Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-12-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1042-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-18
Bylos Nr.
e2S-1042-372/2017
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00196-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
UAB „Irdaiva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1042-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00196-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1.; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; (S)
ŠAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Irdaiva“ atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1190-959/2017 pagal ieškovės UAB „Irdaiva“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) Žagarės regioninio parko direkcijai dėl sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Irdaiva“ pareiškė ieškinį atsakovei BĮ Žagarės regioninio parko direkcijai dėl sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį panaikinimo. Prašė teismo: 1) panaikinti BĮ Žagarės regioninio parko direkcijos 2017 m. vasario 20 d. rašte Nr. S – 058 „Dėl preliminarios sutarties nutraukimo“ nurodytą sprendimą vienašališkai nutraukti 2015 m. liepos 31 d. Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų preliminarią sutartį Nr. 2015/3; 2) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 31 d. BĮ Žagarės regioninio parko direkcija ir jungtinės veiklos grupė UAB „Plungės lagūna“, UAB „Ekstra statyba“, mažoji bendrija (toliau – MB) „Virmalda“ ir UAB „Irdaiva“ sudarė Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų preliminarią sutartį Nr. 2015/3, kurią 2017 m. vasario 20 d. raštu Nr. S – 058 „Dėl preliminarios sutarties nutraukimo“ atsakovė vienašališkai, nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vienašališkam preliminarios sutarties nutraukimui.

Atsakovė BĮ Žagarės regioninio parko direkcija, atsiliepdama į ieškinį, prašė: 1) įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis BĮ Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT) ir BĮ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą (toliau – APVA); 2) įpareigoti (pasiūlyti) ieškovę patikslinti ieškinio dalyką, suformuluojant materialųjį ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką), nagrinėtiną teisme; teismo nustatytu terminu ieškovei nepatikslinus ieškinio reikalavimų, ieškinį palikti nenagrinėtą.

Atsakovė nurodė, kad preliminarioji sutartis buvo nutraukta, kadangi prieštaravo imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir buvo niekinė, t. y . negaliojanti ab initio (nuo pat sutarties sudarymo momento); teisinis preliminariosios sutarties negaliojimo pagrindas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis. Pažymėjo, kad atsakovės kaltės dėl preliminariosios sutarties nutraukimo nėra, kadangi VPT pateikus vertinimo išvadą bei rekomendacijas nutraukti preliminariąją sutartį, APVA šioms rekomendacijoms iš esmės pritarus, atsakovė vadovavosi šiomis rekomendacijomis. Atsakovė nurodė, kad sužinojus apie tai, kad projektas „Žagarės dvaro parkas“ nebus finansuojamas, ieškovė apie tai buvo informuota ir žinojo, kad atsakovė kito finansavimo šaltinio negaus ir preliminarioji sutartis nebus įgyvendinta – 14 pagrindinių sutarčių, kurios turėjo būti sudarytos pagal preliminariosios sutarties nuostatas, nebus sudaromos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė; priteisė iš ieškovės UAB „Irdaiva“ 1149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei BĮ Žagarės regioninio parko direkcijai. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti preliminariąją sutartį, kaip siekiamus reikalavimo patenkinimo padarinius nurodydama status quo atkūrimą, tačiau taikyti civilinę atsakomybę nepareiškė. Teismas darė išvadą, jog ieškinio patenkinimas nesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių, todėl byla nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) UAB „Irdaiva“ prašo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti BĮ Žagarės regioninio parko direkcijos 2017 m. vasario 20 d. rašte Nr. S-058 „Dėl preliminarios sutarties nutraukimo“ nurodytą sprendimą vienašališkai nutraukti 2015 m. liepos 31 d. Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų preliminarią sutartį Nr. 2015/3. Apeliantė (ieškovė) pažymėjo, kad atsakovė neturėjo jokio – nei teisinio, nei faktinio pagrindo vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį, remdamasi VPT išvada, kuri tėra tik rekomendacinio pobūdžio raštas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismo teisėjas nuo pat proceso pradžios buvo šališkas, akivaizdžiai ir atvirai palaikė atsakovės ir atsakovės advokatės poziciją.

6.2. Civilinės bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka buvo paskirtas 2017 m. spalio 11 d., tačiau teismas, nesant nė vienos iš bylos šalių prašymo, nutarė paankstinti teismo posėdžio ir bylos nagrinėjimo datą ir bylą nagrinėti anksčiau. CPK imperatyvios nuostatos draudžia teismui „paankstinti“ teismo posėdžių datas, nes toks „paankstinimas“ nenumatytas nė vienoje CPK normoje. Ieškovės gautas šaukimas į „paankstintą“ teismo posėdį yra neteisėtas, kadangi įstatymas numato, jog dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus šaukimą (pirmąjį teismo šaukimą į bylos nagrinėjimą ieškovė buvo gavusi 2017 m. liepos 13 d.), apie kitus teismo posėdžius bylos šalys turi būti informuojamos tik pranešimais. Taip buvo pažeistos ieškovės procesinės teisės į tinkamą pranešimą apie teismo posėdį, tai sudaro pagrindą skundžiamos nutarties panaikinimui.

