- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- 1-2436-673/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Kaltinamasis
- A. B.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2..; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.5.4.2.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 22 d.
A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas viso 11 kartų, paskutinį kartą 2018-02-08 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui ir artimam giminaičiui– seseriai) - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimu, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti gydytis ir bausmės laiku gydytis nuo alkoholizmo, į probacijos tarnybos duomenų registrą įtrauktas 2018-03-09, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį (žmogaus – sesers terorizavimu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. birželio 2 d. apie 02.05 val., A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, telefonu paskambinęs savo šeimos narei - seseriai S. P., grasino ją ir jos vyrą nužudyti, padegti namus, tuo terorizavo S. P., nes nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. B.kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku, būdamas girtas, paskambino savo sesei S. P. į namus ir grasino ją nužudyti, padegti namus. Sesuo neleido girtam pareiti į namus ir to užteko. Norėjo seserį pagąsdinti. Suvokia, kad sesuo išsigando, nes iškvietė policiją. Sesuo žinojo jo kriminalinę praeitį, buvo teistas už sesers sumušimą. Labai gailisi. Gydėsi nuo alkoholizmo, bet neištvėrė. Sugyventinė D. V. galėjo girdėto, kaip jis kalbėjosi su seserimi.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji S. P. parodė, kad brolis A. B. buvo nustojęs vartoti alkoholį, tai tuo laiku jokių konfliktų nebuvo. Nuo 2018 metų gegužės 17 d. brolis A. B. vėl pradėjo vartoti alkoholį. Iki 2018-05-17 brolis gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini), o nuo 2018-05-17 apsigyveno pas draugę D., (duomenys neskelbtini) name. 2018-06-02 apie 01.50 val., A. B. jai paskambino iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir ji iš balso suprato, kad brolis girtas. Jis ją plūdo necenzūriniais žodžiais, žemino, įžeidinėjo, pasakė, kad už 15 min. pareina į namus. Ji jam sakė girtam neiti. Po kelių minučių, apie 02.05 val., brolis jai vėl paskambino ir pagrasino užmušti ją ir jos vyrą, padegti namus. Ji dėl to labai išsigando, nes A. B.girtas yra neprognozuojamas. Ji išsigando, kad brolis gali grasinimą įvykdyti ir pranešė 112. Kai ji kalbėjo su broliu, jos vyro šalia nebuvo. Civilinio ieškinio nereiškia (1 toms, b. l. 39, 50).
Savanoriško daiktų pateikimo metu S. P. pateikė garso įrašą (telefone SAMSUNG S8). Garso įraše girdėti, kaip A. B. grasina ,,užversti“ S. P. ir jos vyrą, padegti (1 tomas, b. l. 51, 54, 60).
Liudytoja D. V.parodė, kad A. B.yra jos sugyventinis. 2018 metų gegužės mėn. pabaigoje ar birželio pradžioje, tikslios dienos nepamena, ji kartu su A. B. namuose gėrė degtinę. Naktį A. B. skambino sesei S. P. ir sakė, kad jam reikia iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pasiimti rūbus. S. jam neleido ateiti. A. B., būdamas girtas, susinervino, sakė, kad padegs namus. A. B.grasino užmušti seserį ir jos vyrą ji dėl girtumo nepamena. Mano, kad A. B. tik grasino norėdamas pagąsdinti S. Jis turi nuoskaudą dėl namų, kuriuose apsigyveno sesuo S. ir jos vyras ( 1 tomas, b. l. 63).
Blaivumo testo metu A. B. nustatytas 2,42 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 33).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, garso įrašu, nustatyta, kad 2018 m. birželio 2 d. apie 02.05 val., A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, telefonu paskambinęs savo šeimos narei - sesei S. P., grasino ją ir jos vyrą nužudyti, padegti namus, tuo terorizavo S. P., nes nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, ...>. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.).
Kaltinamasis A. B. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino seseriai užmušti, padegti namą, suvokia, kad sesuo galėjo išsigąsti.
Ištyrus nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamojo atliktais kaltinime nurodytais veiksmais buvo įbauginta, kvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu pasisakė, kad išgėręs kaltinamasis tampa agresyvus, ji išsigando, nes girtas brolis tampa neprognozuojamas.
Kaltinamojo veiksmai – nurodyti kaltinime, kuriuos jis pripažino – vertintini kaip terorizavimas, nes taip besielgdamas, o ypač grasindamas nužudyti, sudeginti, atsižvelgiant į jo teistumų priešistorę (teistas už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto naudojimu: pagal BK 135 str., 138 str., 140 str.), kurią jo sesuo gerai žinojo, į tai, kad gerai kaltinamąjį pažinodama sesuo žinojo, koks jis pasidaro būdamas neblaivus, kaltinamasis tyčia siekė paveikti nukentėjusiosios psichiką, vertė nukentėjusiąją jo bijoti, bijoti, kad jai gali atsirasti neigiamos pasekmės, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasinimą suprato kaip realų.
Kaltinamojo grasinimai buvo efektyvūs, nes paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, sukėlė jai baimę, stresą, nesaugumo jausmą, ji kvietė policiją. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – seseriai, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės, turto, ir norėjo taip veikti. Nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo nukentėjusiajai.
Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad alkoholis jam sukelia agresiją, todėl prieš apsispręsdamas vartoti alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be ištirtų įrodymų apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Įrodymu visuma nustatyta, kad kaltinamasis terorizavo nukentėjusiąją grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, todėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – grasinta moteriai – seseriai, kuri prieš tai patyrė kaltinamojo fizinį smurtą; į kaltininką charakterizuojančius duomenis (1 t., b. l. 110-152, 2 t., b. l. 1-19): praeityje buvo teistas 11 kartų, tame tarpe už smurtinius nusikaltimus (BK 135 str. 1 d., BK 138 str. 1 d., BK 140 str.), teistas ir užsienyje, paskutiniu nuosprendžiu laisvės apribojimo bausmės neatlikęs, nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu, turėdamas teistumą, būdamas neblaivus, nors paskutiniu nuosprendžiu buvo įpareigotas gydytis dėl alkoholio vartojimo, nedirba.
Kaltinamajam skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.) - skiriant bausmės laiką mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), bausmę, vadovaujantis bausmių keitimo taisyklėmis (BK 65 str.), dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2018-02-08 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (BK 64 str. 3 d.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo/suėmimo laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo; kartu su bausme kaltinamajam, padariusiam nusikaltimą artimo giminaičio atžvilgiu, skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2018-06-02 iki 2018-06-03. Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje (žmogaus terorizavimas) ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir paskirti - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., bausmę subendrinti su 2018-02-08 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi ir galutinę bausmę paskirti - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą;
bei, remiantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – A. B. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).
Terminuotą laisvės atėmimo bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-06-02 iki 2018-06-03 (1:1).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).