Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. 2014-06-27 apie 20.30 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų – kokaino, marichuanos ir benzodiazepinų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. G. pagal jam inkriminuotiną kaltinimą teisme kaltu prisipažino padaręs iš dalies. Parodė, kad narkotines medžiagas vartojo 22-ą dieną, prieš Joninių šventę. Atėjo draugas, kuris pavaišino marichuana, įtraukė du – tris dūmus. Vakare pasivaišino kokainu. Iki penktadienio narkotinių medžiagų nevartojo. Pareigūnai visus nuvežė patikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo, negalvojo, kad jų pas jį ras. Benziodeziapino organizme buvo todėl, kad prieš tai atliko tyrimus gydytojai – J., N.. Atlikus medicininę apžiūrą, šlapime rado narkotinių medžiagų. Pripažįsta, kad vartojo šių medžiagų, bet ne sulaikymo dieną. Kadangi buvo vartojęs 22-ą dieną, 27-ą dieną nesijautė apsvaigęs. Tyrimus atliko dvi savaites prieš sulaikymą, mano, kad nuo jų medžiagos galėjo išsilaikyti organizme. Automobilyje buvo rasta narkotinių medžiagų, bet tą dieną tikrai nebuvo jų vartojęs. Tyrėja jo klausė kada vartojo. Pripažįsta, kad vairavo 27 dieną, tik nebuvo apsvaigęs. Važiavo keturiese, juos visus išvežė patikrinimui, nes pas J. rado narkotinių medžiagų. Prieš įvykį narkotines medžiagas vartojo pirmadienį, t. y. 22 dieną, marichuaną ir kokainą. Marichuanos suktinę, kokaino dvi dozes - „du takelius“. Benzodiazepinų tyrime galėjo atsirasti nuo narkozės, kuri buvo atlikta birželio 11 d., o gal ir 3 dieną. Raminamuosius vaistus gėrė prieš porą mėnesių prieš šį įvykį „Zolaft“. Nukrypimai nuo normos galėjo būti, nes buvo susinervinęs, susijaudinęs, nes tokie įvykiai ne kiekvieną dieną. Medicinos įstaigoje buvo paimtas šlapimo mėginys. Jo kraujospūdis 144, jis visuomet didesnis. Sutiko su atliktų testų rezultatais. Neneigia, kad buvo vartojęs narkotinių medžiagų. Prieš atliekant tyrimą gydytojai apie tai pasakė. Mano, kad medžiagos galėjo likti nuo ankščiau atliktų tyrimų, kadangi atliekant tyrimus prieš suleidžiant į veną narkozę davė išgerti dvi tabletes, po to suleido narkozę. Vairuodamas nesijautė apsvaigęs. Žino, kaip atrodo apsvaigęs žmogus, 27-ą dieną tokiu nesijautė. Su medikų išvadomis sutiko, buvo nuo vairavimo nušalintas, sprendimo neskundė. Faktinę aplinkybę ir medikų išvadą pripažįsta. Pareigūnų veiksmų neskundė. Onkologinės bėdos jau du metus. Dabar yra išoperuotas, bet dar užeina skausmai, tai numuša ūpą. Šeimos neturi. Dirba tiekėju, bendrauju su klientais. Šiuo metu nevairuoja. Situaciją vertina kritiškai. Gailisi, dėl galimos atsakomybės ankščiau nesusimastė. Sugalvojo dalyvauti kursuose, nes pagalvojo, kad gali kilti priklausomybė. Priklausomybės alkoholiui neturi. Su tais draugais nebebendrauja.

