- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- A-3076-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00807-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybę, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo, atstovaujančio ir atsakovą Lietuvos valstybę, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 69-1119 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2S-871 (toliau – ir Kalėjimų departamento sprendimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu buvo nepagrįstai nubaustas drausmine nuobauda (papeikimu) už tai, jog atsisakė vykdyti pataisos namų administracijos nurodymą – tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas pagal patvirtintą grafiką. Pareiškėjas teigė, kad šis nurodymas jam buvo duotas neteisėtai, o pareiškėjas jį vykdyti atsisakė pagrįstai, nes pagal gydytojo rekomendacijas jam negalima dirbti sunkių fizinių darbų, kelti svorius, atlikti sukamųjų ir lenkiamųjų judesių, ilgai stovėti ir dirbti aplinkoje, kurioje yra cheminių medžiagų bei dulkių. Pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Patalpų tvarkymas yra tiesiogiai susijęs su lenkiamaisiais, sukamaisiais judesiais, taip pat su cheminių medžiagų naudojimu. Todėl pareiškėjas atsisakė šį darbą atlikti dėl sveikatos būklės. Tiek duodant pareiškėjui nurodymą tvarkyti patalpas, tiek skiriant nuobaudą, nebuvo įvertinta jo sveikatos būklė ir darbingumo lygis. Dėl nepagrįsto nubaudimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, stresu, dvasiniu skausmu, reputacijos pablogėjimu.
3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Pravieniškių PN nurodė, kad drausminė nuobauda (papeikimas) buvo teisėtai paskirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, pasiaiškinimą, pažeidimo aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, jog patyrė neturtinę žalą, neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl neturtinė žala negali būti priteisiama.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo E. Č. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 69-1119 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 2S-871 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei pripažino, kad neteisėtais Pravieniškių PN direktoriaus Nutarimu ir Kalėjimų departamento Sprendimu, kuriais pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, buvo pažeista pareiškėjo E. Č. teisė, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad ginčijamu Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (papeikimu) už tai, kad atsisakė tvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal grafiką, nenurodydamas pateisinamos priežasties. Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, Nutarimas buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.
7. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytus pataisos įstaigų režimo reikalavimus ir pažymėjo, kad nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis.
8. Teismas nurodė, kad byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 2 d. nevykdė pareigūnų nurodymų – atsisakė tvarkyti patalpas, motyvuodamas tuo, jog „šiandien serga ir patalpas tvarkys kitą dieną“. Savo pasiaiškinime pareiškėjas nurodė, kad patalpas tvarkyti atsisakė dėl sveikatos būklės, t. y. diagnozuotos (duomenys neskelbtini), dėl kurios negali dirbti su cheminėmis medžiagomis bei būti dulkėtoje aplinkoje, taip pat dėl (duomenys neskelbtini), kuri neleidžia pareiškėjui atlikti lenkiamųjų judesių ir ilgai stovėti. Pareiškėjas taip pat nurodė gydytojų, kurių rekomendacijomis remiasi, pavardes.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pataisos namų administracija būtų atlikusi išsamesnį pareiškėjo elgesio tyrimą prieš konstatuodama bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Nutarimas dėl pareiškėjo nubaudimo iš esmės priimtas vadovaujantis tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais, konstatavus, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų atsisakymo priežasčių, tačiau nėra duomenų, jog pareiškėjo pasiaiškinime nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, buvo išsamiau tiriamos (gauti pareiškėją gydančių gydytojų paaiškinimai dėl ginčo situacijos ar pan.). Pareiškėjas pasiaiškinime aiškiai nurodė, jog negali atlikti lenkiamųjų judesių ir ilgai stovėti dėl (duomenys neskelbtini), taip pat negali dirbti dulkėtoje aplinkoje ar su cheminėmis medžiagomis. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo medicininiai dokumentai, kuriuose konstatuota, kad jis serga (duomenys neskelbtini), jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), darbingumas yra ribotas, jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo, taip pat darbo, susijusio su liemens perlenkimais, ilgu stovėjimu, svorio kėlimu, negali naudoti cheminių jautrinančių medžiagų ir yra (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, konstatavo, jog pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai laikytini pakankamais įrodymais, nustatant pareiškėjo neteisėtus veiksmus. Įvertinęs medicininius dokumentus, Kalėjimų departamentas pasisakė, kad patalpų tvarkymas buityje nėra priskiriamas prie sunkių fizinių darbų, be to, valant patalpas, nebūtina naudoti cheminių medžiagų.
