Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2015-10-26 · Civilinė byla Nr. 2-1635-305/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
2-1635-305/2015
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01337-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Pareiškėjas
A. M., V. M.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus
Civilinė byla Nr. 2-1635-305/2015Proceso Nr. 2-53-3-01337-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.4.4.19
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 26 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant pareiškėjams A. M. ir V. M., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus atstovei K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1635-305/2014 pagal pareiškėjų A. M. ir V. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai A. M. ir V. M. prašo teismą atnaujinti jiems terminą palikimui priimti po jų tėvo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties trims mėnesiams.

Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas V. M.. Jie yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai ir turi teisę paveldėti po jų tėvo likusį turtą. Jie per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti į notarą nesikreipė ir nepadavė pareiškimų apie palikimo priėmimą, kadangi jų tėvo mirties dieną paveldimo turto nebuvo: mirusiojo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) – buvo atkurtos tik 2003 metais Apskrities viršininko 2003 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 18-15598-15698 bei 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ŽM-729. Todėl jie apie tėvui priklausantį turtą sužinojo tik praėjus devyniems metamas po tėvo mirties. Šią priežastį pareiškėjai prašo pripažinti svarbia ir atnaujinti jiems terminą palikimui po jų tėvo mirties priimti (b.l. 3-4). Teismo posėdžio metu pareiškėjai papildomai paaiškino, kad po 2003 m., kuomet nuosavybės teisės jų tėvui į minėtus žemės sklypus buvo atkurtos, dėl abiejų sunkios finansinės padėties (nes dokumentų tvarkymas kainuoja) jie nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų minėtus žemės sklypus paveldėti. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad per visą laiką nuo 2003 m. iki šiol jie minėtais žemės sklypais nesinaudojo, jų nedirbo, mokesčių nemokėjo, išmokų negavo.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad, jos nuomone, pareiškėjai jokių svarbių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių nenurodė, tačiau teismui nusprendus priešingai, pareiškimo tenkinimui neprieštarautų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. M. (b.l. 6). Pareiškėjai A. M. ir V. M. yra mirusiojo vaikai (b.l. 7, 8), todėl kaip įstatyminiai įpėdiniai turėjo teisę paveldėti mirusiojo turtą. Pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą nesikreipė (b.l. 9). V. M. mirties dieną mirusiojo vardu registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nebuvo. Nuosavybės teisės V. M. į žemę buvo atkurtos 2003 metų balandžio mėnesį (Apskrities viršininko 2003 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 18-15598-15698 bei 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ŽM-729) (b.l. 10-15). Pareiškėjų pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teisme gautas 2015 m. rugpjūčio 19 d. (b.l. 3). Remiantis pačių pareiškėjų paaiškinimais, nuo 2003 metų iki dabar jie žemės sklypais, į kuriuos mirusiajam V. M. atkurtos nuosavybės teisės, nesinaudojo, jų nedirbo, mokesčių nemokėjo, išmokų negavo.

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje ginčijamas palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (V. M. mirė (duomenys neskelbtini)), tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti prailginimo/pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos (pareiškėjo) elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (ji) buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Kaip minėta, V. M. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjai per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą įstatymo nustatytais būdais palikimo nepriėmė. Nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki dabar yra praėję daugiau nei 20 metų. Pareiškėjai įvardino dvi priežastis, kodėl praleido terminą palikimui priimti: pirma, jų tėvo mirties dieną paveldimo turto nebuvo, jis atsirado tik 2003 m., kai jų tėvui buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, ir antra, po nuosavybės teisės į žemę jų tėvui atkūrimo iki dabar jie nesiėmė jokių veiksmų tėvo palikimui priimti dėl jų abiejų sunkios turtinės padėties (teigia, kad neturėjo pinigų dokumentams sutvarkyti).

Teismas pirmiausia pažymi, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, pareiškėjams tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad po 2003 metų jų abiejų turtinė padėtis buvo ypatingai sunki, nepateikė. Todėl teismas pareiškėjų nurodytą aplinkybę dėl jų sunkios turtinės padėties atmeta kaip neįrodytą. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju vertintina tik tai, ar tas faktas, jog mirusiojo V. M. mirties dieną registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nebuvo, kad toks turtas atsirado tik 2003 metų balandžio mėnesį (atkūrus nuosavybės teisę į žemę), yra pakankamas pripažinti, jog pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties.

Teismo nuomone, ta aplinkybė, jog mirusiojo V. M. mirties dieną registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nebuvo ir kad toks turtas atsirado tik 2003 metų balandžio mėnesį (atkūrus nuosavybės teisę į žemę), gal ir galėtų pateisinti, kodėl pareiškėjai neatliko įstatyme numatytų veiksmų palikimui priimti iki 2003 m. Tačiau nagrinėjamu atveju vertinant, ar pareiškėjų elgesys atitinka sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, yra reikšmingas pareiškėjų elgesys po 2003 metų: atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai, net ir žinodami apie atsiradusį paveldėtiną turtą (tą nurodė patys pareiškėjai), daugiau kaip 10 metų (nuo 2003 metų balandžio mėnesio iki 2015 m. rugpjūčio 19 d.) nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kuriais išreikštų norą tėvo palikimą priimti – pareiškėjai ne tik nesikreipė į notarą, teismą dėl palikimo priėmimo, bet apskritai, jų pačių teigimu, minėtais žemės sklypais nesidomėjo, t.y. jai nesinaudojo, jų nedirbo, mokesčių nemokėjo. Jokių svarių priežasčių savo pasyviam elgesiui pateisinti pareiškėjai nenurodė (neįrodė). Atsižvelgiant į tokį pasyvų pareiškėjų elgesį net ir po to, kai atsirado paveldėtinas turtas, darytina išvada, kad jų nurodyta aplinkybė, jog tėvo palikimo per nustatytą terminą nepriėmė, nes tėvo mirties dieną paveldėtino turto nebuvo, vis dėlto, nebuvo esminė ir pagrindinė priežastis, kodėl jie neatliko įstatyme numatytų veiksmų palikimui priimti; per visą laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos stebimas pareiškėjų pasyvus elgesys, todėl konstatuotina, jog pareiškėjai savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjai terminą palikimui priimti praleidimo dėl svarbių priežasčių, atitinkamai, terminas V. M. palikimui priimti pareiškėjams nepratęstinas (neatnaujintinas) (1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 576-578 straipsniais, teismas

nutarė:

Pareiškėjų A. M. ir V. M. pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus