Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjams P. V. ir L. V. bei suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB „Kapitalo valda“ nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje pakartotinai išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. V. ir L. V. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyvaujant trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB „Kapitalo valda“ ir jo reikalavimą dėl skolos iš pareiškėjų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tačiau nutraukiant santuoką vienam iš pareiškėjų kreditorių, t.y. UAB „Kapitalo valda“ (kuris perėmęs reikalavimo teises iš kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“) apie civilinės bylos iškėlimą nebuvo pranešta, teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių prievolės įvykdymo sąlygos neaptartos.

CPK 539 str. 1 d. 4 p., nurodyta, jog be duomenų, nurodytų CPK 135 str., prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 str.). Šiuo konkrečiu atveju, nutraukiant pareiškėjų santuoką kreditoriui UAB „Kapitalo valda“ apie bylos iškėlimą nepranešta, sutartyje prievolės įvykdymas neaptartas

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB „Kapitalo valda“ prašo priteisti iš pareiškėjų solidariai 3 079,55 Lt pagrindinės skolos, kilusios iš 2007-05-18 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 705614012 (toliau – Sutartis), sudarytos tarp UAB Ūkio banko lizingas“ ir pareiškėjos L. V.; 11 289,63 Lt delspinigių (pradelstas laikotarpis: 2007-06-15 -2012-07-18, iš viso 1 833 dienos, t. y. 3 079.55 Lt*0,2 proc.*l 833 d.); 307,96 Lt baudos (3 079,55 Lt*0,10); 40 Lt už Gyventojų registro tarnybos 2012-05-10 pažymas. Savo pareiškime (b.l.2-6) nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. sprendimu nutraukė tarp pareiškėjų 2006-04-12 sudarytą santuoką bendru sutikimu ir patvirtinimo L. V. ir P. V. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria padalino pareiškėjų turimus kreditorinius įsipareigojimus. Tačiau pareiškėjai santuoką nutraukė nepranešę kreditoriui UAB „Kapitalo valda“, sutartyje neaptarė kas vykdys prievolę šiam kreditoriui po santuokos nutraukimo ir kt. Patvirtino, kad jis yra pareiškėjų kreditorius, nes pareiškėjų santuokos metu, t.y. 2007-05-18 pareiškėja sudarė su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingu“ išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705614012, pagal kurią įsigijo sofą – lovą ir svetainės komplektą „Metten“ 3-1. Atsižvelgiant į tai, kad L. V. 2007-05-18 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705614012 pasirašė būdama santuokoje su P. V., sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti (už pagal sutartis gautas pinigines lėšas sutuoktiniai įsigijo baldus), todėl už šią neįvykdytą prievolę abu sutuoktiniai turi atsakyti solidariai. Visa skola pagal minėtą sutartį kreditoriui turėjo būti sumokėta iki 2009-05-15, tačiau iki šiol negrąžinta. Pradinis kreditorius UAB Ūkio banko lizingas 2009-03-04 perleido reikalavimo teises į skolininkus pareiškėjui UAB „Kapitalo valda“, apie tai raštu informuodamas skolininkus. Tačiau skolininkai neatsiskaitė ir su naujuoju kreditoriumi

Suinteresuotas asmuo, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.60) Todėl byla nagrinėjama iš esmės be suinteresuoto asmens dalyvavimo.

Pareiškėjams apie atnaujintą civilinę bylą ir paskirtą teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2012-08-02 ir 2012-08-28, tačiau jų atsiliepimai negauti, į teismo posėdį pareiškėjai taip pat neatvyko, todėl byla nagrinėjama iš esmės be pareiškėjų dalyvavimo.

Teismo sprendimas iš dalies keistinas. Suinteresuotojo asmens su savarankiškais reikalavimais reikalavimas tenkintinas dalinai.

Motyvuojamoji dalis

Iš civilinėje byloje Nr. 2-5157-91/2010 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai 2010-09-20 pateikė teismui prašymą nutraukti jų santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti 2009-12-21 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civ. bylos Nr. 2-5157-91/2010 b.l. 1-3). Sutartyje pareiškėjai nurodė L. V. kreditorius ir susitarė, kad prievoles SNORO lizingui, AB Hansa bankui bei UAB Ūkio banko lizingui pagal 2007-05-24 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705616227 vykdys viena L. V.. Nurodė, kad daugiau kreditorių neturi.