6.4. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą CPK 293 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, nenurodė, į kokią instituciją ir kokiu teisiniu pagrindu ieškovė turėtų kreiptis, norėdama apginti savo pažeistas teises ir teisėtus lūkesčius, taip buvo pažeisti CPK 294 straipsnio 1 dalies imperatyvūs reikalavimai. Tai, kad ieškovė pasirinko vieną, konkretų, atskirą ir savarankišką civilinių teisių gynimo būdą, nereiškia, kad egzistuoja pagrindas nutraukti civilinę bylą neišsprendus klausimo iš esmės.

6.5. Preliminarioji sutartis galioja iki 2019 metų, per šį laikotarpį ieškovė ir atsakovė galėjo bet kada sudaryti pagrindines sutartis, t. y. buvimas ikisutartiniuose santykiuose turi aiškią materialinę procesinę reikšmę, kurios pirmosios instancijos teismas neįvertino.

Atsiliepdama į atskirąjį skundą, atsakovė prašo: 1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą; 2) priteisti iš apeliantės (ieškovės) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) priimti naujus įrodymus ir pripažinti šią bylos medžiagos dalį nevieša. Atsakovė nurodė, kad skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, tinkamai motyvuota ir priimta nepažeidžiant nei procesinės, nei materialinės teisės normų, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) UAB „Irdaiva“ atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta civilinę bylą nutraukti, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad byloje kilo ginčas dėl vienašališko preliminariosios sutarties nutraukimo. Pagal į bylą pateiktus įrodymus matyti, kad 2015 m. liepos 31 d. tarp Žagarės regioninio parko direkcijos (perkančiosios organizacijos) ir UAB „Plungės lagūna“, UAB „Ekstra statyba“, MB „Virmalda“ ir UAB „Irdaiva“ (tiekėjo) buvo sudaryta Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų preliminarioji sutartis Nr. 2015/3. Sutarties 1 punkte numatyta, kad šia preliminaria sutartimi šalys susitaria dėl pirkimo (rangos darbų) sutarčių pagal šią sutartį sudarymo tvarkos ir Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų atlikimo. Sutarties 3 punkte buvo nustatyta, kad sutarties vykdymo pradžia laikoma sutarties įsigaliojimo data; sutartis įsigalioja, kai tiekėjas pateikia reikalaujamą sutarties įvykdymo užtikrinimą ir galioja, kol šalys sutaria ją nutraukti ar ji nutrūksta šioje sutartyje ar įstatymuose nustatytais atvejais arba kol visiškai įvykdomi įsipareigojimai. Sutarties 4 punktas numatė, jog tiekėjas įsipareigoja pagal parengtą Žagarės dvaro parko tvarkymo projektą atlikti darbus – t. y. sudaryti pirkimo sutartis dėl konkrečių darbų (etapų) atlikimo ir juos atlikti pirkimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartis sudaryta 4 metams (Sutarties 5 punktas). Sutarties 40 punkte apibrėžti atvejai, kada perkančioji organizacija savo iniciatyva gali nutraukti sutartį: kai tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį ir nepradeda jų vykdyti po raštiško pranešimo; tiekėjas atsisako sudaryti pirkimo sutartį, netinkamai vykdo pirkimo sutartį ir tai yra esminis pirkimo sutarties pažeidimas; kaip pirkimo sutartis nutraukiama dėl tiekėjo kaltės; kai tiekėjas perleidžia savo įsipareigojimus pagal sutartį be perkančiosios organizacijos išankstinio rašytinio sutikimo arba, pažeisdamas sutartyje nustatytą tvarką, pasitelkia / pakeičia subrangovus; kai tiekėjas bankrutuoja arba yra likviduojamas, kai sustabdo ūkinę veiklą, arba kai įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta tvarka susidaro analogiška situacija; kai keičiasi tiekėjo organizacinė struktūra – juridinis statusas, pobūdis ar valdymo struktūra ir tai turi neigiamos įtakos tinkamam sutarties ir / ar pirkimo sutarčių įvykdymui.

Nustatyta, kad 2017 m. vasario 20 d. raštu „Dėl preliminariosios sutarties nutraukimo“ atsakovė informavo ieškovę, jog Žagarės regioninio parko direkcija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. sausio 24 d. pirkimo vertinimo išvadą Nr. 4S-247, nutraukia 2015 m. liepos 31 d. Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų preliminariąją sutartį Nr. 2015/3. Į bylą pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyriaus pirkimų vertinimo išvada, kurioje nurodyta, jog, atsižvelgiant į nustatytus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pažeidimus, į 2015 m. liepos 31 d. Žagarės dvaro parko tvarkymo darbų preliminariosios sutarties Nr. 2015/3 prieštaravimą imperatyvioms VPĮ nuostatoms, preliminarioji sutartis, VPT nuomone, turėtų būti nutraukta, ir, esant poreikiui, organizuojamas naujas viešasis pirkimas. 2017 m. kovo 3 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl neteisėto vienašališko preliminarios sutarties nutraukimo. Atsakydama į gautą pretenziją, 2017 m. kovo 10 d. raštu atsakovė ieškovei nurodė, kad kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministeriją su prašymu pateikti minimos situacijos teisinį įvertinimą ir teisingą poziciją, kurios turėtų laikytis atsakovė dėl tolimesnių veiksmų pagal 2015 m. liepos 31 d. preliminariąją sutartį, ir, gavusi atsakymą, priims galutinį sprendimą. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos savo rašte pažymėjo, kad atsakovė šioje situacijoje turi dvi galimybes – arba derybų būdu (šalių susitarimu) nutraukti preliminariąją sutartį, arba turi kreiptis į teismą dėl minėtos sutarties pripažinimo niekine nuo jos sudarymo momento.