Liudytoja J. P. teisme parodė, kad I. G. nepamena, viskas buvo seniai, asmuo jai nepažįstamas. Dirba Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, yra gydytoja-psichiatrė. Vykdomų asmenų apžiūrų darbo patirtis 36 metai. Apžiūros vykdomos budėjimo metu, jų darbo stažas tas pats. Medicininės apžiūros aktas atliekamas pagal visus nurodymus. Sprendžiama kokia asmens išvaizda. Jis buvo be sužalojimų, akių junginių hiperenija – tai reiškia, kad paraudusios akys. Pakitimai: sausokas liežuvis, aukštas kraujo spaudimas, judesiai pagreitėja, juostą atlieka netiksliai, tai rodė pirštų nosies mėginys, kuris atliekamas netiksliai. Rodė, kad yra horizontalus nistagmas – tai yra akių vokų trūkčiojimas žiūrint į šonus, jis buvo labai stipriai išreikštas, tai rodė, kad jis pavartojęs ne taip seniai. Jis pats sakė, kad vartojo kokainą, žolę. Kada vartojo, neminėjo, nes jei būtų minėjęs, tai būtų būtų parašiusi. Buvo išblaškytas dėmesys ir šlapime testų pagalba buvo rastas kokainas, marichuana ir bendzodiazepinai. Testas teigiamas, jis pats prisipažino. Su išvada sutiko, pasirašė „susipažinau, sutinku“. Vairuoti negali, nes jis buvo apsvaigęs, todėl pabraukė žodį, kad vairuoti negali. Pavartojus kokaino, testas savaitę rodo medžiagas organizme, marichuana - mažiau, benzodiazepiną – gali rodyti dvi, tris dienas. Išvada yra kategoriška, kad asmuo tikrinimo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Dėl apsvaigimo išvada kategoriška, nes labai ryškus nistagmas. Apsvaigimas priklauso nuo dozės, asmens, nuo daug ko. Mano, kad asmuo paros laikotarpyje buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Nežino aplinkybių, kada jis buvo sulaikytas, iš kur atvežtas. Jei asmuo medžiagų būtų vartojęs 22-ą dieną, nebūtų ryškaus nistagmo, aukšto kraujo spaudimo, tai yra per ilgas laiko tarpas. Benzodiazepinų tikrai nebūtų buvę, marichuanos taip pat, šiuo atveju testai yra lygiaverčiai. Nistagmas - tai kai žiūri į šoną ir rodai pirštą, akys juda. Tokie reiškiniai gali būti po galvos traumos, nebūtinai po narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau asmuo niekuo nesiskundė. Susijaudinimo ar stresinės būsenos tokie testai nerodo, tai rodo organiką, smegenų poveikį. Tiksliai kaip asmens organizmas reaguoja į narkotinių medžiagų vartojimą galima sužinoti imant kraują ir tiriant laboratorijoje. Policija prašė nustatyti tik testo pagalba, paimti šlapimą. Atlieka tai ko prašo pareigūnai. Pabraukė, kad asmuo nevairuotų, kad atkreiptų ir pareigūnai dėmesį. Šlapimo testas yra pradinis, jei jo rezultatas teigiamas, gali būti atliekamas papildomas tyrimas. Kalbos apie kitus papildomus tyrimus su pareigūnais nebuvo, nes buvo aišku, kad žmogus apsvaigęs. Rašo „testo pagalba, asmuo vartojęs“. Jų klausė tik „ar asmuo vartojęs“. Buvo prašoma nustatyti testo pagalba, daro ko prašo pareigūnai, nurodyti punktai. Turi būti policijos nukreipimas, savo iniciatyva kraujo tyrimo neatlieka. „Su išvada sutinku“ – tai jis sutinka, kad yra vartojęs narkotikus. Benzodiazepinas gali likti organizme nebent narkozės atveju. Negali pasakyti kiek narkozės pėdsakai gali išsilaikyti organizme, nėra ekspertė, žiūrint kokios medžiagos buvo naudotos. Tai būtų galima sužinoti iš medicininių dokumentų. Benzodiazapinai yra medikamentai. Ji - psichotropinė medžiaga, bet yra medikamentas. Prieš kiek laiko buvo pavartotos narkotinės medžiagos, negali pasakyti, tik konstatuoja faktą. Tai gali pasakyti teismo medicinos, psichiatrijos ekspertas. Atliktas testas rodo tik vartojimo faktą, jis yra kaip pagalbinė priemonė. „Susipažinau, sutinku“- asmeniui parodo testą ir paaiškino, kad rado tokių medžiagų ir paklausia, ar sutinka su išvada; jei sutinka, tuomet pasako, kad reikia pasirašyti. Dėl išvados apskundimo tvarkos - šias teises aiškina policija.

