Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams J. J. ir T. J. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsikirsdamas į atsakovo prašymą dėl skolos išdėstymo, ieškovas nurodė, kad teikia viešąją paslaugą ir jis nėra kredito įstaiga, atitinkamai negaudama pajamų už parduotą prekę - šilumos energiją / karštą vandenį - jis gali būti priverstas skolintis pinigų savo veiklos vykdymui ir už tai mokėti palūkanas. Atsakovams, įskaitant ir J. J., dar iki ieškovo kreipimosi su ieškiniu į teismą buvo siūloma geranoriškai sumokėti skolą arba suderinti su ieškovu ir pasirašyti skolos mokėjimo atidėjimo dokumentą, tačiau iš atsakovų pusės geranoriškų veiksmų ieškovas nesulaukė. Pažymėjo, kad kartu ir su ieškovo sąskaita už 2017 m. rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas / prekę, buvo siųstas priminimas dėl skolos sumokėjimo (pridedama), kuriame taip pat buvo nurodyta, jog esant laikiniems finansiniams sunkumams, siūloma būsto savininkui atvykti į bendrovės Klientų aptarnavimo centrą dėl skolos mokėjimo dokumentų pasirašymo abiem šalims priimtinomis sąlygomis. Į šį priminimą atsakovai taip pat nereagavo. Nurodė, kad atsakovai nedeklaruoja ieškovui karšto vandens suvartojimo bute, nesudaro sąlygų ieškovo atstovui patikrinti karšto vandens skaitiklio rodmenų. Pagal ankstesnės energijos tiekėjos UAB „Vilniaus energija“ perduotus duomenis 2016-04-14 paskutinį kartą buvo tikrintas karšto vandens skaitiklis atsakovų bute ir 2016 m. balandį buvo paskaičiuoti 122,84 Eur mokesčiai už 23 m³ suvartoto, bet nedeklaruoto šilumos energijos tiekėjai UAB „Vilniaus energija“ karšto vandens. Atsakovų 1360,40 EUR skola pagal ieškinį laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2017-11-30 yra susidariusi ne tik už šilumos energiją, bet ir už karštą vandenį, kurio suvartotas, bet nedeklaruotas tiekėjai kiekis buvo nustatytas 2016-04-14. Nurodo, kad atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo mokumo ieškovei duomenis, jo nebendradarbiavimą su kreditoriumi, ieškovas nesutinka su atsakovo J. J. prašomu skolos pagal ieškinį išdėstymu, priešingu atveju būtų pažeisti ieškovo kaip kreditoriaus interesai, būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas skolininkui.

Atsakovas T. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 2 dalimi, negavus nei vienos iš šalių prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, bylą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. O3-78 „Dėl šilumos tiekimo licencijos uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ panaikinimo“, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. O3-102 „Dėl energetikos veiklos licencijos akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ išdavimo“ nuo 2017 m. kovo 30 d. vykdo šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas. 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. 013-01-3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ UAB „Vilniaus energija“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą ieškovui ir, vykdant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.104 straipsnio sąlygas, 2017 m. birželio 22 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė ieškovui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog butas, esantis, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovams, t. y. T. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 buto dalis, o J. J. – 2/3 buto dalys. Ieškovas tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį nurodytam butui, tačiau atsakovai už 2016 m. balandžio 1 d. - 2017 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu tiektą šilumos energiją liko skolingi 1 360,40 Eur. Atsakovai netinkamai vykdė prievolę, todėl ieškovas už laikotarpį 2017 m. gegužės 1 d. - 2017 m. gruodžio 28 d. paskaičiavo 35,02 Eur palūkanų (5 proc. norma). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai sumokėjo įsiskolinimą ieškovui.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudarytos rašytinės energijos teikimo sutarties, tačiau laikoma, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti vartotojui per prijungtą energijos tiekimo sistemą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o vartotojas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Remiantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo sistemų.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pagal CPK 6.37 straipsnio 4 dalį, palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.

Remiantis minėtomis teisės normomis, nustačius, jog apie reikalavimo teisių perleidimą buvo viešai skelbiama ieškovo interneto svetainėje, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neginčijo ieškovo reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovai įvykdė prievolę ieškovui, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti proporcingai turimo turto nuosavybės daliai iš atsakovų 1 360,40 Eur už 2016 m. balandžio 1 d. - 2017 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu tiektą šilumos energiją, 35,02 Eur materialiųjų palūkanų bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 395,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. gruodžio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistina 33,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (31 Eur žyminio mokesčio, 1,68 Eur už Gyventojų registro išrašą apie asmenį ir 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir peržiūrėjimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Sutinkamai su CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas J. J. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą grindžia sunkia savo turtine padėtimi. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovui yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (Neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 0998925), jam mokama 100,80 Eur šalpos išmoka. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo sunkią turtinę padėtį, teismui nepateikta. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butas, esantis V. K. g. 4-3, Vilniuje, yra vienintelė jo gyvenamoji vieta, taip pat nurodė, kad turi ir kitų kreditorių, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Kaip jau buvo minėta, teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo iš karto negalima įvykdyti dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties. Pažymėtina, kad atsakovas, prašymą grįsdamas sunkia finansine padėtimi, šios aplinkybės neįrodė, kadangi nepateikė duomenų apie atsakovo turimas pinigines lėšas bankuose, apie jo vardu registruotiną nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, taip pat nepateikė įrodymų apie kitus kreditorius, kurie leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti atsakovo tikrąją turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str.). Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad jo sunki finansinė padėtis sudaro pagrindą taikyti išimtį ir sprendimo vykdymą išdėstyti, be to, byloje nėra duomenų, jog, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą per tam tikrą laikotarpį, bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju sprendimo įvykdymo išdėstymas, neužtikrins teisėtų jo interesų įgyvendinimo, tuo pačiu pažeis lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš atsakovų valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 259, 268-270, 284, 441 straipsniais

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 453,47 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 47 ct) skolos, 11,67 Eur (vienuolika eurų 67 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,77 Eur (šešiolika eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.

Priteisti iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 906,93 Eur (devynis šimtus šešis eurus 93 ct) skolos, 23,35 Eur (dvidešimt tris eurus 35 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,78 Eur (šešiolika eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai.

Atsakovo J. J. prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo atmesti.

Sprendimas apeliaciniu skundu nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.