- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-697-159/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00053-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- M. V.
- Advokatai
- Gintaras Petu
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-697-159/2013
2013 m. liepos 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. N. atstovo advokato Gintaro Petukausko apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-225/2012 pagal ieškovės L. N. patikslintą ieškinį atsakovui M. V. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir atsakovo M. V. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos pastatais bei žemės sklypu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė L. N. 2012-01-17 teismui padavė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (t. 1, b. l. 3–6). 2012-02-13, 2012-08-06 ir 2012-10-26 teismui padavė patikslintus ieškinius. 2012-08-06 galutinai patikslintu ieškiniu dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo teismo prašo: 1) atidalyti bendraturčių L. N. ir M. V. turimas dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės; 2) priteisti ieškovei natūra atsakovui M. V. priklausančią ¼ dalį namų valdos žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0619 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 182,42 kv. m bendro ploto, ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 43 kv. m bendro užstatyto ploto, ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių (tvora, šulinys, vartai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš ieškovės atsakovui 25 000 Lt piniginę kompensaciją; 4) priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina A. V.. Mirusios motinos turėtą turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo keturi vaikai: (duomenys neskelbtini) – V. V., R. V., M. V. – ir ieškovė L. N.. 2010-07-13 ieškovės broliai R. ir V. V. jiems priklausančias turto dalis padovanojo ieškovei, todėl jai priklauso ¾ dalys paveldėto turto, t. y. ¾ dalys žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nuo 2006 m. po motinos mirties iki šiol tik ieškovė rūpinosi ir prižiūrėjo namų valdą, investavo asmenines lėšas. Atsakovas bendru turtu nesirūpino, name niekada negyveno, nes turi savo namų valdą. Nors ieškovė šiuo metu dirba užsienyje, tačiau turi tikslą šiame name gyventi. Ginčo gyvenamajame name nėra atskirų sanitarinių mazgų, atskirų vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadų ir atskirų elektros įvadų. Susitvarkyti šias komunikacijas bendraturčiams bus reikalingos didelės investicijos. Tarp ieškovės ir atsakovo kyla nesutarimai dėl naudojimosi bendru turtu. Ieškovė mano, kad tikslingiausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra ieškovei priteisti atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, o atsakovui iš ieškovės priteisti 25 000 Lt piniginę kompensaciją, siekiant ateityje išvengti ginčų ir nesutarimų naudojantis bendrąja daline nuosavybe. Pagal VĮ Registrų centro duomenis viso nekilnojamojo turto vertė yra 128 665 Lt, tačiau ieškovė minimą nekilnojamąjį turtą vertina 100 000 Lt, nes būtina keisti gyvenamojo namo stogą, langus, apšiltinti pastatą. Į bylą pateikė UAB „Lituka“ ir Ko ginčo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą, pagal ją namų valda įvertinta 115 000 Lt (t. 1, b. l. 35–38, 101–105, 138–139).
Šalies argumentai
Atsakovas M. V. 2012-03-05 padavė į bylą priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos pastatais bei žemės sklypu nustatymo. 2012-06-05 ir 2012-08-21 priešieškinį tikslino. Galutinai patikslintu priešieškiniu teismo prašo ieškinį atmesti ir nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Atsakovui paskirti naudotis: 20,50 kv. m rūsio patalpos (rūsio bendras plotas 33,97 kv. m), plane žymimos indeksu R–3; 4,22 kv. m ploto verandą, plane žymimą indeksu 1–8; 6,36 kv. m ploto virtuvę, plane žymimą indeksu 1–5; 14,19 kv. m ploto kambarį, plane žymimą indeksu 1–4; ir ½ dalį, t. y. 5,63 kv. m, 11,27 kv. m ploto kambario, plane žymimo indeksu 1–6; iš viso 50,90 kv. m t. y. ¼ valdomo namo dalies, namo plane žymimos oranžine spalva.
