Teismas daro išvadą, kad A. A. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

10. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje:

10.1. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

10.2. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

10.3. Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis patvirtino, jog kilusio žodinio konflikto metu naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. spyrė nukentėjusiajam į koją bei kartą sudavė į veido sritį. Kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusiųjų parodymai, liudytojo E. M. duoti parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Policijos pareigūnė Gabrielė Pertikaitė patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą pastebėjo, jog ant nukentėjusiojo lūpos buvo žaizda. Tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko susistumdymas, patvirtina ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga – apžiūros protokolo (vaizdo įrašo) duomenys, pareiškimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, be to, kaltinamajam nustatytas 0,62 promilių girtumas.

10.4. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama A. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

10.5. Teismas nustatė, kad kaltinamasis 2022 m. vasario 11 d. apie 20.04 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dešine koja įspyrė M. L. į dešinės kojos šlaunį, du kartus kumščiu sudavė į veidą, pataikė į lūpas ir dešinį paakį, abiejų rankų pirštais spaudė M. L. kaklą, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. L. fizinį skausmą

10.6. Tad, teismo vertinimu, kaltinamojo A. A. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad A. A. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė nukentėjusiajam M. L. fizinį skausmą.

11. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl A. A. skirtinos bausmės

12. Prokurorė siūlo kaltinamajam:

12.1. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės laikotarpį uždrausti lankytis adresu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), bendrauti R. N. bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

12.2. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bendrauti su M. L. ir lankytis, adresu (duomenys neskelbtini).

12.3. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždrausti lankytis adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrauti su M. L., vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

13. Prokurorė taip pat siūlo vadovaujantis BK 63 straipsniu 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės laikotarpį uždrausti lankytis adresais (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrauti su R. N. ir M. L. bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės laikotarpį uždrausti lankytis adresais (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendrauti R. N. ir M. L. bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas

14. Baudžiamasis įstatymas numato, kad:

14.1. Už BK 284 straipsnio nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

14.2. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

14.3. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

15. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 19 punktas).

18. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti trys nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, veikos baigtos. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas daug kartų, teistas, gydėsi (duomenys neskelbtini), Priklausomybės ligų centre nesigydė.

19. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis dėl nusikalstamos veikos padarytos pagal BK 284 straipsnį nustatytinas didesnis už vidurkį; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – mažesnis už vidurkį; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – didesnis už sankcijoje numatytą vidurkį, kartu su bausme paskiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytų veikų ir kaltinamo asmens pavojingumui.

20. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir kaltinamajam A. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

21. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei intensyvi priežiūra – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintinos.

22. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas A. A. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. sausio 16 d. 12.00 val., iki 2022 m. sausio 17 d. 13.23 val. bei suėmime nuo 2022 m. vasario 11 d. 20.15 val. iki 2022 m. gegužės 13 d., 93 dienas prilyginant 186 laisvės apribojimo dienoms (1:2).

23. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – nusikaltimo įrankis – stiklo šukė, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės laikotarpį uždrausti lankytis adresu (duomenys neskelbtini), uždrausti bendrauti su R. N., gimusia (duomenys neskelbtini) m., bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. A., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant bendrauti su M. L., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., ir lankytis adresu (duomenys neskelbtini).

A. A., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant kaltinamajam lankytis adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), uždrausti bendrauti su M. L., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalimi,1 punktu, 4 dalimi, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviem) metams, įpareigoti A. A. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės laikotarpį uždrausti lankytis adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), uždrausti bendrauti su R. N. gimusia (duomenys neskelbtini) m., ir M. L., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigoti A. A. per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą bausmės laikotarpį uždrausti lankytis adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), uždrausti bendrauti su R. N., gimusia (duomenys neskelbtini) m., ir M. L., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti A. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 16 d. 12.00 val. iki 2022 m. sausio 17 d. 13.23 val. ir nuo 2022 m. vasario 11 d. 20.15 val. iki 2022 m. gegužės 13 d., 93 (devyniasdešimt tris) dienas prilyginant 186 (vienam šimtui aštuoniasdešimt šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

A. A. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir intensyvią priežiūrą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – stiklo šukę, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti A. A. kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė