Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nutarimą priėmusios institucijos,- Lietuvos transporto saugos administracijos atstovui V. D.,

J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ kontrolieriumi,

skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto V. D. 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N_256-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. 2019 m. gegužės 20 d. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto V. D. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N_256-2019 buvo paskirta administracinė nuobauda - 175 eurų bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 440 straipsnio 2 dalyje, tai yra, už tai, kad J. R. - UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ kontrolierius 2019 m. balandžio 23 d. 13.12 val., UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ priklausančioje techninės apžiūros stotyje, esančioje Pakruojyje, Ryto g. 4, atliko transporto priemonės „MAN 19.414“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirminę techninę apžiūrą ir užpildė TA rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 603-0087855. 2019 m. balandžio 23 d. 13.59 val. atlikus šios transporto priemonės kontrolinį patikrinimą, nustatyta, kad J. R., atlikdamas transporto priemonės „MAN 19.414“ techninę apžiūrą, nepatikrino ar nepakankamai atidžiai patikrino transporto priemonės techninę būklę, konstrukcijos atitikimo Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams (toliau – Techniniai reikalavimai), patvirtintiniems Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje neužfiksavo nedidelių automobilio techninės būklės trūkumų pagal 3 grupės „Matomumas“ skyriaus Nr. 3.2.a ir Nr. 3.3.b punktus bei 4 grupės „Žibintai, atšvaitai ir elektros įranga“ skyriaus 4.6.1a punktus, nenustatė ir neįvedė duomenų į Centrinę duomenų bazę (toliau - CTADB) apie nedidelių techninės būklės trūkumų pagal minėtas tikrinimo pozicijas, kurie buvo nustatyti transporto priemonės MAN 19.414“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolinio patikrinimo metu, o aktyvavęs CTADB mygtuką „Išsaugoti“, patvirtino duomenų teisingumą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos 18.5 punkto, kuris nagrinėjant bylą ištaisytas, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pastabas,- į 21.5 punktą, ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2B-76 patvirtinto Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) naudojimo (pildymo) tvarkos aprašo 3 ir 21 punktų nuostatas.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

J. R. savo skundu nesutinka su jo nubaudimu pagal Lietuvos Respublikos ANK 440 straipsnio 2 dalį iš esmės keliais aspektais, t.y. jog nepagrįstai jo neužfiksuoti transporto priemonės „MAN 19.414“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros metu rasti trys nedideli automobilio techninės būklės trūkumai, kurie priskiriami prie leidžiamų,- stiklo įtrūkimas, veidrodžio korpuso nežymus pažeidimas ir atbulinės eigos žibinto būklės ar veikimo defektas, įvertinti taikant didesnį trūkumą atitinkantį kriterijų, nes jie nėra vienos srities, jų poveikis nekėlė didesnio pavojaus eismo saugumui ir jie negali būti vertinami kaip trūkumai, draudžiantys eksploatuoti šią transporto priemonę; be to, nutarime jis kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos 18.5 punktą, kai šio įsakymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2018-05-20, tokio punkto iš viso nėra.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės ir įvertinti byloje surinktus įrodymus vadovaujantis įstatymu. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, o nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal ANK 569 straipsnį byloje esančių įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, vadovaujantis įstatymu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Teismas, patikrinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir įvertinęs tiek paties J. R. atkaklų ir nuoseklų nepripažinimą padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, o taip pat teisme apklausto liudytojo parodymus bei institucijos atstovo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su Lietuvos transporto saugos administracijos padarytu įrodymų vertinimu bei konstatuota išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl J. R. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 440 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nutarimas, teismo vertinimu, nėra pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, kaip to reikalauja aukščiau paminėtų ANK 567 ir 569 straipsnių nuostatos, nepašalintos byloje egzistuojančios abejonės dėl J. R. kaltės. Todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Lietuvos Respublikos ANK 440 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė kyla, kai privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu nenustatomi ir į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę neįrašomi: 1) dideli motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumai arba 2) motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumai, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl jos pagrindu sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina konstatuoti kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinio pažeidimą (-us).