11. Teismas vertino, kad Kalėjimų departamento sprendime ginčo aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o motyvai nepagrįsti. Kalėjimų departamentas pažymėjo tik tiek, kad patalpų tvarkymas nelaikytinas sunkiu fiziniu darbu, tačiau nepasisakė dėl to, ar šis darbas reikalauja atlikti liemens lenkiamuosius, sukamuosius judesius ar ilgai būti stovimoje padėtyje, ko pareiškėjui negalima daryti dėl sveikatos būklės. Argumentas dėl galimybės nenaudoti cheminių medžiagų tvarkant koridorių, dušo patalpas ir kitas bendro naudojimo patalpas, teismo vertinimu, prieštarauja bendrajam protingumo principui, kadangi patalpų (ypač sanitarinių mazgų) tvarkymas visuotinai suprantama prasme yra tiesiogiai susijęs su cheminių medžiagų – valiklių naudojimu. Kalėjimų departamentas neatsižvelgė ir nesiaiškino pareiškėjo argumento dėl (duomenys neskelbtini), kai dulkių valymas yra savaime suprantama patalpų valymo dalis.
12. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento sprendime nepagrįstai remiamasi aplinkybėmis apie tai, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19, 21 ir 22 dienomis buvo paskelbęs bado akciją, nors gydytojai jam rekomendavo to nedaryti, taip pat tuo, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 5 d. atsisakė vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tyrimams. Teismas vertino, kad šios papildomos aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjo 2018 m. gruodžio 2 d. galbūt padaryto bausmės atlikimo režimo pažeidimu – atsisakymu tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Tiek pareiškėjo bado akcija, tiek nesutikimas vykti į ligoninę yra pareiškėjo teisė, kurią jis realizavo.
13. Teismas sprendė, kad tai, jog pareiškėjas pareigūnams žodžiu savo atsisakymo vykdyti nurodymus priežastis išdėstė glaustai, t. y. pasakydamas, jog šiandien serga, nėra pakankamas argumentas, pagrindžiantis paskirtą nuobaudą, kadangi savo pasiaiškinime pareiškėjas išsamiai ir smulkiai nurodė dėl kokių priežasčių, susijusių su jo sveikatos būkle, negalėjo įvykdyti pareigūnų nurodymo.
14. Teismas vertino, kad byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą ir taikyti jam drausminę atsakomybę. Vien pareigūnų tarnybiniai pranešimai nelaikytini pakankamu pareiškėjo veiksmų neteisėtumo įrodymu. Pareiškėjui aiškiai pasiaiškinime nurodžius savo veiksmų priežastis, buvo būtina atlikti išsamų pareiškėjo nurodytų aplinkybių patikrinimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (abejonę reikia aiškinti kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai.
15. Teismas konstatavo, kad nesant objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, ginčijamas Pravieniškių PN Nutarimas bei Kalėjimų departamento sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.
16. Teismas pažymėjo, kad byloje konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl neteisėto nuobaudos – papeikimo, paskyrimo. Pareiškėjas, grįsdamas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą nurodė, kad iki minėtos nuobaudos paskyrimo per ilgesnį nei trejų metų laikotarpį nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, todėl jo nepriekaištinga reputacija buvo sugadinta, be to, ši nuobauda sutrukdė pareiškėjui būti paleistam lygtinai.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 23 d. buvo padaręs drausmės pažeidimą, tačiau nuobauda jam nebuvo paskirta, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Be to, pareiškėjas dar du kartus buvo baustas nuobaudomis 2019 m. sausio – vasario mėnesiais. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl nepriekaištingos reputacijos pablogėjimo laikė prieštaringais. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procedūrą, kurios metu nagrinėjama nuobauda būtų turėjusi esminę reikšmę. Pareiškėjas dėl ginčo dalyko į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą, pareiškėjas nepateikė, o tik deklaratyviai teigė patyręs dvasines kančias bei nepatogumus. Byloje nenustatyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai, susiję būtent su drausminės nuobaudos pareiškėjui paskyrimu. Paskirta nuobauda švelni (papeikimas) ir nesusijusi su pareiškėjo kalinimo sąlygų pablogėjimu ar kitais realiais nepatogumais. Todėl teismas, įvertinęs pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į kitus reikšmingus kriterijus, sprendė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
III.
