- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-07
- Bylos Nr.
- 1A-6-312-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 38-1-00125-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Rosita Patackienė, Angelė Ikasalienė
- Nuteistasis
- R. L., S. L., R. K., J. M., A. M., G. S.
- Advokatai
- Paulius Bružas
- Kategorijos
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-6/2014
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 38-1-00125-08
2014 m. sausio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
nuteistųjų gynėjams advokatams Pauliui Bružui, Jurijui Kovalenko, Jonui Langiui, Birutei Strimaitytei, Anatolijui Svilai, Drąsučiui Zagreckui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nuteistas laisvės apribojimu dvejiems metams. Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) ir nubaustas 10 MGL dydžio, t. y. 1250,00 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2004 m. liepos 7 d. (63 dienos), nuo 2005 m. kovo 18 d. iki 2005 m. kovo 21 d. (3 dienos), nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. (37 dienos) bei nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. (138 dienos), kas atitinka 474 laisvės apribojimo bausmės dienoms.
R. L. įpareigotas per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti dalį padarytos turtinės žalos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 15 000,00 Lt (penkiolika tūkstančių litų).
G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nubaustas 248 MGL dydžio, t. y. 31 000,00 Lt (trisdešimt vieno tūkstančio litų) bauda.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2004 m. gegužės 20 d. (15 dienų) kas atitinka 3750,00 Lt (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudai.
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nubaustas 160 MGL dydžio, t. y. 20 000,00 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) bauda.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2004 m. birželio 1 d. (32 dienos), kas atitinka 8000,00 Lt (aštuonių tūkstančių litų) baudai.
E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nubaustas 160 MGL dydžio, t. y. 20 000,00 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) bauda.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2004 m. birželio 15 d. (46 dienos), kas atitinka 11 500,00 Lt (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų litų) baudai.
S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nubaustas 160 MGL dydžio, t. y. 20 000,00 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) bauda.
J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nubaustas 140 MGL dydžio, t. y. 17 500,00 Lt (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų) bauda.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. gegužės 13 d. iki 2004 m. gegužės 25 d. (12 dienų), kas atitinka 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) baudai.
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nubaustas 80 MGL dydžio, t. y. 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) bauda.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2004 m. kovo 30 d. iki 2004 m. balandžio 1 d. (2 dienos), kas atitinka 500,00 Lt (penkių šimtų litų) baudai.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. S., J. M., E. G., A. M., R. K., S. L., R. L. solidariai priteista 939 940,30 Lt (devyni šimtai trisdešimt devyni tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt litų ir trisdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.
Iš R. L. priteista 5772,73 Lt (penki tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt du litai ir septyniasdešimt trys centai) dėl jo atgabenimo iš Lenkijos Respublikos valstybei turėtų proceso išlaidų padengimui (ekstradicijos išlaidos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L., G. S., J. M., E. G., A. M., R. K. ir S. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, kartu ir su nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, nuo 2003 m. liepos 16 d. iki 2003 m. lapkričio 5 d., apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės, padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 939 940,30 Lt žalos, t. y. jie, panaudodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2003 m. liepos 8 d. sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas 10 (duomenys neskelbtini) kreditinių degalų pylimo kortelių su bendru 12 000,00 Lt limitu, organizavo pigesnį kuro įsigijimą įvairiems asmenims ir iš jų gautus pinigus pasisavino, t. y. įvairiose Lietuvos ir užsienio šalių degalinėse į jas atvykusiems vairuotojams siūlydavo įsipilant kurą pasinaudoti jų pateiktomis kredito kortelėmis. Kurą ar kitas prekes pirkę, mokėję kelių mokesčius vairuotojai degalinėje atsiskaitydavo jų pateiktomis kortelėmis, o nuteistiesiems sumokėdavo grynaisiais, tam tikrą, iš anksto sutartą pinigų sumą. R. L. ir G. S., siekdami užmaskuoti organizuotos grupės narių dalyvavimą sukčiaujant ir neketindami su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei valdymą fiktyviai perdavė kitiems, nieko apie tai nežinantiems asmenims – 2003 m. rugpjūčio 29 d. J. A., o šis 2003 m. rugsėjo 3 d. bendrovę neva perleido M. A.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotos kredito kortelės buvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijos priklausė R. L. ir jomis buvo atsiskaitoma už degalus ir kitas prekes degalinėse iki tol, kol kortelės buvo užblokuotos.