Tačiau iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais – UAB „Kapitalo valda“ pateiktos 2007-05-18 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 705614012, sudarytos tarp UAB Ūkio banko lizingas“ ir pareiškėjos L. V., matyti, jog pareiškėja L. V. šią sutartį sudarė būdama santuokoje su pareiškėju P. V. (santuoka sudaryta 2006-04-12 Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. 47, o nutraukta 2010-10-28 tesimo sprendimu). Pagal minėtą sutartį pareiškėjai įsigijo už 2730 Lt sofą lovą bei svetainės komplektą „Metten“ 3-1. Iš viso už įsigytus daiktus 3289,39 Lt (su palūkanomis) turėjo sumokėti iki 2009-05-15, tačiau jų nesumokėjo. Taigi, pareiškimo Marijampolės rajono apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo pateikimo metu pareiškėjai žinojo apie turimą kreditorinį įsiskolinimą ir išperkamosios nuomos būdu įsigytus baldus.

LR CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. LR CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai.

Šiuo atveju, pareiškėjai bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu nuslėpę faktą, kad turi dar vieną kreditorių, elgėsi nesąžiningai ir tuo pažeidė UAB „Kapitalo valda“ interesus.

Dėl nurodyto daroma išvada, jog 2010-10-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia UAB „Kapitalo valda“, kaip kreditoriaus, interesus, toks susitarimas negalėjo būti patvirtintas be kreditoriaus žinios, todėl priimtas teismo sprendimas keistinas, įtraukiant ir naujo kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ kreditorinį reikalavimą.

Sprendžiant dėl suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo valda“ reikalavimų nustatyta, kad santuokos nutraukimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 str., 3.126 str. 1 d., CPK 266, 383 str.) Kreditoriui UAB „Kapitalo valda“ pareiškus savarankišką reikalavimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, pirmiausia išspręstinas kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo klausimas, kuris lemia teismo sprendimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo.

Teismas pažymi, kad kreditorius UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 perėmęs reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ į skolininkę L. V. kreipėsi į teismą su šiais reikalavimais: 1) priteisti iš pareiškėjų solidariai 14 717,14 Lt skolos, kurią sudaro 3 079,55 Lt pagrindinė skola; 11 289,63 Lt priskaičiuoti, bet nesumokėti delspinigiai (pradelstas laikotarpis: 2007-06-15 -2012-07-18, iš viso 1 833 dienos, t. y. 3 079.55 Lt*0,2 proc.*l 833 d.); 307,96 Lt bauda, kurią sudaro 10 proc. turo vertės (3 079,55 Lt*0,10); 40 Lt už Gyventojų registro tarnybos 2012-05-10 pažymas Nr. (29)3V-1190-1 ir Nr. (29)3V-1190-3 (apie atsakovų asmens duomenis), 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad prašoma priteisti skola iš pareiškėjų gali būti priteista tik nustačius šios prievolės solidarumą sutuoktiniams, todėl nagrinėtinas prievolės solidarumo klausimas.

Sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles (CK trečiosios knygos VII skyrius). Asmenines prievoles sutuoktiniai įgyja ir atsako pagal jas savarankiškai. Bendros prievolės – tos, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 str.), tuo tarpu esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). (CK 6.6 str. 1 d.). Skolininkų solidarioji pareiga atsiranda tik įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). CK 3.109 str. 1 ir 2 d. yra nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą (3.109 str. 2 d.). Iš teismų praktikos matyti, kad prievolės solidarumas nepreziumuojamas, todėl kreditorius, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, vadovaujantis CPK 178 str. turi procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (LAT 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (LAT 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja išsimokėtinai baldus iš UAB „Ūkio banko lizingas“ įsigijo santuokos metu šeimos poreikių tenkinimui, buities sąlygų pagerinimui. Todėl nors pareiškėjas šios sutarties ir nepasirašė, teismas pažymi, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ši prievolė pripažintina solidaria sutuoktinių L. V. ir P. V. prievole.