18. Atsakovas, atstovaujantis ir atsakovą Lietuvos valstybę, Pravieniškių PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Nutarimas ir Kalėjimų departamento sprendimas, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
19. Pravieniškių PN nurodo, kad sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, tačiau nesutinka su ta dalimi, kuria panaikinti Nutarimas ir Kalėjimų departamento sprendimas. Atsakovo nuomone, teismas padarė proceso teisės pažeidimų, nes neteisingai ištyrė ir įvertino bylos duomenis, neišreikalavo būtinų duomenų ir neištyrė reikšmingų aplinkybių, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos.
Atsiliepimas
20. Atsakovas nurodo, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys prieštarauja pareiškėjo pateiktai įvykio versijai. Pagal susiformavusią medicininę praktiką Pravieniškių PN dėl ligos nuo darbo atleidžiami tik dirbantys nuteistieji, o nedirbantys nuteistieji nuo bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo pagal iš anksto patvirtintą grafiką neatleidžiami. Jeigu nuteistasis iš tiesų sirgo, jis privalėjo prieš arba tą pačią dieną, kurią pagal grafiką privalėjo tvarkyti patalpas, kreiptis į medikus, ir medikai jo susirgimo faktą būtų įrašę jo asmens sveikatos istorijoje. Net jeigu nuteistasis tą dieną nebuvo kreipęsis į medikus, jis privalėjo kreiptis į medikus kitą, t. y. 2018 m. gruodžio 3 d. dieną, ir medikai jo ligos faktą būtų užfiksavę. Tačiau pareiškėjas to nepadarė, o piktnaudžiaudamas savo teisėmis, piktybiškai atsisakė tvarkyti patalpas pagal iš anksto nustatytą grafiką.
21. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi pareiškėjo pateiktais medicininiais dokumentais, kuriuose konstatuotos jo ligos. Tačiau šie dokumentai neatleidžia pareiškėjo nuo patalpų tvarkymo darbų, kadangi tokie darbai nepriskiriami prie sunkių fizinių darbų, taip pat darbo, susijusio su liemens perlenkimais, ilgu stovėjimu, svorio kėlimu, cheminių jautrinančių medžiagų naudojimu ar darbu dulkėtose patalpose.
22. Atsakovo nuomone, teismas privalėjo būti aktyvus. Siekiant pašalinti byloje kilusius neaiškumus, teismas turėjo surinkti papildomus įrodymus: įpareigoti pareiškėją pateikti detalizuotus paaiškinimus dėl jo kreipimosi į medikus dėl negalėjimo tvarkyti patalpas pagal grafiką 2018 m. gruodžio 2 d., įpareigoti atsakovo atstovą pateikti pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis apie jo keipimąsi į medikus ginčo laikotarpiu. To nepadaręs ir vadovaudamasis tik pareiškėjo pateiktais duomenimis, nepagrįstai sumenkindamas pareigūnų tarnybinių pranešimų įrodomąją vertę, teismas pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pareiškė prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
24. Pareiškėjas E. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes pagal tuo metu galiojusią tvarką 12 būryje atliekantys bausmę nuteistieji kreiptis į gydytoją turėjo teisę tik trečiadienį. Atitinkamai, gruodžio 5 d. pareiškėjas kreipėsi į gydytoją jam atvykus į būrį, tačiau gydytojas nurodė, kad atleidimų nuo bendrojo patalpų tvarkymo neišrašinėja, o pareiškėjo ligos nepagydomos ir diagnozuotos, todėl jų pakartotinai diagnozuoti nereikia. Pareiškėjas teigia įstaigos administracijai pateikęs dokumentus dėl sveikatos būklės ir atleidimo nuo darbų, kurie galioja neapibrėžtą laikotarpį.