Nagrinėjamu atveju J. R. skundžiamu Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu buvo nubaustas dėl to, kad, 2019 m. balandžio 23 d. atlikdamas transporto priemonės „MAN 19.414“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirminę privalomąją techninę apžiūrą, jos metu nepatikrino ar nepakankamai atidžiai patikrino šios transporto priemonės techninę būklę, konstrukcijos atitikimo Techniniams reikalavimams, neužfiksavo trijų nedidelių techninės būklės trūkumų techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) ir šių duomenų neįvedė į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę. Nutarime pažymima, jos šiais savo veiksmais J. R. pažeidė 1) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos 18.5 punkto, kuris nagrinėjant bylą ištaisytas į 21.5 punktą, ir 2) Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2B-76 patvirtinto Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) naudojimo (pildymo) tvarkos aprašo 3 ir 21 punktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas, kurio 21.5 punkte reglamentuojama, jog privalomosios apžiūros metu tikrinama: ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, gamintojo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2B-76 patvirtinto Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo 3 punktas numato, kad kontrolierius, atliekantis transporto priemonės techninę apžiūrą, duomenis apie transporto priemonę ir jos techninę būklę suveda į Centralizuotą techninės apžiūros duomenų bazę (toliau – CTADB). Duomenys apie transporto priemonės matavimus, kurie gaunami iš stabdžių bandymo stendo, keturių komponentų išmetamųjų dujų analizatoriaus, išmetamųjų dujų dūmingumo matavimo prietaiso ir žibintų šviesos kontrolės prietaiso, nuskaitomi ir automatiškai išsaugomi CTADB. Kai suvedami visi reikalingi duomenys, suformuojama kortelė (ataskaita) (priedas). Be to, pastarojo teisės akto 21 punktas numato, kad baigus tikrinti transporto priemonę, kortelė (ataskaita) turi būti visiškai užpildyta ir atspausdinta. Kontrolierius, užpildęs kortelę (ataskaitą), CTADB turi paspausti mygtuką „Išsaugoti“ ir taip patvirtinti, kad įvesti duomenys yra teisingi ir techninė apžiūra yra atlikta. Suvedus visus duomenis CTADB suformuojama kortelė (ataskaita) ir jai suteikiamas unikalus kortelės (ataskaitos) numeris.

Vertinant J. R. skundo argumentus dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 18.5 punkto pažeidimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, įvertino administracinio nusižengimo byloje J. R. pateiktą 2019 m. gegužės 2 d. prašymą ir nutarime dėl minėto teisės akto neteisingo 18.5 punkto pasisakė, ištaisydamas šį klaidingai protokole nurodytą akto originalios redakcijos punktą į nusižengimo padarymo metu galiojusioje akto redakcijoje numatytą 21.5 punktą. Būtent ANK 617 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė pareigūnui, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka pakeisti nuorodą į ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Todėl akivaizdu, jog būtent šios teisės normos pagrindu skundžiamame nutarime netikslumas dėl klaidingo punkto nuostatų pažeidimo ištaisytas, todėl teismas plačiau dėl J. R. skundo argumentų šiuo klausimu nepasisako.

Kitus J. R. skundo argumentus - dėl trijų nedidelių tikrinto automobilio techninės būklės trūkumų nevertinimo kaip atitinkančio didelį trūkumą pagal Techninių reikalavimų nuostatas teismas pripažįsta pagrįstais.

Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais (t. y. Techniniai reikalavimai), patvirtintais Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, kurio nauja redakcija nuo 2018 m. gegužės 20 d., nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos. Techniniai reikalavimai taip pat nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus. Būtent trūkumų apibrėžimai ir jų vertinimas įtvirtintas Techninių reikalavimų IV skyriuje „Trūkumų vertinimas“, kurio 16 punkte nurodyta, jog atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus: 16.1. nedidelis trūkumas (NT) – trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas; 16.2. didelis trūkumas (DT) – trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas; 16.3. pavojingas trūkumas (PT) – trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Tuo tarpu šio teisės akto 17 punkte nurodyta, jog tuo atveju, kai transporto priemonėje nustatomi keli tos pačios srities, kaip nurodyta Techninių reikalavimų 10 punkte, trūkumai ir dėl bendro tų trūkumų poveikio kyla didesnis pavojus eismo saugumui, gali būti taikomas didesnį trūkumą atitinkantis vertinimo kriterijus. Minėtų Techninių reikalavimų 10 punkte įtvirtintos sritys, kurias turi apimti techninės apžiūros metu atliekamas patikrinimas.

Iš bylos medžiagos: administracinio nusižengimo bylos dokumentų, fotonuotraukų, o taip pat iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo nustatyta, kad kontrolinio tikrinimo metu nustatyti trys nedideli trūkumai, kurių nenustatė ir neužfiksavo kontrolierius J. R., t.y. 2 trūkumai dėl stiklo įtrūkimo (stikle esančios duobutės) ir nežymaus veidrodžio korpuso pažeidimo (veidrodėlio plastmasė įskilus) yra susiję su matomumo sritimi (Techninių reikalavimų 10.4 punktas) ir 1 trūkumas dėl atbulinės eigos žibinto būklės (nedegė) yra susijęs su transporto priemonės apšvietimo įranga ir elektros sistemos sudedamosiomis dalimis (Techninių reikalavimų 10.5 punktas). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tam, kad remiantis Techninių reikalavimų 17 punktu, kaip nurodyta aukščiau, keli nedideli nustatyti trūkumai galėtų atitikti didesnio trūkumo vertinimo kriterijų, turi būti nustatyta šių sąlygų visuma: 1) trūkumai turi būti keli tos pačios srities, kaip nurodyta Techninių reikalavimų 10 punkte, ir 2) dėl bendro tų trūkumų poveikio kyla didesnis pavojus eismo saugumui.