Ieškovei L. N. paskirti naudotis: 13,47 kv. m rūsio patalpos (rūsio bendras plotas 33,97 kv. m) plane žymimos indeksu R–3; 3,78 kv. m ploto rūsio patalpą, plane žymimą indeksu R–1; 18,27 kv. m ploto rūsio patalpą, plane žymimą indeksu R–2; 4,26 kv. m ploto rūsio patalpą, plane žymimą indeksu R–4; 10,41 kv. m ploto rūsio patalpą, plane žymimą indeksu R–5; 4,04 kv. m ploto priestatą, plane žymimą indeksu 1–7; 2,78 kv. m ploto koridorių, plane žymimą indeksu 1–1; 12,57 kv. m ploto virtuvę, plane žymimą indeksu 1–2; 15,15 kv. m ploto kambarį, plane žymimą indeksu 1–3; ½ dalį, t. y. 5,64 kv. m, 11,27 kv. m ploto kambario, plane žymimo indeksu 1–6; 28,48 kv. m ir 12,67 kv. m ir ploto pastogės patalpas, plane žymimas indeksais 1–9 ir 1–11; 21,17 kv. m ploto visas pastogėje esančias palėpių patalpas; iš viso 152,69 kv. m, t. y. ¾ dalis valdomo namo dalis.
Nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką. Atsakovui paskirti naudotis: 6,09 kv. m pločio ir 2,93 kv. m ilgio iš pietryčių pusės ¼ dalį ūkinio pastato; ieškovei paskirti naudotis: 5,06 kv. m pločio ir 4,90 kv. m ilgio iš šiaurės vakarų pusės ¾ dalis ūkinio pastato ir visą ūkinio pastato antrąjį aukštą.
Nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudosis bendrai.
Nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką. Atsakovui paskirti naudotis 78 kv. m ploto žemės sklypą ir 22 kv. m ploto žemės sklypą po jam tenkančia ūkinio pastato dalimi, žemės sklypo plane pažymėtus indeksais 1, iš viso 100 kv. m. Ieškovei paskirti naudotis 215 kv. m ploto žemės sklypą ir 84 kv. m ploto žemės sklypą, žemės sklypo plane pažymėtus indeksais 2, iš viso 299 kv. m. Nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas bendrai naudosis 220 kv. m ploto žemės sklypu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu 3. Atsakovas įsipareigoja savo lėšomis įrengti sienas patalpose, plane pažymėtose indeksais 1–6 ir R–3, atskirsiančias jo ir ieškovės patalpų dalis bei įstatyti langą ieškovei tenkančioje patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1–6.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad neįmanoma visiškai atidalyti jam ir ieškovei tenkančias nekilnojamojo turto dalis, nepaliekant bendro naudojimosi patalpų, todėl turi būti nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. VĮ Registrų centrui atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad namo antrąjį aukštą sudaro dvi 28,48 kv. m ir 12,67 kv. m ploto, plane žymimos indeksais 1–9 ir 1–11, patalpos, iš viso 41,15 kv. m, todėl bendras namo plotas padidėjo iki 182,42 kv. m. Gyvenamojo namo pastogėje yra 21,17 kv. m ploto neinventorizuotos palėpės, jų plotas neįtrauktas į bendrą namo plotą. Mano, kad ieškovei tikslinga vienai palikti naudotis gyvenamojo namo pastogėje esančiomis palėpėmis, ieškovė galėtų viena naudotis laiptine, nereikėtų investicijų darant pertvaras. Atsakovui atsisakius jam tenkančių palėpės patalpų, teismo prašo jam tenkančią 5,29 kv. m palėpės dalį perskirstyti į kitas gyvenamojo namo patalpas, t. y. 1,53 kv. m, plane pažymėtas indeksu 1–6, ir 2,83 kv. m, plane pažymėtas indeksu R–3, likusį 0,93 kv. m palėpių plotą palikti ieškovei.