Specialistas S. R. teisme paaiškino, kad yra teismo psichiatras ekspertas. Į Šiaulius iš Panevėžio vyksta todėl, kad Šiaulių teritorijos ekspertiniame skyriuje nėra kito psichiatro eksperto. Darbinė patirtis vieni metai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeniškai nepažįsta. Siekiant nustatyti apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, atliekamas šlapimo „ekspres“ tyrimas ir vertinama apsvaigimo klinika. Pagal gautus šlapimo tyrimus rastos marichuanos, kokaino, bendzodiapino medžiagos. Marichuana ir kokainas yra narkotinės medžiagos, benzodiazepinai yra vaistai, naudojamieji medicininei praktikai. Marichuana ir kokainas šlapime gali išsilaikyti virš mėnesio nuo vartojimo fakto, benzodiapinai - keletą parų, stimuliatorių ir keletą parų. Vien pagal medžiagų buvimą šlapime negalima teigti, kad asmuo apsvaigęs. Jis buvo pavartojęs iki tam tikro laiko. Bet kadangi gydytoja psichiatrė aprašo apsvaigimo kliniką ir kategoriškai argumentuoja, tai pats turėtų pritarti, kad asmuo apsvaigęs. Mano, kad nebuvo apsvaigęs nuo marichuanos, nuo benzodiapino, tai lieka nuo kokaino. Remiantis aprašyta klinika būtų galima teigti, kad asmuo apsvaigęs pavartojęs stimuliatorius - kokainą. Nurodant esamą apsvaigimo kliniką ir remiantis tuo ką sako, mano, kad galėtų būti apsvaigimas nuo kokaino. Pavartojus pakitimai psichikoje ryškesni pastebimi iki paros laiko. Jei asmuo būtų vartojęs kokaino 22-ą dieną, apsvaigimo nebūtų. Asmuo po 22-os dienos buvo pavartojęs narkotinės medžiagos - kokaino, nes niekas kitas negali paaiškinti aprašomos apsvaigimo klinikos, dėl kurios gydytoja turi griežtą nuomonę. Yra standartizuota apsvaigimo ekspertizė, yra forma naudojama visoje Lietuvoje. Remiamasi standartizuotu ekspertizės aktu, jis atliktas pagal norminius reikalavimus. Bet koks susidūrimas su teisėsauga yra stresinė būsena. Asmuo koks bebūtų susijaudinęs apžiūros metu, jis turėtų tiesiai praeiti nesvyruodamas į šonus. Nigstamas yra kiek sujuda akių obuoliai, kai asmuo yra sukamas apie savo ašį. Kai jis viršija tam tikrą laiką, tai yra patologija, kuri žymi apsvaigimo kliniką. Gydytoja žymi, kad jis buvo labai ryškus, vien nuo susijaudinimo to neturi būti, tai gali būti nuo apsvaigimo. Pilnas tyrimas dėl apsvaigimo praktikuojamas, tai ir yra ekspertizės aktas, tai vieninelis aktas apsvaigimui nustatyti vežant į psichiatrijos ligoninę ar į priklausomybės ligų centrą. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo 10 p. galima remtis, kadangi remiamasi klinika ir atliekamu tyrimu. Šlapimo „ekspres“ testas nurodo, kad žmogaus organizme buvo rasta medžiagų kiekiai, tai yra pakankama nustatyti faktą, kad buvo vartota. Gydytoja remiasi klinikiniu vaizdu, kuris yra ne mažiau svarbus negu tyrimai. Tyrimai tik parodo nuo ko buvo apsvaigęs žmogus. Dėl konkretaus atsakymo, mano, kad buvo iškviesta gydytoja psichiatrė, atlikusi ekpertizę, kuri patikslino, kad esant pakitimams – asmuo apsvaigęs. Ekspertizės aktas yra pagrindinis dokumentas, nes apsvaigimo klinika yra psichikos būklė yra čia ir dabar. Tai yra ekspertizės atlikimo metu. Neįrašyta, kad asmuo apsvaigęs, tačiau gydytoja tai patikslino papildomos apklausos metu. Pats daro išvadą iš kitos specialistės, kuri kategoriškai nurodo apsvaigimo požymius. Surašytą ekspertizės aktą gali vertinti teismo psichiatras ekspertas ar ekspertų komisija. Pats gydytojos nepažįsta, nes nedirba Šiaulių psichiatrijos ligoninėje, šiuo atveju yra nešališkas ir niekuo nesuinteresuotas. Dėl apsvaigimo kodų nežino, kodėl jis neįrašytas, reikėtų klausti specialistės. Kodai yra. Kodai F1 – visų psichikos būklių, surištų su narkotinėmis medžiagomis ir alkoholio vartojimu, šifro pradžia, F15 – stimuliatorius, Y – kodai žymi vietą kur įvyko. Pagrindas yra F šifras, psiciatrinis psichikos ligų šifras pagal tarptautinę kvalifikaciją. Kad pagal testą asmuo vartojęs narkotinių medžiagų, į klausimą, kad asmuo apsvaigęs neatsako, kaip parašyta, taip ir reikia skaityti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <....> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika. Šios metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. G. pagal jam inkriminuotiną kaltinimą teisme kaltu prisipažino tik iš dalies ir teigė, kad narkotines medžiagas vartojo 22-ą dieną, prieš Joninių šventę, o birželio 27-ą dieną jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs psichiką veikiančių medžiagų. I. G. kaltę pilnai įrodo kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 207, policijos pareigūnų P. Š. ir V. M. tarnybiniai pranešimai, liudytojos J. P. teisme duoti parodymai teisme bei specialisto S. R. teisme duoti paaiškinimai.

I. G. teisme teigė, kad benzodiapinų tyrime galėjo atsirasti nuo narkozės, kuri buvo atlikta birželio 11 d., o gal ir 3 dieną; raminamuosius vaistus gėrė prieš porą mėnesių prieš šį įvykį „Zolaft“; nukrypimai nuo normos galėjo būti, nes buvo susinervinęs, susijaudinęs, nes tokie įvykiai ne kiekvieną dieną; jo kraujospūdis 144, jis visuomet didesnis, todėl nors ir nustatyta, kad buvo vartojęs, tačiau nebuvo apsvaigęs. Šias I. G. nurodytas aplinkybes teismas vertina kritiškai, ir laiko, kad tai jo iškelta versija, kuria jis siekia išvengti administracinės atsakomybės, todėl I. G. parodymais remiasi tik ta apimtimi kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014-06-27 buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūno M. D. tarnybinis pranešimas, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje. Pareigūnai kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos kliniką, pristatydami I. G. atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nustatyti. Atstovas advokatas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad jei I. G. sulaikymo metu buvo apsvaigęs, tuomet pareigūnai turėjo jį nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo ir valandos bėgyje pristatyti asmenį med. apžiūrai; šiuo metu pareigūnai padaro viską atvirkščiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį, todėl medžiaga, susijusi su įvykiu, buvo renkama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, o tik vėliau paaiškėjus galimai padarytam administraciniam teisės pažeidimui, turima medžiaga persiųsta patraukimui administracinėn atsakomybėn. Vien tas faktas, kad nėra surašytas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, nepašalina administracinės atsakomybės pagal inkriminuotą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors I. G. apžiūra įvyko praėjus daugiau nei 1 valandos laikotarpiui, tačiau medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 207 vis tiek buvo nustatytas faktas, kad I. G. vairuoti negali.

Be to, atstovas advokatas baigiamųjų kalbų metu atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 10 punkto 4 papunktyje yra pasakyta, kad greito tyrimo priemonė yra testai, kurie laikomi kaip pradinis metodas, duodantis pagrindą atlikti tyrimą dėl apsvaigimo nustatymo, kad iki galo įrodyti pareigūnų tinkamą veikimą. 10.5 p. įsakmiai nurodo mėginiui ištirti naudojami du metodai, 10.3 p. tiksliai nurodomi metodai, šiuo atveju tas nebuvo padaryta.

Metodikos 10.4. nurodyta, kad greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Teigiami rezultatai, gauti atliekant imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 punkte nurodytais tyrimo metodais, o 10.5 p. įtvirtina, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3 punkte nurodytais metodai. Nagrinėjamoje byloje I. G. neneigia, kad buvo vartojęs psichiką veikiančių medžiagų, todėl šiuo atveju nors ir nebuvo tirta 10.3 p. nurodytais metodais, tačiau byloje ir nėra ginčo, kad I. G. buvo vartojęs atitinkamas psichiką veikiančias medžiagas, tačiau kyla ginčas, ar jis buvo vairavimo momentu apsvaigęs.

Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.