Nagrinėjamu atveju nustatyti du nedideli tikrintos transporto priemonės trūkumai (dėl stiklo ir veidrodėlio) yra tos pačios srities – matomumo srities (Techninių reikalavimų 2 priedo 3.2. a ir 3.3 b punktuose), tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl antrosios sąlygos,- jog šie matomumo srities trūkumai kelia pavojų eismo saugumui. Institucija, paskyrusi J. R. administracinę nuobaudą skundžiamu nutarimu šių aplinkybių, teismo vertinimu, neįrodė. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas kontrolinį patikrinimą atlikęs J. G. taip pat nepateikė jokių objektyvių kriterijų, kuriais remiantis šiuo nagrinėjamu atveju J. R. nenustatyti ir neužfiksuoti nedideli trūkumai sąlygotų didelio trūkumo nustatymą. Šio liudytojo vertinimas nepagrįstas jokiais bylos įrodymais, todėl bylos medžiagos kontekste vertintinas kritiškai ir kaip subjektyvi jo nuomonė, nes: iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad J. R., atlikęs pirminę transporto priemonės „MAN 19.414“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomąją techninę apžiūrą, nustatė eilę kitų trūkumų, tame tarpe 3 didelius trūkumus ir 1 – pavojingą trūkumą, dėl ko techninių apžiūrų rezultatų kortelėje (ataskaitoje) užfiksuota išvada, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų; tie patys dideli trūkumai ir vienas pavojingas trūkumas su 3 ginčo nedideliais trūkumais užfiksuotas ir liudytojo J. G. atlikto kontrolinio tikrinimo metu; tuo tarpu iš J. R. teismo posėdžio metu pateiktos 2019 m. balandžio 29 d. techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 603-0087984 matyti, kad 2019 m. balandžio 29 d. atliktos šios transporto priemonės techninės apžiūros metu nustatyti 2 tie patys su matomumo sritimi susiję trūkumai išliko, tačiau išvada – transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir, kaip patvirtino skundą pateikęs J. R., su šiais nedideliais trūkumais minėta transporto priemonė yra eksploatuojama. Taigi, visuma byloje nustatytų duomenų ir pastaroji aplinkybė suponuoja išvadą, jog vien formalus pagrindas dėl nustatytų dviejų nedidelių trūkumų, susijusių su matomumo sritimi, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad keli šie nedideli tos pačios srities trūkumai atitinka didesnio trūkumo vertinimo kriterijų, kaip tai nurodyta Techninių reikalavimų 17 punkte, kai nėra nustatoma, kad dėl šių trūkumų kyla pavojus eismo saugumui. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo vienareikšmiai konstatuoti, kad šie keli trūkumai: stiklas nežymiai įskeltas (duobutė stikle), o veidrodėlio tik korpusas aplūžęs (ką patvirtina bylos medžiaga ir teismui pateiktos fotonuotraukos), kelia pavojų eismo saugumui.

Kaip minėta aukščiau, pagal ANK 440 straipsnio 2 dalį, atsakomybė galima būtent už didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų nenustatymą ir šių trūkumų neįtraukimą į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę, dėl ko skundžiamu nutarimu J. R. ir nubaustas. Šiuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bylos duomenys nėra pakankami neabejotinai pripažinti, kad būtent J. R. 2019 m. balandžio 23 d. 13.12 val. atlikdamas pirminę transporto priemonės „MAN 19.414“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomąją techninę apžiūrą nenustatė ir neįtraukė į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę didelio trūkumo. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Kaip minėta, kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog nusižengimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytus duomenis ir aukščiau paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles bei nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, darytina išvada, kad šioje byloje nutarimą priėmusi institucija nepateikė neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad būtent J. R. 2019 m. balandžio 23 d. sąmoningai nenustatė ir neįtraukė į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę didelio transporto priemonės „MAN 19.414“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės trūkumo, atlikdamas šios transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą. Todėl nesant byloje teisinio pagrindo konstatuoti, kad J. R. veiksmai atitinka ANK 440 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto V. D. 2019 m. gegužės 20 d. nutarimas, kuriuo J. R. buvo pripažintas kaltu, padarius ANK 440 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam skirta administracinė nuobauda - 175 eurų bauda, naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena J. R. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

J. R. skundą tenkinti.

Panaikinti 2019 m. gegužės 20 d. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiojo specialisto V. D. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N_256-2019 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną J. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.