- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- I-5050-423/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00807-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Č. su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN; pataisos namai; atsakovas) direktoriaus 2018-12-07 nutarimą Nr. 69-1119, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019-02-22 sprendimą Nr. 2S-871; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad minėtu nutarimu buvo nepagrįstai nubaustas drausmine nuobauda (papeikimu) už tai, jog atsisakė vykdyti pataisos namų administracijos nurodymą – tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas pagal patvirtintą grafiką. Pareiškėjas teigia, kad šis nurodymas jam buvo duotas neteisėtai, o pareiškėjas jį vykdyti atsisakė pagrįstai, nes pagal gydytojo rekomendacijas pareiškėjui negalima dirbti sunkių fizinių darbų, kelti svorius, atlikti sukamųjų ir lenkiamųjų judesių, ilgai stovėti ir dirbti aplinkoje, kurioje yra cheminių medžiagų bei dulkių. Pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini). .
Patalpų tvarkymas yra tiesiogiai susijęs su lenkiamaisiais, sukamaisiais judesiais, taip pat su cheminių medžiagų naudojimu, todėl pareiškėjas atsisakė šį darbą atlikti dėl sveikatos būklės. Tiek duodant pareiškėjui nurodymą tvarkyti patalpas, tiek skiriant nuobaudą, nebuvo įvertinta jo sveikatos būklė ir darbingumo lygis. Dėl nepagrįsto nubaudimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, stresu, dvasiniu skausmu, reputacijos pablogėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime (b. l. 44-47) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nuobauda (papeikimas) buvo teisėtai paskirta už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, pasiaiškinimą, pažeidimo aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, jog patyrė neturtinę žalą, neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl neturtinė žala negali būti priteisiama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Pravieniškių PN 2018-12-07 nutarimo Nr. 69-1119 bei Kalėjimų departamento 2019-02-22 sprendimo Nr. 2S-871 teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu 2018-12-07 Pravieniškių PN direktoriaus nutarimu Nr. 69-1119 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (papeikimu) už tai, kad atsisakė tvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal grafiką, nenurodydamas pateisinamos priežasties. Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 49-50) patvirtina, kad pareiškėjas 2018-12-02 nevykdė pareigūnų nurodymų – atsisakė tvarkyti patalpas, motyvuodamas tuo, jog „šiandien serga ir patalpas tvarkys kitą dieną“. Savo pasiaiškinime (b. l. 51) pareiškėjas nurodė, kad patalpas tvarkyti atsisakė dėl sveikatos būklės, t. y. diagnozuotos (duomenys neskelbtini). , dėl kurios negali dirbti su cheminėmis medžiagomis bei būti dulkėtoje aplinkoje, taip pat (duomenys neskelbtini). , kuri neleidžia pareiškėjui atlikti lenkiamųjų judesių ir ilgai stovėti. Pareiškėjas taip pat nurodė gydytojų, kurių rekomendacijomis remiasi, pavardes.
Byloje nėra duomenų, kad pataisos namų administracija būtų atlikusi išsamesnį pareiškėjo elgesio tyrimą, prieš konstatuodama bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą. Nutarimas dėl pareiškėjo nubaudimo iš esmės priimtas vadovaujantis tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais, konstatavus, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų atsisakymo priežasčių, tačiau nėra duomenų, jog pareiškėjo pasiaiškinime nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, buvo išsamiau tiriamos (gauti pareiškėją gydančių gydytojų paaiškinimai dėl ginčo situacijos ar pan.). Pareiškėjas pasiaiškinime aiškiai nurodė, jog negali atlikti lenkiamųjų judesių ir ilgai stovėti dėl stuburo traumos, taip pat negali dirbti dulkėtoje aplinkoje ar su cheminėmis medžiagomis. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo medicininiai dokumentai (b. l. 52-53, 56-57), kuriuose konstatuota, kad jis serga (duomenys neskelbtini). , jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo, taip pat darbo, susijusio su liemens perlenkimais, ilgu stovėjimu, svorio kėlimu, negali naudoti cheminių jautrinančių medžiagų ir yra (duomenys neskelbtini).
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, konstatavo, kad pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai laikytini pakankamais įrodymais, nustatant pareiškėjo neteisėtus veiksmus. Įvertinęs medicininius dokumentus, Kalėjimų departamentas pasisakė, kad patalpų tvarkymas buityje nėra priskiriamas prie sunkių fizinių darbų, be to, valant patalpas, nebūtina naudoti cheminių medžiagų.
Teismo vertinimu, Kalėjimų departamento sprendime ginčo aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o motyvai nepagrįsti. Kalėjimų departamentas pažymėjo tik tiek, kad patalpų tvarkymas nelaikytinas sunkiu fiziniu darbu, tačiau nepasisakė dėl to, ar šis darbas reikalauja atlikti liemens lenkiamuosius, sukamuosius judesius ar ilgai būti stovimoje padėtyje, ko pareiškėjui negalima daryti dėl sveikatos būklės. Argumentas dėl galimybės nenaudoti cheminių medžiagų tvarkant koridorių, dušo patalpas ir kitas bendro naudojimo patalpas, teismo vertinimu, prieštarauja bendrajam protingumo principui, kadangi patalpų (ypač sanitarinių mazgų) tvarkymas visuotinai suprantama prasme yra tiesiogiai susijęs su cheminių medžiagų – valiklių naudojimu. Kalėjimų departamentas neatsižvelgė ir nesiaiškino pareiškėjo argumento dėl (duomenys neskelbtini). , kai tuo tarpu dulkių valymas yra savaime suprantama patalpų valymo dalis.