Ūkinio pastato plotas pirmajame aukšte sudaro apie 42,63 kv. m. Toks ūkinio pastato plotas yra ir antrajame aukšte, todėl bendras jo plotas 85,23 kv. m. Teismo prašo paskirti jam naudotis 17,84 kv. m, t. y. 6,09 kv. m pločio ir 2,93 kv. m ilgio iš pietryčių pusės nepilnai ¼ ūkinio pastatu dalimi. Kadangi atsakovui tektų naudotis mažesnė nei ¼ ūkinio pastato dalis, atsakovo manymu, tai būtų pakankama kompensacija už tai, kad ieškovei atitektų naudotis šiek tiek mažesnė nei ¾ namo rūsio patalpų dalis. Atsakovo prašoma paskirti naudotis ūkinio pastato dalis yra visiškai atskirta nuo kitos ūkinio pastato dalies, į abi ūkinio pastato dalis yra atskiri įėjimai (t. 1, b. l. 48–51, 76–80, 116–120). Papildomu pareiškimu atsakovas nurodo, jog sutinka naudotis tokiomis patalpomis: 6,36 kv. m ploto virtuve, plane pažymėta indeksu 1–5; 4,22 kv. m ploto veranda, plane pažymėta indeksu 1–8; 14,19 kv. m ploto kambariu, plane pažymėta indeksu 1–4; 11,27 kv. m ploto kambariu, plane pažymėta indeksu 1–6. Kaip kompensaciją ieškovei paliktų naudotis visu rūsiu ir 5,29 kv. m bendro ploto atsakovui priklausančių palėpių. Atsakovo manymu, toks naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymas leistų išvengti bendro naudojimosi patalpų patekti į palėpes. Gyvenamojo namo patalpos pirmajame ir antrajame aukšte sudaro 111,73 kv. m, iš jų atsakovui tektų 27,93 kv. m, t. y. 8,11 kv. m daugiau. Atsakovas atsisako 17,67 kv. m rūsio ir 5, 29 kv. m palėpės patalpų, iš viso atsisako 14,85 kv. m ploto ieškovės naudai (t. 1, b. l. 184).
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-12-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė ir bylos dalį išskyrė į atskirą bylą.
Atidalijo ieškovės L. N. patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jos nuosavybėn paskyrė patalpas: 16,23 kv. m ploto rūsio patalpą, plane žymimą indeksu R–3; 3,78 kv. m ploto rūsio patalpą, plane žymimą indeksu R–1; 18,27 kv. m ploto rūsio patalpą, plane žymimą indeksu R–2; 4,26 kv. m ploto rūsio patalpą, plane žymimą indeksu R–4; 10,41 kv. m ploto rūsio patalpą, plane žymimą indeksu R–5; 4,04 kv. m ploto priestatą, plane žymimą indeksu 1–7; 2,78 kv. m ploto koridorių, plane žymimą indeksu 1–1; 12,57 kv. m ploto virtuvę, plane žymimą indeksu 1–2; 15,15 kv. m ploto kambarį, plane žymimą indeksu 1–3; 11,27 kv. m ploto kambarį, plane žymimą indeksu 1–6; 12,67 kv. m pastogės patalpą, plane žymimą indeksu 1-11; 28,48 kv. m pastogės patalpą, plane žymimą indeksu 1–9.
Atidalijo atsakovo M. V. patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jam nuosavybėn paskyrė patalpas: 17,60 kv. m ploto rūsio patalpą, plane žymimą indeksu R–3; 4,22 kv. m ploto verandą, plane žymimą indeksu 1–8; 4,22 kv. m ploto (plane nurodyta 6, 36 kv. m) virtuvę, plane žymimą indeksu 1–5; 14,19 kv. m ploto kambarį, plane žymimą indeksu 1–4.
Bendram šalių naudojimui paliko ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus kiemo statinius (tvorą, šulinį, vartus) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigojo atsakovą M. V. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos rūsio patalpoje R-3 savo lėšomis ir darbu įrengti pertvarą, atskiriančią jam ir ieškovei nuosavybėn tenkančias patalpas.
Atsakovo M. V. priešieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo išskyrė į atskirą civilinę bylą.
Likusią priešieškinio dalį atmetė.
Grąžino L. N. 609 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-08-03.
Priteisė iš M. V. 703 Lt bylinėjimosi išlaidų L. N..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas jų reikalauja atidalyti, o kitas – nustatyti naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tik negalint daikto padalyti natūra, gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka.
