Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2024 metų rugsėjo 16 dieną apie 6 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – jai priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,73 promil. neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Nustačius pagrindus, numatytus BPK 273 straipsnyje, atliktinas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Vairuotojų registro įrašo peržiūros duomenimis J. M. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2022-09-15, galioja iki 2032-09-15 (b. l. 60).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ ,,Regitra” nurodyta, kad transporto priemonės TOYOTA AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra J. M., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 33).

VšĮ ,,Emprekis” duomenimis vidutinė transporto priemonės TOYOTA AVENSIS (2005 m.) kaina be PVM - 1540,50 Eur, kaina su PVM - 1950,00 Eur (b. l. 34).

Dėl veikos kvalifikavimo

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl jų visuma visiškai patvirtina kaltinamajai pareikštus kaltinimus. Kaltinamosios J. M. veika, tai yra: 2024 metų rugsėjo 16 dieną apie 6 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – jai priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,73 promil. neblaivumas, teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl asmens charakteristikos ir atleidimo nuo bausmės motyvai

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sutuoktinio, T. M., atsakomybei, mano, kad jis galės daryti jam teigiamą įtaką. Kaltinamoji J. M. ir jos sutuoktinis T. M. gyvena kartu, sutaria, tariasi įvairiais gyvenimo klausimais, ji įsiklauso į sutuoktinio pastabas.

Byloje yra pateiktas laiduotojo T. M. prašymas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jo atsakomybei. Laiduotojas T. M. sutinka laiduoti už kaltinamąją – sutuoktinę J. M.. Jis nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, administracine tvarka baustas už nesunkius administracinius nusižengimus, šiuo metu dirba. Jis su J. gyvena jau keletą metų, pasitiki vienas kitu, todėl sudarė santuoką ir laiduotojas mano, kad savo elgesiu sugebės padaryti jai tinkamą įtaką, kad ši daugiau nenusikalstų bei garantuoja, kad toks sutuoktinės elgesys daugiau nepasikartos – sutuoktinė tinkamai elgsis ir jis ja pasitiki. Po įvykio su J. M. daug kalbėjosi, ji labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti.

Teismas, vertindamas ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi vertinti visas bylos aplinkybes. Įstatymas numato, kad laidavimą galima taikyti tada, kai asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Pagal pateiktus duomenis anksčiau J. M. nebuvo teista, visiškai pripažino kaltę. Toks pripažinimas byloje yra, J. M. atvirai ir nuoširdžiai prisipažino ir paaiškino visas įvykio aplinkybes. Kaltinamoji labai nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, toks gailėjimasis buvo ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio nagrinėjimo metu.

Kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau ji neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Jai inkriminuojamą nusikaltimą J. M. padarė veikdama tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). J. M. kalta prisipažino ir gailisi, ir tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Administracine tvarka ji buvo baustas du kartus: 2021-08-13, transporto priemonė stovėjo kelio ženklo ,,Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir 2022-01-31, nes vairuodama transporto priemonę, sustojo ir stovėjo kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, baudos sumokėtos. Kaltinamoji dirba, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jokia turtinė žala šiuo nusikaltimu nepadaryta, civilinio ieškinio nėra, laiduotojas T. M. sutinka laiduoti už kaltinamąją bei patvirtino, kad jis savo sutuoktine pasitiki, tiki, kad tai daugiau nepasikartos, tai nutiko pirmą kartą ir tai buvo atsitiktinumas.

Teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant ją pagal laidavimą T. M. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti T. M. kaip laiduotoju, nes jis neteistas, administracine tvarka baustas už nesunkius administracinius nusižengimus, nuobaudos negalioja. T. M. dirba (duomenys neskelbtini), gerai darbdavio charakterizuojamas, gyvena kartu su kaltinamąja. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, akivaizdu, kad laiduotojas T. M. ir kaltinamoji J. M. yra pakankamai artimi, daug bendrauja. Teismas neturi pagrindo netikėti laiduotoju, todėl daro išvadą, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, visuomenės saugumas gali būti užtikrinamas ir kitomis priemonėmis – pvz. skiriant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK 67 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi tokiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, t. y. teismo diskrecija, tačiau ją įgyvendindamas teismas, kaip ir priimdamas bet kurį sprendimą, privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Baudžiamasis kodeksas – vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos tarpusavyje susijusios, sudaro visumą, t. y. bendrą sistemą. Vadinasi, tiek skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įgyvendinti BK paskirtį ir užtikrinti teisingumą, apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taikyti jam proporcingas ir individualizuotas teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, ir kartu apsaugotų kitų asmenų ir visuomenės teisėtus interesus. Tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-181-788/2021).

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti J. M. turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę J. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, kuriame nurodoma, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kai J. M., vairavusiai transporto priemonę, buvo nustatytas 1,73 promilių girtumas, taigi ji padarė šiurkštų pažeidimą. Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė tokį nusikaltimą, dėl tokio jos poelgio jokios pasekmės nekilo, atsakomybės kaltinamoji nevengė, anksčiau nėra teista, administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviai nebausta, teismas daro išvadą, kad siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajai privalo būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, ir šiems tikslams pasiekti pakaks terminą nustatant kiek didesnį nei šios poveikio priemonės minimumas, bet mažesnį nei prašo prokurorė – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 16 d.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo J. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiškia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iš esmės yra imperatyvi nuostata, išskyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai ši poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė J. M. padarytam teisės pažeidimui.

BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267-478/2017). Nagrinėjamu atveju J. M. neblaivi vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Be transporto priemonės tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Taigi, nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti transporto „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo (b. l. 72-76).

Kaltinamajai J. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo; specialiosios teisės sustabdymas – paliktina iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. M., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindais ir perduoti ją laiduotojo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti laiduotojui T. M., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti J. M., kad jei ji laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti J. M. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. (nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsniu, konfiskuoti valstybės nuosavybėn J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą aikštelėje Santaikos g. 31D, Alytuje.

2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), turtui automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo, o įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

J. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).