Taip pat R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už tai, kad nenustatytu laiku pagamino netikrus dokumentus – automobilio ,,VW Passat“ 2004 m. vasario 20 d. panaudos sutartį ir šios sutarties vertimą į rusų kalbą su tikrovės neatitinkančiais, suklastotais įrašais, parašais, antspaudais; šiuos netikrus dokumentus 2004 m. vasario 22 d. – 2004 m. kovo 30 d. panaudojo vykdamas automobiliu į užsienį, taip pat laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 29 d. iki 2004 m. gegužės 13 d., šiuos žinomai suklastotus netikrus dokumentus realizavo perduodamas J. M., kuris, naudodamasis jais, automobiliu dešimt kartų vyko į Ukrainą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 11 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.):
Žemesnės instancijos teismas
- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. L. taikyta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. paskirti jam laisves atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams. Šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 65 str. taikymą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2004 m. liepos 7 d., nuo 2005 m. kovo 18 d. iki 2005 m. kovo 21 d., nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. bei nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d.;
- panaikinti įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį padarytos turtinės žalos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 15 000,00 litų. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;
- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. S. taikyta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. jam paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 65 str. taikymą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2004 m. gegužės 20 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;
- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. M. taikyta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 65 str. taikymą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2004 m. birželio 1 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;
- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. G. taikyta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams. Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 65 str. taikymą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2004 m. birželio 15 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;
- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. L. taikyta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;
- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. M. taikyta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams. Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 65 str. taikymą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2004 m. gegužės 13 d. iki 2004 m. gegužės 25 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;
- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K. taikyta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams. Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 65 str. taikymą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2004 m. kovo 30 d. iki 2004 m. balandžio 1 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo nuteistiesiems R. L., G. S., A. M., E. G., S. L., J. M. ir R. K. nepagrįsta, todėl naikintina. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, kuriomis remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė. Nurodo, jog kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – EŽTT) praktikoje. Tai konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis; padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius; įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas; teisiniai bylos aspektai); asmens elgesys baudžiamajame procese; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė. Tais pačiais kriterijais vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7/2010, 2K-503/2010, 2K-102/2011, 2K-192/2011, 2K-358/2011).
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ilgą ikiteisminį tyrimą ir teisminį bylos nagrinėjimą lėmė nusikalstamos veikos mastas, pobūdis ir nuteistųjų elgesys proceso metu. Nors nusikalstama veika tęsėsi gana trumpą laiką, tačiau ji padaryta organizuotos grupės asmenų (nuteisti septyni asmenys), nusikalstamai veikusių ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio šalyse, taigi, ištirti šį nusikaltimą, nustatyti kaltininkus, atskleisti kiekvieno iš jų vaidmenį darant nusikaltimą ir detalizuoti veiksmus, prireikė nemažai laiko. Jokių faktų, kad byloje buvo nepateisinamų procesinių delsimų, dėl kurių buvo būtina švelninti bausmę, teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstydamas bylos nagrinėjimo etapus, įžvelgė vienintelę užtrukusio proceso priežastį – nekokybišką ikiteisminį tyrimą, dėl to byla du kartus buvo grąžinta prokurorui, tačiau kitų aplinkybių, turinčių ne mažesnę reikšmę nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, nenagrinėjo ir į jas neatsižvelgė. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, kaltinamųjų skaičių, įtariamojo R. L. elgesį ikiteisminio tyrimo metu (pažeisdamas paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, išvyko į Lenkiją, kur padarė naują nusikalstamą veiką ir buvo kalinamas Lenkijos įkalinimo įstaigoje), todėl šis terminas, apelianto teigimu, nelaikytinas nepateisinamai užsitęsusiu. A. M. taip pat ne kartą pažeidė paskirtos kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) sąlygas, dėl to nebuvo galima įvykdyti teismo priimtos nutarties atvesdinti jį į teismą. Kiti kaltininkai taip pat dėl įvairių priežasčių neatvykdavo į teismo posėdžius, dėl ko bylos procesas užsitęsė. Nors bylos procesas truko ilgą laiką, tačiau kaltininkams griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikyta tik ikiteisminio tyrimo pradžioje ir neilgai, vėliau ši kardomoji priemonė pakeista į lengvesnę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba dokumentų paėmimą. Kardomųjų priemonių paskyrimas nesutrukdė jiems ne tik dirbti, išlaikyti šeimas, bet ir kai kuriems iš jų – R. L. ir A. M. – pasislėpti nuo teismo, padaryti kitų nusikaltimų.