Teismas, įvertinęs tokias aplinkybes, kad atsakovui priklauso ¼ dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kad gyvenamasis namas pagal jo išplanavimą yra dalus objektas, kad yra galimybė suformuoti atskirus butus; kad galimas daikto padalijimas natūra; kad atsakovas nesutiko su ieškovės prašomu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu ir pasiūlytos 25 000 Lt piniginės kompensacijos gavimu už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį; kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2012 m. duomenis žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 164 00 Lt, o statinių – 146 265 Lt; kad pagal UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaitą, namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), vertė yra 115 000 Lt, iš jų žemės sklypo vertė 3 000 Lt, statinių –112 000 Lt, ¼ dalis sudarytų 28 750 Lt, teismas padarė išvadas, kad galimas daikto padalijimas natūra; kad ieškovė nepateikė CK 4.80 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, kurie pagrįstų kompensacinį atidalijimo būdą, nepažeidžiant kito bendraturčio nuosavybės teisės, todėl netenkino ieškovės L. N. ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant bendraturčiui M. V. 25 000 Lt piniginę kompensaciją ir sprendė klausimą dėl bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra.
Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Telšių filialo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpos sudaro 70,58 kv. m, rūsio patalpos – 70,69 kv. m, patalpos pastogėje – 41,15 kv. m. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ¾ dalys, atsakovui ¼ dalis gyvenamojo namo.
Atidalydamas atsakovą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jam paskirdamas nuosavybėn pirmajame aukšte esančias patalpas – 4,22 kv. m ploto verandą, plane žymimą indeksu 1–5; 6,36 kv. m ploto virtuvę, plane žymimą indeksu 1–5; 14,19 kv. m ploto kambarį, plane žymimą indeksu 1–4, teismas padarė išvadą, kad bus suformuotas butas su atskiru įėjimu ir be bendro naudojimosi patalpų butu praktiškai bus galima naudotis izoliuotai nuo kito bendraturčio patalpų. Atsakovui M. V. tenka 24,77 kv. m gyvenamųjų patalpų pirmajame aukšte, t. y. 7,13 kv. m daugiau negu jam priklausytų patalpų pirmajame namo aukšte, o ieškovei lieka 45,81 kv. m, t. y. 7,13 kv. m mažiau.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kompensuodamas gyvenamųjų patalpų skirtumą, ieškovei paliko visas pastogės patalpas: 12,67 kv. m ploto kambarį, plane žymimą indeksu 1–11, ir 28,48 kv. m ploto neįrengtas patalpas, plane žymimas indeksu 1–9, konstatavęs, kad toks pastogės patalpų priskyrimo būdas leis išvengti bendro naudojimosi patalpų tarp bendraturčių, kadangi įėjimas į pastogės patalpas bus iš ieškovei tenkančių patalpų. Kadangi atsakovui priklausytų 10,28 kv. m pastogės patalpų, o jam tenka 7,13 kv. m daugiau pirmajame namo aukšto patalpų, jos, kaip vertingesnės savo paskirtimi, kompensuoja pastogės patalpas, teismas konstatavo, kad toks patalpų paskirstymas užtikrins abiejų bendraturčių interesus. Ieškovei nuosavybėn atitenka 4,04 kv. m ploto priestatas, plane žymimas indeksu 1–7; 2,78 kv. m ploto koridorius, plane žymimas indeksu 1–1; 12,57 kv. m ploto virtuvė, plane žymima indeksu 1–2; 15,15 kv. m ploto kambarys, plane žymimas indeksu 1–3; 11,27 kv. m ploto kambarys, plane žymimas indeksu 1–6; 12,67 kv. m pastogės patalpa, plane žymima indeksu 1-11; 28,48 kv. m pastogės patalpa, plane žymima indeksu 1–9, ir tokiu būdu suformuojant izoliuotą atskirą butą.
Netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl ½ dalies kambario, plane žymimo indeksu 1–6, priteisimo atsakovui naudotis nuosavybės teisėmis, nes atsakovui tektų daugiau gyvenamųjų patalpų pirmajame namo aukšte, negu jam priklauso pagal nuosavybės dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Rūsio patalpos sudaro 70,69 kv. m, pagal turimą nuosavybės dalį atsakovui priklausytų 17,67 kv. m, ieškovei – 53,01 kv. m. Teismas nustatęs, kad atsakovas atskiru įėjimu gali patekti į 33,97 kv. m ploto rūsio patalpą, plane žymimą indeksu R-3, bei įvertinęs būsimą pertvarą rūsyje, atsakovui paskyrė nuosavybės teise naudotis 17,60 kv. m ploto rūsio patalpa, plane žymima indeksu R–3, ieškovei – 16,20 kv. m ploto rūsio patalpa, plane žymima indeksu patalpoje R–3, taip pat ieškovei paskyrė nuosavybės teise naudotis kitas rūsio patalpas. Atsakovui sutikus savo lėšomis ir darbu įrengti pertvarą patalpoje, plane žymimoje indeksu R–3, atskiriant bendraturčių dalis, atsakovui nustatė 3 mėnesių terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti šiuos darbus. Teismas padarė išvadą, kad įrengus rūsio patalpoje pertvarą ir naujai suformuotas patalpas įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bus suformuotos dvi atskiros izoliuotos patalpos, todėl yra galimybė atidalyti ieškovę ir atsakovą iš bendrosios dalinės nuosavybės, turtą padalijant natūra.
Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 42,63 kv. m ploto ūkinis pastatas. Atsakovo pateiktas ūkinio pastato naudojimosi tvarkos nustatymo projektas pažeidžia kito bendraturčio interesus, kad šalims nepateikus ūkinio pastato plano nėra galimybės svarstyti, kaip būtų galima nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, ar bendraturčius atidalyti su konkrečiomis patalpomis, todėl ieškinio ir priešieškinio dalis dėl naudojimosi tvarkos ūkiniu pastatu nustatymo atmetė, ūkinio pastato patalpas paliko šalims bendrai naudotis (t. 1, b. l. 188–192).
Ieškovės L. N. atstovas advokatas Gintaras Petukauskas 2013-01-16 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimo dalis. Teismo prašo ieškovės L. N. patalpas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise paskirti: 16,23 kv. m ploto, 3,78 kv. m ploto, 18,27 kv. m ploto, 4,26 kv. m ploto, 10,41 kv. m ploto rūsio patalpas, plane žymimas indeksais R–3, R–l, R–2, R–4, R–5; 4,04 kv. m ploto priestatą, plane žymimą indeksu 1–7; 2,78 kv. m ploto koridorių, plane žymimą indeksu 1–1; 12,57 kv. m ploto virtuvę, plane žymimą indeksu 1–2; 15,15 kv. m ploto kambarį, plane žymimą indeksu 1–3; 11,27 kv. m ploto kambarį, plane žymimą indeksu 1–3; dalį, t. y. 7,13 kv. m, 14,19 kv. m ploto kambario, plane žymimo indeksu 1–4; 28,48 kv. m ploto pastogės patalpą, plane žymimą indeksu 1–9; ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24,79 kv. m ploto garažą ir dalį, t. y. 7,18 kv. m, malkinės.
Atidalyti atsakovą M. V. iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise paskirti patalpas: 17,60 kv. m rūsio patalpą, plane žymimą indeksu R–3, 4,22 kv. m ploto verandą, plane žymimą indeksu 1–8; 4,22 kv. m (plane nurodyta 6,36 kv. m) ploto virtuvę, plane žymimą indeksu 1–5; dalį, t. y. 7,06 kv. m, 14,19 kv. m ploto kambario, plane žymimo indeksu 1–4; 12,67 kv. m pastogės patalpą, plane žymimą indeksu 1–11; ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10,66 kv. m ploto malkinės dalį.
Įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kambaryje, plane žymimame indeksu 1–4, savo lėšomis ir darbu įrengti pertvarą ir sumūryti plytų mūro sieną, atskiriančią ieškovei ir atsakovui priklausančias kambario dalis, atsakovui palikti 7,06 kv. m ploto kambario dalį; nutinkuoti sieną iš atsakovo dalies pusės, taip pat įrengti įėjimą į atsakovui tenkančią kambario dalį iš virtuvės, plane žymimos indeksu 1–5; įrengti lentų pertvarą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinėje atsakovui paliekant jos dalį, t. y. 10,66 kv. m. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Nurodė, kad CK 4.90 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad daiktas turi būti padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jos paskirčiai. Pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai pritaikė materialinės teisės normą – CK 4.80 straipsnį, todėl teismo sprendimas keistinas. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo bendram šalių naudojimuisi. Ūkinio pastato bendras plotas yra 42,63 kv. m, jo dalį sudaro 24,79 kv. m (5,06 m x 4,90 m) ploto garažas ir 17,84 kv. m (6,09 m x 2,93 m) ploto malkinė. Atsakovui turi tekti 1/4 dalis, t. y. 10,66 kv. m, ūkinio pastato. Teismo sprendimas garažą paskirti bendram naudojimuisi iš anksto nulemia šalių ginčus ateityje, nes neįmanoma naudotis autogaražu vienam automobiliui paeiliui ar kažkokiu kitu būdu juo bendrai naudotis. 17,84 kv. m malkinė yra būtina abiem bendraturčiams, nes namas yra šildomas kietu kuru, malkomis. Šios ūkinio pastato dalies paskirtis yra siaura – malkų sandėliavimas, todėl nesudėtinga toje pastato dalyje įrengti lentų pertvarą, atsakovui atitinkamai skiriant 10,66 kv. m ploto, o apeliantei – 7,18 kv. m ploto malkinės. Atsakovo pageidavimu ir sutikimu, mainais į 10,66 kv. m ūkinio pastato dalį atsakovas galėtų savo nuosavybėn pasiimti 16,23 kv. m ploto jai tenkančios rūsio patalpos, žymimoms plane indeksu R–3 dalį, kurioje galėtų įsirengti požeminį garažą.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria mainais už mažesnę tenkančią gyvenamojo namo dalį – 7,13 kv. m – paskiriama didesnė palėpės dalis – 10,28 kv. m. Nors jai tenkanti gyvenamojo namo dalis natūrine išraiška yra didesnė, tačiau vertine ir funkcine prasme apeliantė praranda 7,13 kv. m įrengto, tinkančio gyventi ir naudotis namo ploto. Namo palėpė yra apskritai neįrengta, neapšiltinta ir nei jos pačios, nei atsakovo iš esmės yra nenaudojama. Kita vertus, apeliantei naudojimuisi paskyrus visą palėpę, jos dalis būtų virš atsakovui tenkančios namo pirmojo aukšto dalies. Įvertinus pastato savybes – ploną pirmojo aukšto lubų perdengimą, garso ir šilumos izoliacijos menkumą – jos naudojimasis ta palėpės dalimi, kuri yra virš atsakovo naudojamos namo pirmojo aukšto dalies, būtų labai komplikuotas.
Šalies argumentai
Mano, kad idealus palėpės padalijimo būdas būtų atsakovui paskirti palėpės patalpas, plane žymimas indeksu 1–11. Tokiu atveju atsakovui tektų pilnavertė izoliuota palėpės patalpa su išėjimu į balkoną. Atsakovui tektų 12,67 kv. m ploto patalpa vietoj priklausančio 10,28 kv. m palėpės ploto. Taip pat atsakovas galėtų naudotis 4,22 kv. m ploto balkonu, esančiu virš jam tekusios verandos, plane žymimos indeksu 1–8. Patekimui į balkoną ir palėpės patalpą, plane žymimą indeksu 1–11, atsakovas galėtų įsirengti lengvos konstrukcijos laiptus iš verandos, plane žymimos indeksu 1–8, dešinės pusės.
