Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 11 klasių išsilavinimą, užsiregistravęs darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas:

1. 2009 m. kovo 2 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (1 epizodas), 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams uždraudžiant bendrauti su tam tikru asmeniu bei įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis;

2. 2009 m. spalio 6 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti 3 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 20.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

3. 2010 m. birželio 3 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2009 m. spalio 6 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta laisvės atėmimo 1 metams ir 9 mėnesiams bausmė;

4. 2011 m. balandžio 15 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bausmė subendrinta su 2010 m. birželio 3 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo 2 metams ir 3 mėnesiams bausmė;

5. 2013 m. balandžio 9 d. Danijos Karalystės teismo nuosprendžiu už nusikaltimą, susijusį su neteisėta prekyba (įskaitant importą, eksportą, įgijimą, pardavimą, platinimą, gabenimą ar perdavimą) narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui.

6. 2015 m. kovo 9 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;?

7. 2015 m. balandžio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą;

8. 2015 m. balandžio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniais bausmė subendrinta su 2015 m. kovo 9 d. ir 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiais paskiriant galutinę laisvės atėmimo 1 metams ir 10 mėnesių bausmę;

9. 2015 m. rugpjūčio 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. 2015 m. gruodžio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

10. 2016 m. vasario 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį paskiriant 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis subendrintas su 2015 m. gruodžio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas bausmės laiką, atliktas pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžius. Bausmė atlikta;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. pasipriešino valstybės tarnautojui panaudodamas fizinį smurtą, t. y. 2017 m. lapkričio 3 d. apie 15.20 val., Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Rasų g. 8, Vilniuje, kamerų tipo patalpoje Nr. 10, valstybės tarnautojui – Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniajam specialistui E. U. vykdant savo pareigas (atliekant patalpos kratą) stebėdamas kratos atlikimą ir nesutikdamas su pareigūnų atliekama krata, įžeidžiančiais žodžiais pradėjo reikšti nepasitenkinimą kratą atliekantiems pareigūnams, po ko pareigūnui pareikalavus nusiraminti, jis nepaklusdamas teisėtiems pareigūno reikalavimams nusiraminti ir ramiai stebėti kratos atlikimą, tyčia sudavė vieną smūgį ranka į nugarą kratą atliekančiam pareigūnui E. U., tokiu būtu nukentėjusiajam E. U. sukeldamas fizinį skausmą.

Iš Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymo dėl pataisos jaunesniųjų pareigūnų perkėlimo į aukštesnes pareigas matyti, kad E. U. buvo perkeltas į jaunesniojo specialisto pareigas (1 t., b. l. 76-79).

Iš Vilniaus pataisos namų priežiūros paros žiniaraščio matyti, jog 2017 m. lapkričio 3 d. buvo atliekama kameros tipo patalpos Nr. 10 planinė krata (1 t., b. l. 88-91).

Dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.).

Šioje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisme kaltinamasis nurodė, kad buvo nepatenkintas krata. Pavartojo necenzūrinius žodžius. Ėjo prie lovos, kažkokį daiktą trenkė ir pataikė pareigūnui į nugarą su ranka. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog kratos metu jis eidamas link lovos, užkabino lovos gale pritvirtintą šluotos galą ir ranka atbulai trenkė per šluotos galą ir iš inercijos netyčia ranka kliudė pareigūno E. U. ranką (1 t., b. l. 128-129). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. U. teigė, kad pradėjus planinę kratą nuteistasis V. K., pradėjo reikšti nepasitenkinimą bei vartoti necenzūrinius žodžius, į G. S. reikalavimą nusiraminti nereagavo. Ėmė laužyti skutimosi peiliuką. Nukentėjusiajam tikrinant nuteistojo asmeninius daiktus ant lovos (apatinėje dešinėje pusėje nuo įėjimo) jis pajuto smūgį į nugarą. Dėl to pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 21-22, 52, 56-62). Liudytojas G. S. parodė, jog kratos metu V. K. buvo paliktas stebėti kratos, jis reiškė nepasitenkinimą krata, po liudytojo įspėjimo nenusiramino. Grasino E. U., kad bus su juo susidorota. Pradėjo laužyti skutimosi peiliuką, duodamas suprasti, kad žalos save. Liudytojui atėmus peiliuką, kaltinamasis ėmė blaškytis po kamerą, tyčia smogė E. U., kuris tikrino jo daiktus, į nugarą. Veiksmas buvo tyčinis (1 t., b. l. 34-35). Liudytojas P. Š. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir G. S. (1 t., b. l. 44-45). Liudytojas A. L. davė analogiškus parodymus dėl kratos atlikimo eigos, nurodė, kad nematė kaip kaltinamasis smogė nukentėjusiajam, bet girdėjo kaip nukentėjusysis sušuko (1 t., b. l. 39-40). Liudytojas L. S. nematė kaip kaltinamasis smogė nukentėjusiajam, tačiau likusią kratos eigą apibūdino analogiškai kaip ir kiti liudytojai bei nukentėjusysis (1 t., b. l. 49-50). Taigi, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai patvirtina, jog prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas.