Žemesnės instancijos teismas
Visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino, todėl, apelianto manymu, šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nes nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, rodančių mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar pačių nuteistųjų pavojingumą (nuosprendyje išvardyti nuteistuosius apibūdinantys duomenys nėra išimtinės aplinkybės Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. prasme, o nusikalstamos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių teismas apskritai nenurodė). Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. išvardytas aplinkybes ir savo sprendimo išsamiai nemotyvavo. Teismas neįvertino, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tik viena sunkinanti, kad šios bylos nagrinėjimo metu R. L., A. M. ir J. M. padarė kitų nusikaltimų, už kuriuos jie nuteisti. R. L., A. M. ir J. M. priimti apkaltinamieji nuosprendžiai bei jau išnykę ankstesni R. L. ir A. M. teistumai apibūdina juos kaip nenorinčius paklusti įstatymams ir linkusius daryti nusikaltimus. Šią nusikalstamą veiką organizavo ir koordinavo R. L., G. S. ir J. M., kiti nuteistieji taip pat buvo aktyvūs nusikaltimo dalyviai, savo kaltės nė vienas nepripažino, neatlygino padarytos žalos. Teismas taip pat neįvertino, kad nuteistieji įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą, per nepilnus keturis mėnesius pasisavino svetimo turto beveik už vieną milijoną litų. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad tokio pobūdžio nusikaltimų teismas nelaiko labai pavojingais, nors įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką priskyrė sunkių nusikaltimų kategorijai ir dėl to numatė tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Mano, jog, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, padarytos žalos dydį – 939 940,30 Lt, žymiai viršijantį 250 MGL, dėl ko padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos 182 str. 2 d., esant vienai jų atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti švelnesnes bausmes yra nepagrįstas. Nuosprendyje nurodytos aplinkybės apie ankstesnių teistumų ir administracinių nuobaudų nebuvimą, darbinę veiklą, šeiminę padėtį, apelianto manymu, nėra išimtinės, nesudarančios pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą ir apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendį paliko nepakeistą.
Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), o jį atmesdama, neišdėstė motyvuotų argumentų dėl Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymo (pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 332 str. 3 d.), kas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu prokuroro skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendį. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) ir nuteistas 10 MGL dydžio, t. y. 1250,00 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) pinigine bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas – nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2004 m. liepos 7 d., nuo 2005 kovo 18 d. iki 2005 m. kovo 21 d., nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. bei nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;
J. M., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas – nuo 2004 m. gegužės 13 d. iki 2004 m. gegužės 25 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos;
A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas – nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2004 m. birželio 1 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kitoje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.
Nagrinėjant bylą kasacine tvarka pagal nuteistojo R. L. gynėjo kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 29 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutartyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 322 str. 2 d., 323 str. 3 d. nuostatas, nepagrįstai nuteistojo R. L. dalyvavimo teismo posėdyje nepripažindamas būtinu ir prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėdamas nuteistajam nedalyvaujant teismo posėdyje. Nurodytų straipsnių pažeidimai pripažinti esminiais, suvaržiusiais nuteistojo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą ir sukliudžiusiais apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą šioje byloje.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 str.). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame keliamas tik paskirtos bausmės klausimas, motyvuojant tuo, kad skirdamas bausmes nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir netinkamai individualizavo bausmes.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, baudžiamasis procesas nuteistųjų atžvilgiu vyko dėl 2003 m. liepos 16 d. iki 2003 m. lapkričio 5 d., veikiant organizuotoje grupėje (Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d.) įvykdytos, Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, o R. L. – dar ir už 2004 m. vasario 22 d. – 2004 m. gegužės 13 d. laikotarpiu padarytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, nuteistųjų atžvilgiu taikytina 2000 m. spalio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos BK, įsigaliojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d., patvirtinto įstatymu Nr. IX-1162, redakcija.
Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nurodyta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.), už kurią numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nuteistiesiems už sunkaus nusikaltimo padarymą skyrė su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nurodyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), už kurią be laisvės atėmimo, numatytos ir alternatyvios bausmės. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. L. už šią nusikalstamą veiką skyrė alternatyvią bausmę, t. y. baudą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtys iš šios bendros taisyklės numatytos Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir 54 str. 3 d. Lietuvos Respublikos BK 62 str. konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, teismas, pirmiausia, turi nustatyti, ar nėra Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 ar 2 d. numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d. nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008). Pirmosios instancijos teismas laikėsi šių reikalavimų - nenustatęs Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatų taikymo galimybės, svarstė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymo galimybę ir vadovavosi šia įstatymo nuostata, skirdamas bausmę nuteistiesiems iš esmės dėl to, jog laikė, kad baudžiamasis procesas byloje buvo pernelyg ilgas, taip pat atsižvelgė į nuteistuosius charakterizuojančią medžiagą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Švelnindamas bausmę Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. pagrindu, teismas turi nurodyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.). Be to, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso, teismų praktikoje siejamas su nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-192/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - Konvencija) 6 str. 1 d. ir BPK 44 str. 5 d. įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama ne tik suskaičiavus atskirų bylos proceso stadijų trukmę. Teismų praktikoje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, t. y. konkrečios bylos sudėtingumas, konkrečių asmenų, kuriems taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas bei kt. Šie kriterijai turėtų būti aptarti ir įvertinti remiantis konkrečiomis bylos aplinkybėmis, kadangi išvada dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, negali būti daroma pasirenkant vienus kriterijus ir nutylint kitus, nevertinant šių kriterijų visumos. Šioje byloje visų reikšmingų bylos aplinkybių, kuriomis galima pateisinti proceso trukmę ar paneigti jos pagrįstumą, analizė detaliai neatlikta, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistųjų teisės ilgai nelikti nežinioje dėl jų baudžiamosios bylos baigties pažeidimo ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymo laikytina nepakankamai išsamia, tačiau savaime tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį.
Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso trukmė pagal Konvencijos 6 str. 1 d. pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui „pareiškiamas kaltinimas“ šios nuostatos prasme. „Kaltinimas” pagal Konvencijos 6 str. 1 d. gali būti apibrėžtas kaip oficialus kompetentingos valdžios institucijos pranešimas asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką; tokia apibrėžtis atitinka tikrinimą, ar įtariamojo situacija buvo iš esmės paveikta (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011, § 35). Vertinamo laikotarpio pabaiga baudžiamajame procese laikomas galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo momentas. Dažniausiai tai nuteisimas arba išteisinimas teismo sprendimu, dėl kurio negali būti paduodamas skundas, tačiau galimas ir prokuroro sprendimas nutraukti procesą arba teismo sprendimas, kuriuo procesas nutraukiamas, neišsprendžiant bylos iš esmės (pvz., dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką baudžiamosiose bylose (Konvencijos 6 str. 1 d.) analizė). Taigi, kol nepriimtas sprendimas, reiškiantis baudžiamojo proceso pabaigą, asmuo laukia savo bylos išsprendimo ir yra nežinioje dėl savo teisinės padėties.
Akcentuotina, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo nuteistieji pripažinti kaltais pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, buvo padarytos nuo 2003 m. liepos 16 d. iki 2003 m. lapkričio 5 d., taip pat 2004 m. vasario 22 d. – 2004 m. gegužės 13 d. (R. L. padaryta nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.)). Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2003 m. gruodžio 16 d. (t. 1, b. l. 3), t. y. daugiau nei prieš dešimtį metų. Pranešimai apie įtarimą nuteistiesiems įteikti 2004 m. kovo-gegužės mėnesiais, t. y. daugiau nei prieš devynerius metus. Ikiteisminis tyrimas baigtas 2005 m. rugpjūčio 16 d. (t. 10, b. l. 42), o pirmą kartą bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme tęsėsi nuo 2005 m. spalio 27 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. (t. 11, b. l. 2; t. 14, b. l. 19). Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartimi (t. 14, b. l. 48-129) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota prokurorui dėl to, kad kaltinamasis aktas neatitiko Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų. Apeliacinį skundą nagrinėjusi kolegija konstatavo, jog pateikto kaltinamojo akto abstraktumas, trukdo nagrinėti bylą, nes įrodymų tyrimo išeities taškas gali būti tik konkretus ir individualus kaltinimas, priešingu atveju, nėra įrodinėjimo bei įrodymo tyrimo dalyko. Tačiau surašytas kaltinamasis aktas atėmė iš teismų galimybę nustatyti kiekvieno iš inkriminuojamo nusikaltimo vykdytojų indėlį, pagal kurį turi būti kvalifikuojami jų veiksmai bei nustatomas atsakomybės laipsnis.