Tačiau sprendžiant dėl prievolės dydžio, o konkrečiai dėl delspinigių priteisimo nustatyta, jog suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais paskaičiavimu delspinigių dydis sudaro 11289,63 Lt. LR CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinių netesybų nenumatyta. Tuo tarpu šalių susitarime nurodyto dydžio (0,2 proc.) netesybos, nesant aiškiai įrodytų tokio dydžio ieškovo patirtų nuostolių, laikytinos baudinėmis, nes tai sudaro 73 proc. metinių palūkanų (0,2 proc. per dieną x 365 dienos). Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškai delspinigių sumažinimas reglamentuojamas ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas nagrinėdamas konkrečią bylą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tais atvejais, kai šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų ir nėra nustatyti didesni kreditoriaus/ieškovo nuostoliai, atsižvelgiant į CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose nustatytas palūkanų normas pagal pinigines prievoles, pripažįstama, kad minimalius kreditoriaus nuostolius atlygina 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (arba 7,3 proc. metinių palūkanų už negrąžintą sumą). Tokia praktika per se (pati savaime) nereiškia, kad visais atvejais turi būti priteisiami tik minimalūs nuostoliai, ir teismas sutinka, kad esant priešingai situacijai šalių susitarimas dėl netesybų, kurių tiesioginė paskirtis skatinti greitesnį prievolės įvykdymą, netektų teisinės reikšmės. Ši aplinkybė, dėl minimalių nuostolių dydžio, vertintina teismo kitų bylos aplinkybių kontekste. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrindinės prievolės dydį, suinteresuoto asmens UAB „Kapitalo valda“ ilgą delsimą imtis aktyvių veiksmų išieškant įsiskolinimą, tačiau kartu vertinant jo veiklos pobūdį ir kreditavimo terminus, į tai, kad suinteresuotas asmuo patirtų nuostolių dydžio nenurodė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad sutartis pareiškėjų sudaryta prisijungimo būdu, kartu įvertinant atsakovo iš prievolės nevykdymo gautą naudą, sutartyje nustatytos, teismo nuomone aiškiai per didelės, netesybos mažinamos.

Remiantis UAB „Kapitalo valda“ nurodytu delspinigių skaičiavimu, dėl kurio pareiškėjai prieštaravimų nereiškė, atsižvelgus į bendrą kreditoriaus apskaičiuotų netesybų dydį ir jų išieškojimo terminą, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų priteistini delspinigiai mažintini nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. (arba 7,3 proc. metinių palūkanų), kreditoriui UAB „Kapitalo valda“ iš pareiškėjų priteistina atitinkamai 1128, 96 Lt delspinigių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-173/2006, 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006, 2007m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-85/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-361, 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-503 ir kt.)(LR CK 1.5 str. 4 d., 6.73 str. 2 d., 6.258str. 3 d., LR CPK 3 str. 7 d.). Toks teismo sprendimas neatima iš kreditoriaus teisės į įrodytų ir priteistų nuostolių (jeigu kreditorius tokių patyrė), skirtumo išieškojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str., 6.245 str. 3 d . numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Esant tokioms aplinkybėms iš pareiškėjų solidariai suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais priteistina 3079, 55 Lt likusių pagal Sutartį mokėjimų. 1128,96 Lt delspinigių (Sutarties 11.1 p.), 307,96 Lt baudos (Sutarties 11.2 p.) kuri paskaičiuota 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, 40 Lt kitų su skolos išieškojimu susijusių išlaidų.

LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Suinteresuoto asmens prašymu iš pareiškėjų priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi pareiškimas tenkinamas dalinai, iš pareiškėjų suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais priteistina 137 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio (3 proc. nuo patenkintos reikalavimų dalies, t.y. 4556,47 Lt x 3 proc.) ir valstybei 21, 70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5157-91/2012 pagal pareiškėjų P. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir L. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo toje dalyje, kuria patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, pakeisti.

Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, reikalavimus patenkinti dalinai.

Priteisti solidariai iš pareiškėjų P. V. ir L. V. 3079,55 Lt (tris tūkstančius septyniasdešimt devynis litus, 55 ct) skolos, 1128,96 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus, 96 ct) delspinigių, 307,96 Lt (tris šimtus septynis litus, 96 ct) baudos, 137 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus) žyminio mokesčio, 40 Lt (keturiasdešimt litų) kitų su skolos išieškojimu susijusių išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.