26. Pareiškėjas tvirtina, kad bendrojo naudojimo patalpų ir kiemo tvarkymas neatsiejamai susijęs su kontaktavimu su dulkėmis, cheminiais valikliais, jų kvapais, be to, reikėtų daryti lenkiamuosius ir sukamuosius liemens judesius. BVK numatytas privalomas nemokamas nuteistųjų darbas gali būti atliekamas tik atsižvelgiant į nuteistojo sveikatos būklę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Byloje kilo ginčas dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui E. Č. skirta drausminė nuobauda – papeikimas, 2018 m. gruodžio 2 d. atsisakius tvarkyti 11–12 būrio bendrojo naudojimo patalpas pagal patvirtintą grafiką, nenurodant pateisinamos priežasties, Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo atmestas, ir neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino skundžiamus Nutarimą ir Kalėjimų departamento sprendimą, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą drausmės pažeidimą, nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, atsakovas neatliko išsamaus drausmės pažeidimo tyrimo, rėmėsi iš esmės tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais.
29. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas išvadas, o pareiškėjas padarė drausminį nusižengimą. Taip pat, atsakovo nuomone, teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesurinko būtinų bylai nagrinėti įrodymų ir rėmėsi tik pareiškėjo pateikiamais duomenimis.
30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Nutarimu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, dėl to, pareiškėjas 2018 m. gruodžio 2 d. apie 21.40 val. atsisakė tvarkyti 11–12 būrio bendro naudojimo patalpas pagal patvirtintą grafiką, nenurodydamas pateisinamos priežasties. Tuo pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. V-578. Atsakovas pateikė su nuobaudos skyrimu susijusią dokumentinę medžiagą – Pravieniškių PN pareigūnų tarnybinius pranešimus apie įvykį ir pareiškėjo pasiaiškinimą. Pareiškėjas pasiaiškinime nurodė, kad pareigūnų nurodymų vykdyti negalėjo dėl prastos sveikatos ir apie tai jiems pranešė. Pareiškėjas detalizavo, kad yra (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) negali daryti lenkiamųjų judesių ir ilgai stovėti, o jo teiginius patvirtina pažymos, nurodė konkrečias gydytojų pavardes.
33. Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d.) skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuobaudų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skyrimo, pažymi, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).
35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo surinktais duomenimis apie pareiškėjo galbūt padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, byloje esančiais duomenimis apie pareiškėjo sveikatą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jog atsakovas neatliko išsamaus padaryto pažeidimo aplinkybių vertinimo, nenagrinėjo pareiškėjo nurodomų aplinkybių apie pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jis negali tvarkyti bendrojo naudojimo patalpų, apie jo sveikatos būklę, skirdamas nuobaudą rėmėsi iš esmės tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad tarnybiniuose pranešimuose pateikiama informacija prieštarauja pareiškėjo pateikiamai versijai ir teigia, kad įstaigoje susiklosčiusi kitokia praktika, jog dėl ligos nuo darbo atleidžiami tik dirbantys nuteistieji, o nedirbantys nuteistieji nuo bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo pagal iš anksto patvirtintą grafiką neatleidžiami. Tačiau tokius argumentus atsakovas nurodo tik apeliaciniame skunde. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas minėtų argumentų neteikė, jokiais įrodymais tokių savo teiginių nepagrindė, taip pat jokių įrodymų nepridėjo ir prie apeliacinio skundo ir nenurodė dėl kokių priežasčių negalėjo tokių duomenų pateikti pirmosios instancijos teismui.
36. Kaip minėta, būtent pataisos įstaiga, skirianti drausminę nuobaudą nuteistajam, turi įrodyti pažeidimą padariusio asmens kaltę. Tai šiuo atveju nekeliančiais abejonių įrodymais padaryta nebuvo. Be to, ir bylą nagrinėjant teisme, kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą (ABTĮ 56 str. 4 d.). Todėl, atsižvelgus į šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus (ABTĮ 80 str. 1 d.) ir dėl to priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas, nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo sudėties. Todėl Nutarimas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kalėjimų departamento sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo, priimtas taip pat išsamiai neišnagrinėjus su galbūt padarytu pažeidimu bei Nutarimo priėmimu susijusių aplinkybių, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
38. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra klastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.
40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atstovaujančio ir atsakovą Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.