VPĮ 2 straipsnio 27 dalyje nustatyta, kad preliminarioji viešojo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis) – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų sudaryta sutartis, kurios tikslas – nustatyti sąlygas, įskaitant kainą ir, kur to reikia, numatomą kiekį, taikomas viešojo pirkimo-pardavimo sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl vienašališko preliminariosios sutarties nutraukimo yra kilęs iš viešojo pirkimo; šis apeliantės (ieškovės) ieškinio pagrindu iškeltas ginčas pirmosios instancijos teisme nagrinėtas remiantis CK normomis, reglamentuojančiomis preliminariųjų sutarčių sudarymą.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011). Kaip minėta, preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, vadinasi, preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) pareiškė reikalavimą – atkurti iki pažeidimo (vienašališko preliminariosios sutarties nutraukimo) buvusią padėtį. CK 1.138 straipsnio 2 punkte numatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, atkurdamas buvusią iki pažeidimo padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog tai, kad apeliantė (ieškovė) pasirinko vieną, konkretų, atskirą ir savarankišką civilinių teisių gynimo būdą – atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, nesudaro pagrindo civilinę bylą nutraukti, neišsprendus nagrinėjamo klausimo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo pagrįstas ir teisėtas, ar atsakovė turėjo pagrindą (numatytą preliminariojoje sutartyje, įstatymų normose) vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį, teismas neanalizavo, ar sutarties nutraukimas buvo pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo klausimo iš esmės – ar atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinio patenkinimas nesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, preliminariosios sutarties šalies (atsakovės) pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, galima civilinė atsakomybė, jeigu pagrindinę sutartį atsisakyta sudaryti nepagrįstai, ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Teismui konstatavus, jog preliminarioji sutartis buvo nutraukta nepagrįstai (preliminariąją sutartį sudariusi atsakovė BĮ Žagarės regioninio parko direkcija nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį), ieškovė UAB „Irdaiva“, įgis reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą. Ieškovei pareiškus reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę, teismas turėtų pagrindą tokį reikalavimą nagrinėti, analizuoti civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų visetą ir priimti atitinkamą sprendimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo klausimo iš esmės, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo (CPK 64 straipsnis). CPK 65 straipsnyje numatyti pagrindai, kada teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Be šio Kodekso 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis). Jeigu yra aplinkybių, nurodytų šio Kodekso 65, 66 ir 67 straipsniuose, teisėjas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys (68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė (ieškovė), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nušalinimo teise nepasinaudojo; atskirajame skunde jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo, dėl jo neleistinų ar nederamų ryšių su proceso dalyviais, išankstinių nuostatų, subjektyvaus palankumo kuriai nors šaliai nepateikė, todėl apeliantės (ieškovės) teiginiai apie teisėjo šališkumą laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Teismo šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai, vertėjai ir ekspertai (CPK 133 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio Kodekso 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) apie teismo posėdį buvo informuota. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismo šaukimas ieškovei (kartu su prierašu apie tai, jog pasikeitė teismo posėdžio data) buvo išsiųstas per EPP sistemą 2017 m. rugsėjo 5 d. 2017 m. rugsėjo 20 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo apeliantės (ieškovės) direktorius V. L. ir atstovas I. O., kurie nereiškė prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar skirti papildomai laiko pasirengti bylos nagrinėjimui, todėl apeliacinio teismo vertinimui, teismo posėdžio datos pakeitimas ir teismo šaukimo įteikimas neapribojo ir nepažeidė apeliantės (ieškovės) procesinių teisių ir teisėtų interesų.

Dėl apeliantės prašymo

2017 m. gruodžio 8 d. teisme buvo gautas apeliantės (ieškovės) UAB „Irdaiva“ prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliantė (ieškovė) nurodė, kad kilusį ginčą siekia išspręsti taikiai. Pažymėjo, jog atsakovė taip pat yra suinteresuota užbaigti teisminį ginčą taikos sutartimi, kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl nuomonių dėl ieškovės pateikto taikos sutarties projekto, tačiau jų atsakymo kol kas dar nėra gavusi. Apeliantė (ieškovė) prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki 2017 m. gruodžio 29 d. imtinai, kad šalims būtų sudaryta galimybė baigti ginčą taikiai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės (ieškovės) atskirasis skundas tenkintinas, į civilinio proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, sprendžia, kad atidėti bylos nagrinėjimą pagrindo nėra, šalys turės galimybę išspręsti ginčą taikiai pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėjant iš naujo.

Apeliaciniam teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių apeliaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė