Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. (iki santuokos – P.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjos tėvai – A. J. L. ir G. L. išsituokė (duomenys neskelbtini), kai pareiškėja buvo vos (duomenys neskelbtini) metų. Po ištuokos pareiškėja liko gyventi su motina, kuri nepalaikė jokių santykių su jos tėvu ir seneliais. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. J. L., kuris tuo metu gyveno kartu su motina (pareiškėjos senele) V. L. Pareiškėja buvo vos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tėvo laidotuvėse nedalyvavo. V. L. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja apie jos mirtį nieko nežinojo, nes jos motina su senele nebendravo, jos laidotuvėse nebuvo. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėja apsigyveno (duomenys neskelbtini). Apie senelės V. L. mirtį pareiškėja sužinojo atsitiktinai, praėjus maždaug vieneriems metams po jos mirties. Sužinojusi ji buvo užėjusi pas Lazdijų rajono notarą dėl paveldėjimo, bet jai pasakė, kad pagal duomenis V. L. nekilnojamojo turto nepaliko, todėl nėra ką paveldėti. Maždaug apie 2016 m., kai ji grįžusi į Lietuvą tvarkė tėvo ir senelių kapus, sužinojo, kad yra likusi senelių sodyba, todėl su dėde S. Ž., kuris buvo kelis kartus buvęs toje sodyboje ir prisiminė kelią, nuvyko į sodybą ir bendravo su kaimynystėje gyvenusia O. D. M. Po to ji pradėjo ieškoti senelės turėto turto, tačiau nuolat gyveno užsienyje, grįždavo retai, todėl reikalingus dokumentus susirinko tik 2021 m. Dėl šių priežasčių terminą palikimui priimti po senelės V. L. mirties praleido, prašo pripažinti, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir praleistą terminą atnaujinti, kadangi nori paveldėti senelės turtą, atkurti sodybą kaip jai svarbų prisiminimą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos senelė V. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui nepadavė, praleido terminą palikimui priimti ir kreipėsi dėl šio termino atnaujinimo. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Mirties liudijimai, gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad J. L. mirė (duomenys neskelbtini), A. J. L. – (duomenys neskelbtini), o V. L. – (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 6–8, 88). Gimimo metrikai patvirtina, kad A. J. L. tėvai – V. L. ir J. L. (t. 1, el. b. l. 9). Iš ištuokos liudijimo, gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad G. L. ir A. J. L. išsituokė (duomenys neskelbtini) (t. 1. el. b. l. 11–13). Iš gimimo liudijimo, gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad A. L. (po santuokos – P., vėliau – P.) tėvai yra A. J. L. ir G. L. (t. 1, el. b. l. 10, 87–88). Notaro liudijimas, testamentų registro išrašas patvirtina, kad po V. L. mirties paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (t. 1, el. b. l. 15–16). Valstybės įmonės Registrų centro pažyma patvirtina, kad V. L. vardu nekilnojamasis turtas neregistruotas (t. 1, el. b. l. 17). Iš Lazdijų r. sav. administracijos pateiktų duomenų matyti, kad V. L. turėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso valstybei (t. 1, el. b. l. 18–21). Iš ūkinių knygų kopijų matyti, kad 1980–1982 m., 1986–1990 m., 1991–1994 m. ūkinėse knygose yra nurodyta, kad V. L. turėjo gyvenamąjį namą su priestatu (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 22–33). Namų valdos techninės apskaitos byla patvirtina, kad V. L. turėjo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini); statiniai inventorizuoti (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 34–41). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad statiniai (duomenys neskelbtini) išlikę, matavimų metu rastas gyvenamasis namas su priestatu, šulinys (t. 1, el. b. l. 42–57).

Teismas konstatuoja:

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. V. L. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl taikytinos šio CK nuostatos. Pagal 1964 m. CK palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis).

Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijos, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste sprendžiant termino priimti palikimo klausimą, taikytinas 2000 m. CK. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (2000 m. CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

V. L. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatymo nustatytas terminas antrosios eilės įpėdiniui palikimui priimti yra pasibaigęs. Pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti, svarbia šio termino praleidimo priežastimi nurodydama tas aplinkybes, kad apie senelės mirtį nežinojo, registruoto nekilnojamojo turto jos vardu nerado, ilgą laiką gyvena užsienyje, su seneliais ryšių nepalaikė. Kadangi įstatyme svarbios priežastys nėra įvardintos, spręstina, ar pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių ji praleido įstatymų nustatytą terminą, yra svarbios.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K3-115/2010). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad pareiškėja su seneliais iš tėvo pusės nebendravo, nes tėvams išsiskyrus, motina nenorėjo palaikyti ryšių su tėvu bei seneliais, todėl pareiškėja laiku nesužinojo apie senelės mirtį. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) nuolat gyveno užsienyje, augino vaikus, grįždavo į keletą metų kartą, todėl turėjo ribotas galimybes rinkti informaciją apie palikimą. Pareiškėja turi apskaitininkės išsilavinimą, todėl teisinių žinių ir patirties paveldėjimo teisinių santykių srityje neturi, todėl subjektyviai negalėjo teisingai įvertinti teisinių pasekmių reikšmingai praleidus terminą palikimui priimti. Tai, kad pareiškėja per trečiuosius asmenis susirado senelės sodybą, kreipėsi į archyvą, savivaldybės administraciją norėdama surasti duomenis apie senelės turtą, rodo, kad ji subjektyviai yra rūpestinga, atidi, sužinojusi aplinkybes apie paveldėjimą, nuosekliai pradėjo realizuoti savo teisę paveldėti palikimą. Nors pareiškėja nustatytą terminą praleido reikšmingai, daugiau nei dvidešimt metų, tačiau svarbu ir tai, kad po V. L. mirties palikimo niekas nepriėmė, nėra įpėdinių, pretenduojančių į jos turtą, turtas yra išlikęs, šiuo metu apleistas ir neprižiūrimas, todėl termino atnaujinimas neturės neigiamos įtakos kitų asmenų interesams, viešo intereso požiūriu apleisto turto tvarkymas ir priežiūra yra vertybė ir visa tai yra reikšminga nepaisant civilinių santykių stabilumo. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, kuris tęsėsi ilgą laiką, kurio metu buvo apribota viešojo sektoriaus institucijų veikla, taikyti ribojimai fiziniams asmenims judėti tarp valstybių, todėl ir šios aplinkybės ribojo pareiškėjos galimybes gauti reikalingus duomenis.

Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pa­kan­kamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, tai atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po senelės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.