Pakartotinis bylos ikiteisminis tyrimas vyko iki 2008 m. balandžio 1 d. (t. 15, b. l. 123). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi byla vėl perduota prokurorui kaltinamajame akte nustatytiems trūkumams pašalinti (t. 15, b. l. 166). Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartimi prokuroro apeliacinis skundas dėl bylos perdavimo prokurorui atmestas ir palikta galioti 2008 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis (t. 15, b. l. 202).
Vėliau bylos ikiteisminis tyrimas tęsėsi iki 2009 m. sausio 13 d., kai baudžiamoji byla trečią kartą perduota nagrinėjimui Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ir nagrinėta nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2011 m. birželio 10 d. (t. 41, 49-157), kai buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, t. y. baudžiamasis procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo tęsėsi beveik aštuonerius metus. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad vertinant padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir mastą, byla yra sudėtinga. Ji padaryta organizuotos grupės asmenų (nuteisti septyni asmenys), nusikalstamai veikusių ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio šalyse, padarytos žalos dydis – 939 940,30 Lt, todėl ištirti šį nusikaltimą, nustatyti kaltininkus, atskleisti kiekvieno iš jų vaidmenį darant nusikaltimą ir detalizuoti veiksmus, prireikė nemažai laiko. Tačiau tai negali būti pateisinama priežastimi būtent tokios trukmės baudžiamajam procesui, kai veikų padarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos BK 95 str. už sunkaus nusikaltimo padarymą numatė dešimties metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Aplinkybės, kad nusikalstamos veikos buvo daromos būtent neteisėtais tų pačių septynių nuteistųjų veiksmais bei, kad jos vykdytos Vakarų Europos valstybėse buvo aiškios jau ikiteisminio tyrimo pradžioje, o bylos nagrinėjimą iš naujo lėmė netinkamas bylos tyrimo strategijos pasirinkimas (skubėta perduoti bylą į teismą, tinkamai neatlikus ikiteisminio tyrimo veiksmų), Lietuvos Respublikos BPK 219 str. neatitinkančio kaltinamojo akto surašymas net du kartus, nesavalaikis įrodymų rinkimas (įrodymų rinkimo naštą perkeliant teismui), Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. nutartimi nustatyto termino ikiteisminiam tyrimui užbaigti pratęsimai prokuroro prašymu (t. 16, b. l. 3-4, t. 17, b. l. 118-119, 154-155).
Nors sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ir nuteistųjų A. M. bei R. L. veiksmai, t. y. slėpimasis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, turėjo įtakos užsitęsusiam baudžiamajam procesui, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos šie terminai, palyginus su visa baudžiamojo proceso trukme, nebuvo tokie reikšmingi. Akcentuotina ir tai, kad šių dviejų asmenų neteisėti veiksmai, iš dalies sąlygoję užsitęsusį baudžiamosios bylos procesą, negali būti pateisinamu pagrindu netaikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. tų nuteistųjų atžvilgiu, kurie nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo. Be to, pats apeliantas pripažino, jog griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltininkams buvo taikyta tik ikiteisminio tyrimo pradžioje, ji netrukus buvo pakeista į lengvesnes – rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba dokumentų paėmimą, kas leido R. L. ir A. M. netrukdomai pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei padaryti naujus nusikaltimus. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad kas nors būtų trukdęs ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui tinkamai atlikti ikiteisminį tyrimą (pavyzdžiui, prokurorui atskirti ikiteisminį tyrimą R. L. atžvilgiu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BPK 170 str. 4 d. 1 p., nelaukiant vienerių metų ir aštuonių mėnesių, kol jis už padarytą naują nusikaltimą atliks bausmę Lenkijos Respublikoje ir bus perduotas Lietuvai). Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalis aplinkybių, net ir atlikus ikiteisminį tyrimą, taip ir liko neaiškios, pavyzdžiui, kokiu būdu nuteistiesiems pavyko taip ženkliai viršyti nuolaidų kortelėse numatytą 12 000,00 Lt limitą, ar tame nebuvo pačių „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kaltės ir aplaidumo. Nors nurodytos aplinkybės ir nesutrukdė priimti teisingo sprendimo, tačiau jos taip pat įvertintinos, sprendžiant dėl nuteistiesiems skirtinos bausmės rūšies ir dydžio parinkimo.
Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami Lietuvos Respublikos BPK numatytų reikalavimų neatitinkančius sprendimus, taip pat prisidėjo prie užsitęsusio baudžiamojo proceso. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis R. L. pasislėpė nuo teismo, tačiau įtariant jį nusikalstamos veikos padarymu, 2008 m. rugsėjo 6 d. buvo suimtas Lenkijos Respublikoje (38 t. b. l. 106). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorės 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimu iš baudžiamosios bylos. Nr. (duomenys neskelbtini) baudžiamoji byla R. L. atžvilgiu dėl jo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d, 300 str. 1 d. padarymo, buvo atskirta, suteikiant šiai bylai Nr. (duomenys neskelbtini) (39 t. b. l. 1, 3-35 ). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu R. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ) ir BK 300 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII -1968 redakcija). Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendį R. L. atžvilgiu panaikino nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo nešališkas, nes sudarė situaciją, kuri nuteistajam galėjo sukelti abejones dėl teisėjo šališkumo, ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi, dar ir dėl to procesas pirmosios instancijos teisme R. L. atžvilgiu truko iki 2011 m. birželio 10 d., kai sujungus bylas visų septynių nuteistųjų atžvilgiu, buvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Be visa ko paminėtina, kad baudžiamais procesas užtruko ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų. Pirmą kartą byla apeliacine tvarka išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi palikus galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuris buvo pradėtas vykdyti, t. y. jo neigiamas pasekmes nuteistieji pajuto realiai – prasidėjo priverstinis žalos išieškojimo procesas, pradėta vykdyti laisvės apribojimo bausmė. 2012 m. sausio 2 d. Lietuvos Aukščiausiajame teisme gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kasacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. nuosprendžio ir 2011 m. spalio 20 d. nutarties, tačiau nuosprendžio vykdymo procesas nebuvo sustabdytas (t. 43, b. l. 199-207). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi prokuratūros kasacinis skundas priimtas nagrinėti ir to paties teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi, t. y. po pusės metų, byla iš naujo perduota nagrinėti apeliacine tvarka. Tačiau ir antrą kartą baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, suvaržę nuteistojo R. L. teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą ir sukliudę apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą. Nurodytas aplinkybes konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 29 nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendį ir perdavęs bylą nagrinėti apeliacine tvarka trečiąjį kartą.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ne nuteistųjų, o būtent nusikalstamą veiką tyrusių ir baudžiamąją bylą nagrinėjusių institucijų veiksmai buvo veiksnys, nulėmęs tokią ilgą baudžiamojo proceso trukmę, kuri net po šiuo metu bylą nagrinėjančios kolegijos priimto procesinio sprendimo pilnai nepasibaigs, nes jis dar galės būti skundžiamas kasacinės instancijos teismui. Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas Konvencijos 6 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. įtvirtintas įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip satisfakciją nuteistųjų atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, neįvertino nuteistųjų asmenybių, neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą. Kolegija sutinka, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau juo nepadaryta neturtinė, o tik turtinė žala, kuri gali būti atlyginta, padarytos veikos nesukėlė neatitaisomų padarinių, o viso proceso metu nuteistųjų atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės taip pat sukėlė jiems nepatogumus, ribojo jų laisves. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pranešimas apie įtarimą R. L. įteiktas 2004 m. gegužės 6 d. (t. 6, b. l. 186-187). Iš pažymų apie R. L. teistumą, baudimą administracine tvarka, nuosprendžių (t. 7, b. l. 13-14), matyti, kad jis teistas ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teistumas išnykęs, naujas nusikalstamas veikas jis padarė ir vėliau, tačiau ne Lietuvos Respublikoje, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, gydėsi ligoninėje po traumos (t. 8, b. l. 110, 118). Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už du nusikaltimus, kurių vienas priskirimas prie sunkių, o kitas – prie nesunkių nusikaltimų, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, tačiau nuteistasis sportuoja, sporto klubo charakterizuojamas teigiamai (t. 11, b. l. 21.). Nors R. L. vaidmuo darant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nebuvo antraeilis, jis buvo vienas iš nusikalstamos grupės organizatorių ir pagrindinis organizuotos grupės narių veiksmų koordinatorius, atsižvelgtina į tai, kad jis yra vedęs, dirba, išlaiko šeimą, 2012 m. vasario 21 d. pavedimu sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 141 500,00 Lt ir tokiu būdu pilnai įvykdė tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo (R. L.) pasirašytą taikos sutartį vykdomajame procese. Laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime nuteistasis išbuvo nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2004 m. liepos 7 d. (63 dienos) (t. 6, b. l 180, 199-204, 205-206, 214-216, 245)), nuo 2005 m. kovo 18 d. iki 2005 m. kovo 21 d. (3 dienos) (t. 8, b. l. 177-178)), nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. (37 dienos) (t. 8, b. l. 209-204, 214-215, 221-230)) bei nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. (138 dienos) (t. 39, b. l. 42, 49-50, 53-55, 66-68, 112-112, 77-79, 114-115, t. 40, b. l. 13-14, 37-38). Jo atžvilgiu taikytos ir kitos, švelnesnės, kardomosios priemonės, kurių taikymas truko labai ilgą laiką. Nuteistojo atžvilgiu taip pat buvo pradėta vykdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą bei, kad nuo nusikalstamų veikų, už kurias R. L. yra nuteistas, padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir nubausti jį dvejų metų laisvės apribojimo bausme, t. y. griežtesne nei bauda, alternatyvia laisvės atėmimui, bausme.
Pranešimas apie įtarimą nuteistajam G. S. įteiktas 2004 m. gegužės 6 d. (t. 7, b. l. 231-232). Iš pažymų apie teistumą, baudimą administracine tvarka (8 t., b. l. 59-60), matyti, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (t. 8, b. l. 105). Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis atliko pirmaeilį vaidmenį nusikaltimo padaryme, tačiau nuteistasis charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 12, 15-23), dirba, turi šeimą (t. 13, b. l. 120), nuolatinę gyvenamąją vietą. G. S. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu yra atlyginęs 141 500,00 Lt dydžio turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip pilnai atsiskaitęs su nukentėjusiuoju (t. 43, b. l. 168-171). Jis taip pat turi sveikatos problemų, ką patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai (t. 43, b. l. 172-173). Laikinajame sulaikyme ir kardomame kalinime jis išbuvo nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2004 m. gegužės 20 d., t. y. 15 dienų, (t. 7, b. l. 224, 237-242, t. 8, b. l. 26-28)). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. gegužės 21 d. G. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas ir prokuroro nutarimu kardomoji priemonė – dokumento, t. y. paso, - paėmimas (t. 8, b. l. 31-40). 2004 m. liepos 14 d. prokuroro nutarimu G. S. paskirta kardomoji priemonė iš namų arešto pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 8, b. l. 44-49). Akcentuotina, kad nurodyta kardomoji priemonė jo atžvilgiu skundžiamu nuosprendžiu panaikinta nebuvo, o palikta galioti iki jo įsiteisėjimo, t. y. galioja beveik dešimtmetį. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, bei kad nuo nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir jį nubausti 248 MGL dydžio, t. y. 31 000,00 Lt (trisdešimt vieno tūkstančio litų) bauda.
Iš pažymų apie teistumą, nuosprendžių, baudimą administracine tvarka (t. 6, b. l. 3-4, 15), matyti, kad J. M. anksčiau buvo teistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (t. 8, b. l. 111, 114), po nusikalstamos veikos padarymo įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Jis padarė sunkų nusikaltimą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo vaidmuo nusikalstamoje veikoje nebuvo antraeilis, nes jis buvo vienas iš nusikalstamos grupės organizatorių. Tačiau nuteistasis vedęs, dirba, išlaiko šeimą. Akcentuotina ir tai, kad pranešimas apie įtarimą J. M. įteiktas 2004 m. gegužės 14 d. (t. 5, b. l. 225), laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime jis išbuvo nuo 2004 m. gegužės 13 d. iki 2004 m. gegužės 25 d., turi tris vaikus, iš kurių vienas dar yra nepilnametis (t. 6, b. l. 5). 2004 m. gegužės 25 d. prokuroro nutarimu nuteistajam paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (t. 6, b. 1. 22-27), 2004 m. birželio 8 d. prokuroro nutarimu minėta kardomoji priemonė pakeista į 12 000,00 Lt užstatą (t. 6, b. 1. 39-43). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 lapkričio 18 d. nutartimi J. M. paskirta antra kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 11, b. 1. 31, 33). To paties teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartimi J. M. panaikinta kardomoji priemonė - dokumento paėmimas (t. 11, b. l. 77, 78). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, bei kad nuo nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir jį nubausti 140 MGL dydžio, t. y. 17500,00 Lt (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų litų) bauda.