Tiek liudytoja J. P., kuri atliko I. G. apžiūrą, tiek specialistas S. R. teisme paneigė I. G. iškeltas versijas, kad vairuodamas automobilį nebuvo apsvaigęs. Liudytoja J. P. teisme parodė, kad I. G. buvo be sužalojimų, akių junginių hiperenija – tai reiškia, kad paraudusios akys; pakitimai: sausokas liežuvis, aukštas kraujo spaudimas, judesiai pagreitėja, juostą atlieka netiksliai, tai rodė pirštų nosies mėginys, kuris atliekamas netiksliai; jos duota išvada yra kategoriška, kad asmuo tikrinimo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų; dėl apsvaigimo išvada kategoriška, nes labai ryškus nistagmas; jei asmuo medžiagų būtų vartojęs 22-ą dieną, nebūtų ryškaus nistagmo. Specialistas S. R. teisme paaiškino, kad vien pagal medžiagų buvimą šlapime negalima teigti, kad asmuo apsvaigęs; I. G. buvo pavartojęs iki tam tikro laiko, bet kadangi gydytoja psichiatrė aprašo apsvaigimo kliniką ir kategoriškai argumentuoja, tai pats turėtų pritarti, kad asmuo apsvaigęs; nurodant esamą apsvaigimo kliniką ir remiantis tuo ką sako, mano, kad galėtų būti apsvaigimas nuo kokaino; pavartojus, pakitimai psichikoje ryškesni pastebimi iki paros laiko; jei asmuo būtų vartojęs kokaino 22-ą dieną, apsvaigimo nebūtų; asmuo po 22-os dienos buvo pavartojęs narkotinės medžiagos - kokaino, nes niekas kitas negali paaiškinti aprašomos apsvaigimo klinikos dėl kurios gydytoja turi griežtą nuomonę; kai nigstamas viršija tam tikrą laiką, tai yra patologija, kuri žymi apsvaigimo kliniką; gydytoja žymi, kad jis buvo labai ryškus, vien nuo susijaudinimo to neturi būti, tai gali būti nuo apsvaigimo; neįrašyta, kad asmuo apsvaigęs, tačiau gydytoja tai patikslino papildomos apklausos metu. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog liudytoja J. P. būtų priešiškuose santykiuose su I. G. ir tokiu būdu siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl šios liudytojos parodymais teismas remiasi visa apimtimi. Be to, specialistas S. R. nepažįsta nei I. G., nei medikės J. P., todėl nėra priežasčių, dėl kurių specialistas galėtų duoti nepatikimus paaiškinimus. Atliekant bendrą I. G. būklės vertinimą buvo nustatyta, jog jo arterinis kraujospūdis buvo 147/100. Pats I. G. teisme teigė, kad kraujospūdis visuomet yra didesnis. Jo atstovas advokatas taip pat teigė, kad dėl stresinės būsenos ir fizinės sveikatos būklės galėjo būti I. G. kraujospūdis padidintas, bet jis neįrodo, kad kraujospūdis toks todėl, kad buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad specialistas S. R. teisme paneigdamas atstovo advokato teiginius parodė, kad bet koks susidūrimas su teisėsauga yra stresinė būsena; tačiau asmuo, koks bebūtų susijaudinęs apžiūros metu, turėtų tiesiai praeiti nesvyruodamas į šonus.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, t. y. pačiam I. G. pripažinus, kad iki įvykio praėjus atitinkamai laiko tarpui buvo vartojęs narkotinių medžiagų; akte Nr. 207 pažymėta, jog vartojęs kokainą, marichuaną bei benzodiazepiną; liudytoja J. P. teisme patvirtino, kad išvadą, jog I. G. negali vairuoti, davė atsižvelgus ne tik į nustatytą faktą, jog šlapime rastos psichoaktyvios medžiagos, bet ir atsižvelgus į bendrą asmens būklę ir esant labai ryškiam nistagmui; specialistas S. R. teisme taip pat patvirtino, kad I. G. apsvaigimas galėtų būti nuo kokaino; vien pagal medžiagų buvimą šlapime negalima teigti, kad asmuo apsvaigęs; jis buvo pavartojęs iki tam tikro laiko; bet kadangi gydytoja psichiatrė aprašo apsvaigimo kliniką ir kategoriškai argumentuoja, tai pats turėtų pritarti, kad asmuo apsvaigęs, konstatuotina, kad I. G. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų – kokaino, marichuanos ir benzodiazepinų (patikslintas kaltinimas pagal tikslų medžiagų pavadinimą), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį.

I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 str.) nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus laiko padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracine nuobauda (2014-03-18 baustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d., 2014-06-04 baustas pagal ATPK 124 str. 3 d.) (ATPK 32 str. 1 d. 5 d.).

Skirdamas nuobaudas už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į jo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, I. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, padarymą skiria administracines nuobaudas – 1 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Informuotina, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

I. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracines nuobaudas – 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) (434 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.