Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 201 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausmė S. M. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė S. M. paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteistas už tai, kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, tiksli data ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, iš L. B. išsinuomotose sodybos, esančios Joniškio r., (duomenys neskelbtini), buvusios katilinės patalpose iki 2010 m. rugsėjo 9 d. 8 val. neteisėtai laikė du aparatus namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti bei tuo pačiu laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytomis datomis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, minėtais aparatais, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino didelį kiekį, t. y. ne mažiau 425,8 litrų naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 38,5-43,8 procentų, bei iš pagamintos 4800,00 litrų brogos, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 5,2-12,1 procentų, ketino dar pasigaminti 468,60 litrų absoliutaus (100 proc.) etilo alkoholio.

Atkreipia dėmesį, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. nuosprendyje nurodė, jog tai, kad ne jis pats (S. M.) asmeniškai, o jo bendrininkai realizuodavo pagamintą naminę degtinę, nekeičia veikos kvalifikacijos jo atžvilgiu, nes bendrininkų veiksmams būdinga vieninga tyčia. Teismas, skirdamas jam bausmę, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir tai turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui, nes vienas jis nebūtų galėjęs vykdyti tokios apimties naminės gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybos bei realizavimo. Pažymi, kad Joniškio rajono apylinkės teismas nenustatė ir neįvardijo kitų bendrininkų, todėl negalėjo laikyti jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje, nes bendrininkavimas su nenustatytais asmeninis negalimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pažymi, jog bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Prašo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskutiniųjų metų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuostatos dėl bendrininkavimo, dėl nusikalstamos veikos padarymo bendrininkų grupe turi būti pašalintos iš nuosprendžio, jei šios aplinkybės buvo inkriminuotos konstatavus, kad nuteistasis bendrininkavo su nenustatytu asmeniu (kasacinės nutartys Nr. 2K-745/2006, Nr. 2K-35 7/2007, Nr. 2K-211/2008, Nr. 2K-456/2008).

Teismo posėdyje nuteistasis, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl S. M. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. ir BK 201 str. 2 d. numatytus nusikaltimus

BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už penkiasdešimt arba daugiau litrų techninio etilo alkoholio, jo skiedinių (mišinių) neteisėtą pagaminimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą realizuoti, arba jo realizavimą. Nusikalstamos veikos objektyvusis požymis reiškiasi bet kuriais straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais. Kelių alternatyvių veiksmų atlikimas kvalifikuotinas kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jeigu jas jungia vieningas kaltininko sumanymas. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis apibūdinamas tiesiogine tyčia: ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2008).

Skundu nuteistasis S. M. teigia, kad byloje neįrodyta, kad jis turėjo tikslą naminę degtinę realizuoti, todėl jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 201 str. 1 d. ir 2 d., o ne pagal BK 201 str. 3 d.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta liudytojų D. R., E. R., P. P. parodymais, iš dalies – paties nuteistojo S. M. parodymais, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais, nuosprendyje aptartais ir motyvuotai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nuostatos, įvertintais įrodymais.

Liudytojas E. R. patvirtino, kad jie su žmona D. R. kaltinamajam S. M. išnuomojo D. R. motinai L. B. priklausančias patalpas. Tuo metu į pastatą buvo galima patekti duris atrakinant vienu raktu, todėl S. M. jie davė vieną raktą. Nurodė matydavęs prie pastato stovintį pilkos spalvos lengvąjį automobilį (2 t. 47-48 b. l.).

Liudytojas P. P. atsakydamas į teisėjos klausimus paaiškino porą kartų dienos metu matęs kaltinamąjį, tačiau su juo nebendravo. Matydavo prie pastato stovintį pilkos spalvos automobilį, jį yra matęs ir ryte, ir dieną ( 2 t. 48-49 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) Joniškio r., kieme esančio plytinio pastato patalpose rasta 130 kg cukraus; 10 kg mielių; du įrenginiai, panašūs į aparatus naminei degtinei gaminti; įvairios talpos indai su skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą; 40 statinių su skysčiu, skirtu naminei degtinei gaminti (1 t. 5-13 b. l.).

Sunaikinimo aktas liudija, kad buvo sunaikinti 4800 litrai brogos (1 t. 23 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto 2010-09-17 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateikti tirti įrenginiai, paimti iš L. B. priklausančios sodybos, esančios Joniškio r., (duomenys neskelbtini), yra du aparatai, tinkami namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti (1 t. 29-31 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto 2010-10-04 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateikti skysčių ėminiai, esantys 3 buteliuose, 9 induose ir 108 buteliuose, paimtuose 2010-09-09 iš L. B. priklausančios sodybos, yra naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija (38,5-43,8) %; pateikti tirti skysčio ėminiai, esantys 40 butelių, paimti iš keturiasdešimt 120 dm³ statinių, rastų 2010-09-09 L. B. priklausančioje sodyboje, yra broga, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (5,2-12,1) % ir ji tinkama naminei degtinei gaminti; 4800,0 dm³ brogos, kai jos tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra (5,2-12,1) %, yra 468,60 dm³ (litrai) absoliutaus (100 %) etilo alkoholio (1 t. 35-40 b. l.).