Pranešimas apie įtarimą E. G. įteiktas 2004 m. balandžio 30 d. (t. 5, b. l. 60), iki sulaikymo jis dirbo (t. 5, b. l. 126-127), baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 129-131). Iš pažymų apie teistumą, baudimą administracine tvarka (t. 5, b. l. 128-131 5 t.), matyti, kad jis anksčiau neteistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (t. 8, b. l. 108, 116). Nors padarė sunkų nusikaltimą ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis dirba (t. 13, b. l. 124-127), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 14, b. l. 128), turi vaikų (t. 13, b. l. 123), jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis. 2004 m. birželio 16 d. prokuroro nutarimu E. G. paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas (t. 5, b. 1. 119-120), 2005 m. liepos 15 d. prokuroro nutarimu kardomoji priemonė - dokumento paėmimas pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 9, b. 1. 55-59), kuri galioja iki šiol. Taigi, nuteistojo atžvilgiu kardomosios priemonės taikytos beveik dešimtmetį. Jis nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, vykdė nustatytus įpareigojimus. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, bei kad nuo nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir jį nubausti 160 MGL dydžio, t. y. 20 000,00 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) bauda.
Pranešimas apie įtarimą A. M. įteiktas 2004 m. balandžio 30 d. (t. 5, b. l. 137), iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas vieną kartą (t. 5, b. l. 164, 169-170, 173), baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 166). Nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2004 m. birželio 1 d., jam taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2004 m. gruodžio 7 d. nutarimu jam 2004 m. birželio 3 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 5, b. l. 183). Ši kardomoji priemonė nuteistojo atžvilgiu galioja iki šiol. Iš pažymų apie teistumą, baudimą administracine tvarka, nuosprendžio, nutarties (t. 5, b. l. 164-166, 169-170, 173) matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jis buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė ( t. 8, b. l. 107, 113). Nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, po nusikalstamos veikos padarymo vėl nusikalto, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, bei kad nuo nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir nubausti 160 MGL dydžio, t. y. 20 000,00 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) bauda.
Pranešimas apie įtarimą R. K. įteiktas 2004 m. kovo 30 d. (t. 5, b. l. 15-16), jis iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas (t. 5, b. l. 32), baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 33-34), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (t. 8, b. l. 106, 117). Nors padarė sunkų nusikaltimą, tačiau jo vaidmuo buvo antraeilis, jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislėpė, dirba, išlaiko šeimą (t. 11, b. l. 24-26), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 11, b. l. 23, t. 13, b. l. 121-122). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, bei kad nuo nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir nubausti 80 MGL dydžio, t. y. 10 000,00 Lt (dešimties tūkstančių litų) bauda.
Iš pažymų apie teistumą, baudimą administracine tvarka (t. 5., b. l. 9), matyti, kad S. L. nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (8 t. b. l. 109, 112). Jis padarė sunkų nusikaltimą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislėpė, vedęs, dirba. Jo atžvilgiu nuo 2007 m. gegužės 9 d. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, bei kad nuo nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir nubausti 160 MGL dydžio, t. y. 20 000,00 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) bauda.
Nors iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį šioje byloje, R. L., A. M. ir J. M. įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais pripažinti kaltais dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo, kas juos charakterizuoja neigiamai, kaip nedarančius teisingų išvadų, nenorinčius paklūsti visuotinai privalomoms elgesio normoms ir linkusius nusikalsti, praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios bei visą tą laikotarpį varžant nuteistųjų teises paskirtomis kardomosiomis priemonėmis, ir dar nesibaigus baudžiamajam procesui, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir skirti šiems nuteistiesiems realias laisvės atėmimo bausmes, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžio atmesti.