Apeliantė pageidauja gauti jai priklausančią 7,13 kv. m ploto namo pirmojo aukšto dalį, padalijant atsakovui tenkančią didesnę pirmojo aukšto patalpų dalį, o būtent 7,13 kv. m atidalijant iš atsakovui tenkančio 14,19 kv. m ploto kambario, plane žymimo indeksu 1–4. Atidalijant tokiu būdu atsakovui tektų 7,06 kv. m ploto tinkamas gyventi kambarys su atskiru įėjimu ir dviem langais. Kambario atidalijimą sumūrijant plytų mūro sieną, jos tinkavimą iš atsakovo pusės, taip pat įėjimą į kambarį iš virtuvės, plane žymimos indeksu 1–5 apeliantė atliktų savo jėgomis ir lėšomis. Visas namo pirmasis aukštas yra šildomas bendra centrinio šildymo sistema. Kūrenimo katilas yra apeliantei priklausančioje virtuvėje, plane žymimoje indeksu 1–2. Kadangi šildydamas yra jai priklausančioje namo patalpoje, karu šildo ir atsakovui priklausančią dalį, nes rekonstruoti centrinio šildymo sistemą brangiai kainuoja. Todėl racionalu ir pateisinama, kad atsakovas namo pirmojo aukšto patalpų gautų tiek, kiek jam priklauso pagal įstatymą, o apeliantei tektų šildyti mažesnę atsakovui tenkančio ploto dalį, todėl mano, kad šios aplinkybės lemia kambario, plane žymimo indeksu 1–4, padalijimą.
Mano, kada padalijus gyvenamojo namo patalpas apeliantės nurodytu būdu, būtų pasiektas optimalus rezultatas, atitinkantis protingumo ir teisingumo kriterijus, nepažeidžiantis nė vieno bendraturčio interesų ir sudarantis palankias sąlygas pagrindinio daikto – žemės sklypo– atidalijimui ir naudojimosi tvarkos nustatymui. Pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai pritaikė materialinės teisės normą – CK 4.80 str., todėl teismo sprendimas keistinas.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatė, kad ieškovei L. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso ¾ žemės sklypo dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ pastato–gyvenamojo namo dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ ūkinio pastato dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¾ kitų statinių dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui M. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ pastato–gyvenamojo namo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ kitų statinių dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 106–109, 153–156).
Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro Telšių filialo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, teisingai nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpos sudaro 70,58 kv. m, rūsio patalpos – 70,69 kv. m, patalpos pastogėje – 41,15 kv. m (t. 1, b. l. 91–92).
Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bendraturčių ieškovės patikslintus ieškinius dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo M. V. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos pastatais bei žemės sklypu nustatymo. Teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas jų reikalauja atidalyti, o kitas – nustatyti naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra, gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka.
Dėl gyvenamojo namo ir gyvenamojo namo palėpės atidalijimo
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės L. N. į bylą paduotus ieškinį ir patikslintus ieškinius dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei juose suformuluotus atsakovui ieškinio reikalavimus (t. 1, b. l. 3–6, 35–38, 101–105), konstatuoja, kad apeliantė apeliaciniu skundu prašydama pakeisti teismo sprendimo dalis, kuria 1) ieškovei mainais už jai tenkančią mažesnę gyvenamojo namo dalį – 7,13 kv. m – paskiriama didesnė 10,28 kv. m palėpės dalis, o atsakovui M. V. nuosavybėn paskirtas 14,19 kv. m ploto kambarys, plane žymimas indeksu 1–4; 2) ieškovei paskirta 12,67 kv. m pastogės patalpa, plane žymima indeksu 1–11, ir prašydama atsakovui paskirti naudotis 12,67 kv. m pastogės patalpa, o apeliantei paskirti – dalį t. y. 7,13 kv. m, 14,19 kv. m ploto kambario, plane žymimo indeksu 1–4, atsakovui paskirti kitą šio kambario dalį t. y. 7,06 kv. m, 14,19 kv. m ploto kambario, plane žymimo indeksu 1–4; ir, kad apeliantė įpareigoja per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kambaryje, plane žymimame indeksu 1–4 savo lėšomis ir darbu įrengti pertvarą ir sumūryti plytų mūro sieną, atskiriančią ieškovei ir atsakovui priklausančias kambario dalis, nutinkuoti sieną iš atsakovo dalies pusės, taip pat įrengti įėjimą į atsakovui tenkančią kambario dalį iš virtuvės, plane žymimos indeksu 1–5, jog ieškovės L. N. atstovas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, anksčiau minėti apeliaciniame skunde suformuluoti reikalavimai nenagrinėti.
Dėl ūkinio pastato
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo bendram šalių naudojimuisi. Nurodė, kad ūkinio pastato bendras plotas yra 42,63 kv. m, jo dalį sudaro 24,79 kv. m (5,06 m x 4,90 m) ploto garažas ir 17,84 kv. m (6,09 m x 2,93 m) ploto malkinė. Atsakovui turi tekti 1/4 dalis, t. y. 10,66 kv. m, ūkinio pastato. Atsakovo pageidavimu ir sutikimu mainais į 10,66 kv. m ūkinio pastato dalį, atsakovas galėtų savo nuosavybėn pasiimti 16,23 kv. m ploto apeliantei tenkančios rūsio patalpos, žymimos plane indeksu R–3, dalį, joje galėtų įsirengti požeminį garažą. Apeliantė sutinka įrengti lentų pertvarą ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinėje, atsakovui paliekant jos dalį. t. y. 10,66 kv. m.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad bylą nagrinėjęs teismas ne visiškai teisingai pritaikė materialinės teisės normą – CK 4.80 straipsnio nuostatas, nes nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, atidalijęs tiek ieškovės L. N., tiek atsakovo M. V. patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir bendrai šalims paliko naudotis ūkinį pastatą; ieškovei mainais už jai tenkančią mažesnę gyvenamojo namo dalį – 7,13 kv. m – paskyrė 10,28 kv. m didesnę palėpės dalį.
Teismų praktikoje suformuota aiški nuostata, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 ir kt.). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji nuosavybė nutraukiama, tas dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi ir savo turiniu, ir teisiniais padariniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčytinus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
Kaip minėta, apeliantė apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliaciniame skunde nurodo visiškai kitą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, susijusį su 14,19 kv. m ploto kambario, plane žymimo indeksu 1–4 ir ūkiniame pastate esančios malkinės, pertvarkymais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apskritai pirmosios instancijos teismui neteikė nei 14,19 kv. m ploto kambario, plane žymimo indeksu 1–4, nei ūkiniame pastate esančios malkinės pertvarkymų, t. y. atidalijimo projekto, todėl konstatuotina, kad siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, LR statybos įstatymo bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) klausimai, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros.
Teisėjų kolegija įvertinusi, kad nagrinėjamos bylos atveju ūkinis pastatas paliktas šalims bendrai naudotis, kad apeliantė nesutinka su mainais už jai 7,13 kv. m tenkančią mažesnę gyvenamojo namo dalį paskirta 10,28 kv. m didesnė palėpės dalis, daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas neatidalijo, bet nustatė naudojimosi bendrąja daline nuosavybe – gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu ir kitais statiniais tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalys pakeistinos ir panaikintina tik teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas M. V. įpareigotas per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos rūsio patalpoje R-3 savo lėšomis ir darbu įrengti pertvarą, atskiriančią jam ir ieškovei nuosavybėn tenkančias patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad patalpas palikus bendram šalių naudojimui, šalims įstatymo nustatyta tvarka parengus patalpų atidalijimo projektus, šalims nebus neužkirsta galimybė kreiptis į teismą ir iki galo atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 dalys).
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei priteistina 72 Lt apeliacinio skundo padavimo išlaidų (t, 2, b. l. 2;CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n utaria:
pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą.
Panaikinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies pirmąją ir antrąją pastraipas, kuriose nurodyta: „Atidalyti ieškovę L. N. ir atsakovą M. V. iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jų nuosavybėn paskirti patalpas“ ir jas išdėstyti taip: „Nustatyti naudojimosi tvarką šalims ieškovei L. N. ir atsakovui M. V., gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimo dalį, kuria atsakovas M. V. įpareigotas per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos rūsio patalpoje R-3, savo lėšomis ir darbu įrengti pertvarą, atskiriančią jam ir ieškovei nuosavybėn tenkančias patalpas.
Kitas Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Iš atsakovo M. V. ieškovei L. N. priteisti 72 Lt apeliacinio skundo padavimo išlaidų.