E. U. nusikalstamos veikos metu ėjo valstybės tarnautojo – Vilniaus pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas (1 t., b. l. 76-79). Kaip matyti iš šios pareigybės aprašymo 7.5 ir 7.12 punktų, E. U. pagal einamas pareigas turėjo užkardyti draudžiamų daiktų patekimą pas nuteistuosius, taip pat turėjo teisę atlikti jų gyvenamųjų patalpų kratą (1 t., b. l. 73-75). 2017 m. lapkričio 3 d. buvo atliekama planinė kameros tipo patalpos Nr. 10 krata (1 t., b. l. 88-91). Pagrindinė BK 286 straipsnio saugoma vertybė yra valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Taigi, šie duomenys patvirtina, jog fizinis smurtas buvo nukreiptas prieš nukentėjusįjį kaip valstybės tarnautoją, atliekantį kaltinamojo daiktų kratą, todėl konstatuotina, jog V. K. savo nusikalstamais veiksmais kėsinosi į valstybės tarnautojo veiklą, jo smurtiniai veiksmai turėjo tikslą sutrukdyti pareigūno darbui, tai buvo reakcija į pareigūno atliekamus teisėtus veiksmus

Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino smūgį ranka, po kurio pareigūnas nurodė, jog patyrė fizinį skausmą.

Teismas taip pat pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio priemonė ir taikant ją reikalinga įvertinti ar norimų tikslų negalima pasiekti kitomis (švelnesnėmis) priemonėmis. Šiuo atveju smurtą prieš valstybės tarnautoją panaudojo pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pataisos namai yra specifinė įstaiga, kurioje yra nustatytas griežtas vidaus režimas. Bet koks, net ir smulkus šio režimo pažeidimas gali turėti neprognozuojamas pasekmes, kadangi pataisos namuose gali kilti įvairūs protestai, riaušės. Taigi, dar ir dėl to teismui nekyla abejonių, jog nagrinėjamu atveju kilo ne administracinė, bet baudžiamoji atsakomybė, nes veikos pavojingumas šiuo atveju yra didesnis dėl jau aptartų aplinkybių.

Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamojo padaryta veika yra įrodyta ir jam visiškai pagrįstai inkriminuotas BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Skirdamas bausmę teismas visas atvejais privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra teistas (1 t., b. l. 96-118), nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis), dėl psichikos ar priklausomybės ligų nesigydė (1 t., b. l. 94-95). Vilniaus pataisos namų socialinės reabilitacijos skyriaus išvadoje charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 92). Užsiregistravo darbo biržoje, turi mažametį vaiką. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis yra teistas daug kartų, jam ne sykį yra skirta laisvės atėmimo bausmė. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nėra pagrindo svarstyti apie švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimą, nes švelnesnė bausmė nesulaikytų kaltinamojo nuo naujų nusikaltimų darymo. Kita vertus, kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimą, nusikaltimu nebuvo padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau paminėtas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas skiria kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei laisvės atėmimo bausmės, skiriamos už nesunkių nusikaltimų padarymą, vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta taikant BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šioje byloje yra pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis turi mažametį vaiką, atlikęs laisvės atėmimo bausmę už ankstesnius nusikaltimus nedelsiant savanoriškai užsiregistravo darbo biržoje, nurodo, jog intensyviai ieško darbo, norėdamas išlaikyti šeimą. Taip pat nurodo, kad nebenori daryti naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų. Teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą atidėti bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui įpareigojant kaltinamąjį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, o negavus darbo pasiūlymo – registruotis darbo biržoje, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos leidimo.

Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 154-155) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti kaltinamąjį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, negavus darbo pasiūlymo – registruotis darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.