Iš įtariamojo S. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. M. parodė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Joniškio r., kuriame jis gamino naminę degtinę (1 t. 164-166 b. l.).

Iš laikino sulaikymo protokolo akivaizdu, kad S. M. buvo užkluptas ir sulaikytas darant nusikalstamą veiką 2010 m. rugsėjo 9 d. 8.30 val. adresu Joniškio r., (duomenys neskelbtini) (1 t. 147 b. l.).

Taigi, aukščiau išdėstyti įrodymai nepatvirtina apelianto skundo teiginių, kad jis aparatus naminei degtinei gaminti rado išsinuomotose patalpose ir naminę degtinę virė neturėdamas tikslo jos realizuoti. Priešingai, byloje nustatyta, kad iki tol, kol patalpų adresu (duomenys neskelbtini) Joniškio r., neišsinuomojo S. M., šiose patalpose aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti nebuvo, be to, atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 201 str. 1 d. kilti pakanka to, kad asmuo aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laiko, o aptartais įrodymais, įskaitant ir paties S. M. parodymus, nustatyta, kad nuteistasis minėtus aparatus laikė ir jais gamino naminę degtinę. Aplinkybę, kad S. M. naminę degtinę gamino turėdamas tikslą ją realizuoti, patvirtina jo paties parodymai, kad per naktį jis padarydavo 180 litrų degtinės ir iš viso galėjo padaryti apie 2 tonas naminės degtinės, taip pat kiti didelį nuteistojo pagamintos degtinės kiekį patvirtinantys įrodymai. Esant aukščiau išdėstytiems ir aptartiems įrodymams kolegijai nekyla abejonių dėl apelianto kaltės neteisėtai laikius aparatus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir minėtais aparatais neteisėtai, turint tikslą realizuoti, pagaminus didelį kiekį naminės degtinės. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jo teiginius, jog vaikinai jam parodė patalpas, kurias jis turėjo išsinuomoti naminės degtinės gamybai, taip pat parodė, kur gyvena tų patalpų savininkai, teisme patvirtino ir liudytojas E. R., S. M. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nei patvirtina, nei paneigia. Pažymima, kad nusikaltimo tikslas įrodinėjamas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktų duomenų visetą: surasto skysčio kiekį, vietą, ar panaudotos jį gabenti transporto priemonės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2008). Sodybos, esančios Joniškio r., (duomenys neskelbtini), buvusios katilinės patalpose rastas 425,8 litrų naminės degtinės ir 4800 litrų brogos kiekis apsprendžia pagamintos naminės degtinės realizaciją. Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nuteistojo S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 201 str. 1 d. ir BK 201 str. 2 d. Tenkinti apelianto prašymą ir jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 201 str. 3 d. nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad S. M. nusikalstamas veikas padarė „veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis“.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-745/2006).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje nėra jokių duomenų apie S. M. bendrininkus – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, jokiam kitam asmeniui, išskyrus S. M., įtarimai byloje nepareikšti (1 t. 159). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tiek liudytoja D. R., tiek liudytojas P. P. parodė prie išnuomoto pastato matydavę tik vieną asmenį – kaltinamąjį, be to, liudytojai D. ir E. R. patvirtino S. M. davę tik vieną nuomojamų patalpų raktą. Kadangi nėra realių galimybių išsiaiškinti kito asmens ar asmenų – subjektų požymius, jų kaltės turinį ir t. t., todėl iš skundžiamo nuosprendžio pašalintinos išvados, kad nusikalstamas veikas S. M. padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis.

Dėl nuteistajam S. M. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. M. bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje.

Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl BK 27 str. prasme yra laikomas recidyvistu, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.), nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (1 t. 171-172, 174-176 b. l.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus S. M. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu ne kartą buvo taikomas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (1 t. 171-172 b. l.), tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, darė administracinės teisės pažeidimus (1 t. 177-185 b. l.). Tai, kad praeityje S. M. už analogiškus nusikaltimus yra teistas tris kartus, jo daromų nusikaltimų sistemingumas rodo, kad pastarasis yra socialiai pavojinga asmenybė, todėl jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, paskyrus nuteistajam kitos rūšies bausmę, nebūtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Bylos duomenys liudija, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kadangi, kaip jau minėta aukščiau, byloje neįrodyta, kad nusikalstamas veikas S. M. padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.). Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas nėra pagrindas keisti S. M. paskirtą bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už abu nusikaltimus bausmės paskirtos BK 201 str. 1 d. ir BK 201 str. 2 d. sankcijų ribose, yra artimos sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams (šių bausmių vidurkiai atitinkamai yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų ir 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežtos. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos teisingai. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, S. M. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę ir ankstesniu – Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu S. M. paskirtą bausmę pagrįstai subendrino vadovaudamasis 64 str. nuostatomis. Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta ir, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, teisingumo principui neprieštarauja.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis turi šeimą, gyvena faktinėje santuokoje su E. M. ir turi mažametį vaiką, nėra pakankamas pagrindas tenkinti apelianto skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę. Pastebėtina, jog tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu blogina šeimos padėtį, priklauso nuo jo paties elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 331 str.,

nusprendž i a:

P. J. rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendį.

Pašalinti iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžio išvadas, kad S. M. veikė bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis.

Panaikinti S. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytais asmenimis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.