Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 243 straipsnį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. Š. nustatyta bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu nuteistajam L. Š. paskirta bausmė subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant neatliktos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį ir L. Š. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, L. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 7 (septynis) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. liepos 28 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 4 dalies 4 punktu, konfiskuota MB „S“, kodas (duomenys neskelbtini) (vadovas L. Š.) priklausanti transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. L. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. liepos 25 d., apie 13.17 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 1C, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. L. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad žinodamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2025 m. balandžio 9 d., kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 29 d., bei 2025 m. gegužės 26 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, jis nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė bei 2025 m. liepos 25 d. apie 13.17 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 promilės neblaivumas) vairavo automobilį ,,Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu būdu bei veiksmais vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį

7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-58/2009). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2007).

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs L. Š. charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, sprendė, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta jam paskyrus už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant 9 mėnesiams, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, jos trukmę nustatant 45 parų. Bausmes subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, ir nustatė laisvės atėmimo bausmę 9 mėnesiams. Kadangi byla buvo išnarinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. Š. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir L. Š. paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10. Paskyręs subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės. Teismas, įvertinęs jo asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, taip pat į tai, kad L. Š. pakartotinai daro tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, kad jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kad nusikalstamas veikas jis padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, darė išvadą, kad L. Š. resocializacija negalima be realaus laisvės atėmimo, o BK 41 straipsnyje bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymo atidėjimo netaikė.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo L. Š., įstatymo nuostatų nepažeidė, kadangi BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos. Vis tik tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

12. BK 75 straipsnio taikymas galimas, tik byloje esant tam tikrai įstatyme numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, juos vertinant kartu tiek su nuteistojo asmenybe apibūdinančiais duomenimis, tiek ir su jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumu, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidedant paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą net ir maksimaliam įstatine numatytam terminui, ar, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl nenustatytas pagrindas L. Š. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

13. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad nuteistasis L. Š. buvo ne kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 121-123, 125-130), tame tarpe ir už KET pažeidimus. Nustatyta, kad jis anksčiau teistas septynis kartus, iš kurių du kartus už tai, kad vairavo būdamas neblaivus. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį L. Š., jo atžvilgiu buvo taikyta trijų rūšių bausmės bauda, areštas, laisvės atėmimas, tačiau paskirtos bausmės esminės įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis vis tiek darė naujas nusikalstamas veikas.

14. Skunde nuteistasis L. Š. teigia, kad jis savanoriškai ryžosi iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, todėl sutiko, kad jam būtų taikoma radikali priemonė – cheminis kodavimas nuo alkoholio vartojimo, tačiau teismas neatsižvelgė į pateiktą šį papildomą įrodymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo skundo argumentai neleidžia daryti išvados, jog apeliantui skirta laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati, neproporcinga ar per griežta. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas (šiuo atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas) akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninius interesus ir siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Nuteistasis L. Š. dar iki skundžiamame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad L. Š. nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė, kai jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metus. Taigi, nuteistasis dar iki skundžiamame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be kita ko, ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliantas yra pasiryžęs keistis ir ateityje iš tiesų laikytis įstatymų, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam L. Š. taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

15. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu jam paskirta bausmės realizavimo forma turėtų būti švelninama. Apygardos teismo vertinimu praeityje skirtas bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė teigiamos įtakos nuteistajam, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai L. Š. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Akcentuotina, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo.

16. 2025 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-02949 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 166.67 Eur už L. Š. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

17. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė nuteistasis L. Š. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gynėjas nuteistajam paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, esant privalomam gynėjo dalyvavimui procese. Taigi, apeliacinis procesas vyko L. Š. iniciatyva. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

18. Atsižvelgdama į nuteistojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese būtinumą pagrindžiančių pagrindų egzistavimą, taigi, į aplinkybę, kad be gynėjo pagalbos nuteistojo L. Š. teisės nebūtų tinkamai apgintos, į nuteistojo turtinę padėtį (nuteistasis L. Š. dirba, tačiau nėra duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas), tai, kad jam paliekama reali laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašomų išieškoti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam pripažinimas procesinėmis ir jų atlyginimo priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo L. Š. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.