Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-06-18 nuosprendžio, kuriuo:

K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėtas bausmės vykdymas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

K. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

Nutrauktas procesas dėl S. D. ir R. D. civilinio ieškinio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. K. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, būtent: 2017-11-10, apie 7 val. 12 min., Tauragės mieste, reguliuojamoje S. Dariaus ir S. Girėno–Gedimino–Šilalės gatvių sankryžoje, vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš Šilalės gatvės ir sukdamas į kairę – į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę, tamsiu paros metu, degant žaliam šviesoforo signalui, nedavė kelio per važiuojamąją dalį ėjusiam pėsčiajam mažamečiam J. D., kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 28 punktų reikalavimus, ir jį partrenkė. Šie K. K. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su pėsčiojo J. D. mirtimi, nes mažametis J. D. mirė nuo daugybinių jo viso kūno sužalojimų.

2.1. Dėl BK 38 straipsnio taikymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog K. K. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau pažymėtina, jog K. K. turi dvidešimties metų vairavimo stažą ir pirmosios instancijos teismo minėti KET pažeidimai buvo padaryti per visą K. K. vairavimo stažą. Be to, teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad teismas, vertindamas, ar asmuo ateityje darys nusikalstamas veikas, turi vertinti ne tik praeityje padarytus pažeidimus ar nusikalstamas veikas, bet taip pat turi įvertinti ir kaltininko elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jo teigiamą socialinį elgesį, kritinį požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, pastangas sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad K. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą; jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą; praeityje nėra teistas; dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai; kritiškai vertina savo elgesį; yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodyti padaryti KET pažeidimai nėra pagrindas teigti, kad nuteistasis darys naujus nusikaltimus ir vien šie duomenys nėra kliūtis nepripažinti esant BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytai sąlygai. Nuteistasis bei jo gynėjas mano, jog yra pagrindas atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

4. Teismo posėdyje nuteistasis K. K. ir jo gynėjas advokatas M. Kepenis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė J. Sarpalienė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, sutiko su tuo, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, tačiau nesutiko su apeliacinio skundo dalimi, kurioje prašoma netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nustatytos BPK 320 straipsnyje. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. Nagrinėjamu atveju nuteistasis ir jo gynėjas sutinka dėl nuteistajam paskirtos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – sumokėti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl šios nuosprendžio dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuoja.

7. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo.

8. BK 38 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

9. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas BK 38 straipsnio taikymo klausimą, pažymėjo, jog K. K. padarė neatsargų nusikaltimą, savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiaisiais, tačiau teismas atsižvelgė į tai, jog K. K. yra baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, todėl padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad K. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgęs į tai, jog nenustatyta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo K. K. ir civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo prašymą taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

10. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą.

11. Teisėjų kolegija, analizuodama klausimą dėl BK 38 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju, pažymi tai, jog K. K. prisipažino padaręs neatsargų nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, labai išgyvena dėl kilusių padarinių, atsiprašė nukentėjusiųjų ir savo noru atlygino jiems padarytą žalą, susitaikė su jais; nukentėjusieji S. D. ir R. D. jam pretenzijų neturi. K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, K. K. praeityje neteistas, kritiškai vertina savo elgesį, darbovietėje apibūdinamas teigiamai. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien dėl to, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų ir kad dėl jo padaryto nusikaltimo kilo sunkūs padariniai, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad K. K. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, o nurodytos aplinkybės šią tikimybę mažina. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į K. K. asmenybę, jo veiksmus ir elgesį po įvykio, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina, jog įvykio kilimo metu buvo tamsus paros metas, oro sąlygos buvo prastos, lynojo, prie šviesoforo buvo blogas apšvietimas. Pėsčiasis, nors buvo su atšvaitu, tačiau turėjo skėtį, skėtis buvo tamsus, dėl jo, tikėtina, atšvaito galėjo nesimatyti. K. K. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, ši aplinkybė dar labiau sunkina galimybę pastebėti mažametį pėsčiąjį esant blogoms matomumo sąlygoms. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog, priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, veika buvo daugiau atsitiktinė vairuotojo elgesio pasekmė, todėl yra pagrindas manyti, kad K. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir tikslinga K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog argumentas, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, kurio metu žuvo žmogus, padaręs asmuo nuolat pažeidinėja KET (pažeidimų pobūdis – nežymiai viršytas greitis), nepaneigia minėtos teismo išvados, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, taip pat pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teisme 2018-09-13 vykusiame posėdyje prokurorė palaikė nuteistojo prašymą ir sutiko, jog nuteistasis yra vertas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis jam susitaikius su nukentėjusiaisiais nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria K. K. nuteistas, naikintina ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

12. Dėl BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės (BK VI skyriuje numatytais pagrindais) arba bausmės (BK X skyriuje numatytais pagrindais).

14. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis.

15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog K. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams – nėra teisinga, nes nebuvo įvertinta tai, kad nuteistasis dirba vairuotoju, o jam netekus darbo, jo keturių asmenų šeima neteks iš esmės vienintelio pajamų šaltinio. Pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, atsižvelgė į tai, jog K. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvertino K. K. nurodytą argumentą, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones apribojimo jis gali netekti darbo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Priešingai, šios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas reikštų ne tik asmens nenubaudimą dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ir netaikymą jokių prevencinio pobūdžio poveikio priemonių, nustatytų BK 67 straipsnio 1 dalyje. Ta aplinkybė, kad K. K. darbo reikalais reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra pakankamas pagrindas panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdis – reguliuojamoje sankryžoje, kai šviesoforo signalas leidžia važiuoti, privalėjo duoti kelią pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiamam eiti signalui, tačiau mažamečio pėsčiojo nepraleido (dėl to ir įvyko eismo įvykis) – yra šiurkštus minėtų taisyklių pažeidimas, papildomai pažymėtina tai, jog nuteistasis po eismo įvykio nuvažiavo, kaip minėta, šiurkštus KET pažeidimas yra viena iš priežasčių, dėl kurios skiriamas uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę. Be to, kasacinis teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) –atėmimo klausimą, savo praktikoje yra pažymėjęs ir tai, kad įvykus eismo įvykiui, kurio metu žuvo žmogus, po tokio tragiško eismo įvykio pačiam nuteistajam reikia laiko atgauti psichologinę pusiausvyrą (kasacinė nutartis Nr. 2K-143-696/2017). Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė K. K. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Be to, taip pat pažymėtina tai, jog atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos dvi K. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas K. K. nustatė minimalų specialios teisės uždraudimo terminą – 1 metus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendžio dalis, kuria paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo dalį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo K. K. gynėjo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-06-18 nuosprendžio dalį, kuria K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

K. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nuteistajam K. K. susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.