Kalėjimų departamento sprendime remiamasi ir aplinkybėmis apie tai, kad pareiškėjas 2018-11-19, 2018-11-21 ir 2018-11-22 dienomis buvo paskelbęs bado akciją, nors gydytojai jam rekomendavo to nedaryti, taip pat tuo, kad pareiškėjas 2018-12-05 atsisakė vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tyrimams. Teismo vertinimu, šios papildomos aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjo 2018-12-02 galimai padaryto bausmės atlikimo rėžimo pažeidimu – atsisakymu tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Tiek pareiškėjo bado akcija, įvykusi devynias dienas prieš pareiškėjo atsisakymą tvarkyti patalpas, tiek nesutikimas vykti į ligoninę išsamesniems tyrimams, kuris laikytinas pareiškėjo pasirinktu elgesio variantu gydantis savo sveikatos sutrikimus, nėra niekaip susiję su tuo, jog pareiškėjas 2018-12-02 atsisakė tvarkyti patalpas. Be to, tiek pareiškėjo bado akcija, tiek nesutikimas vykti į ligoninę yra pareiškėjo teisė, kurią jis realizavo. Teismas konstatuoja, kad Kalėjimų departamento nutarime šiomis aplinkybėmis remiamasi nepagrįstai.
Tai, jog pareiškėjas pareigūnams žodžiu savo atsisakymo vykdyti nurodymus priežastis išdėstė glaustai, t. y. pasakydamas, jog šiandien serga, nėra pakankamas argumentas, pagrindžiantis paskirtą nuobaudą, kadangi savo pasiaiškinime pareiškėjas išsamiai ir smulkiai nurodė, dėl kokių priežasčių, susijusių su jo sveikatos būkle, negalėjo įvykdyti pareigūnų nurodymo.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą ir taikyti jam drausminę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju, vien pareigūnų tarnybiniai pranešimai nelaikytini pakankamu pareiškėjo veiksmų neteisėtumo įrodymu. Teismo vertinimu, pareiškėjui aiškiai pasiaiškinime nurodžius savo veiksmų priežastis, buvo būtina atlikti išsamų pareiškėjo nurodytų aplinkybių patikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Vykdydamas teisingumą teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., LVAT 2014-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-460/2014 ir kt.). Be to, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (abejonę reikia aiškinti kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, nesant objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, ginčijamas Pravieniškių PN direktoriaus 2018-12-07 nutarimas Nr. 69-1119 bei Kalėjimų departamento 2019-02-22 sprendimas Nr. 2S-871 yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.
Pareiškėjas prašo priteisti 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A822 - 1281/2013, 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A444 -1211/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013-07-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A 444 -1211/2013). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, darytina išvada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444 -619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146 -1240/2011 ir kt.). Šiame kontekste kartu pabrėžtina, jog EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.
Nagrinėjamu atveju, byloje buvo konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl neteisėto nuobaudos – papeikimo - paskyrimo.
Argumentuodamas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas teigia, jog iki minėtos nuobaudos paskyrimo per ilgesnį, nei trejų metų laikotarpį nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, todėl jo nepriekaištinga reputacija buvo sugadinta, be to, ši nuobauda sutrukdė pareiškėjui būti paleistam lygtinai.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018-11-23 buvo padaręs drausmės pažeidimą, tačiau nuobauda jam nebuvo paskirta (apsiribota svarstymu drausmės komisijoje). Be to, pareiškėjas dar du kartus buvo baustas nuobaudomis 2019 m. sausio - vasario mėnesais (b. l. 55). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl nepriekaištingos reputacijos pablogėjimo laikytini prieštaringais. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūrą, kurios metu nagrinėjama nuobauda būtų turėjusi esminę reikšmę. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dėl ginčo dalyko į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė (b. l. 54).
Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą, pareiškėjas nepateikė, o tik deklaratyviai teigė patyrės dvasines kančias bei nepatogumus. Byloje nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai, susiję būtent su drausminės nuobaudos pareiškėjui paskyrimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad paskirta nuobauda yra švelni (papeikimas) ir nesusijusi su pareiškėjo kalinimo sąlygų pablogėjimu ar kitais realiais nepatogumais.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Tokia teismo išvada atitinka naujausią LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. LVAT 2018-02-21 nutartį byloje A-64-415/2018).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. Č. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018-12-07 nutarimą Nr. 69-1119 „Dėl nuteistojo skatinimo” ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-02-22 sprendimą Nr. 2S-871 “Dėl skundo išnagrinėjimo”.
Pripažinti, kad neteisėtais Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018-12-07 nutarimu Nr. 69-1119 „Dėl nuteistojo skatinimo” ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-02-22 sprendimu Nr. 2S-871 “Dėl skundo išnagrinėjimo”, kuriais pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, buvo pažeista pareiškėjo E. Č. teisė, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.