Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-322-627/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-11-27
Bylos Nr.: 1A-322-627/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-25766-2023-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: E. M.
Advokatai: Renaldas Baliūtis

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-627/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25766-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,nuteistajam E. M. ir jo gynėjui advokatui Renaldui Baliūčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistojo E. M. gynėjo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį:

1.1. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2023 m. liepos 12 d., automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas: 9,656 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2,6142 g psichotropinės medžiagos – ketamino, 8,386 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 13,403 psichotropinės medžiagos – 3-CMC, kurias minėtu automobiliu neteisėtai gabeno Vilniaus miesto gatvėmis iki kol 2023 m. liepos 12 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.2. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, t. y. nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2023 m. rugpjūčio 2 d., nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 38,506 g narkotinės medžiagos – kokaino, 158,7706 g psichotropinės medžiagos – ketamino, 94,322 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,752 psichotropinės medžiagos – 3-CMC iki kol 2023 m. rugpjūčio 2 d., apie 9.25 val., šį labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį įvykio vietos apžiūros metu minėtame bute rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Jurkevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir E. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ir skirti griežtesnę – 10 metų laisvės atėmimo bausmę, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė per švelnią bausmę. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti mažesnį nuteistojo E. M. asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymi, kad E. M. disponavo 38,506 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurios kiekis beveik du kartus viršija kiekį, kuris yra laikomas dideliu, taip pat 158,7706 g psichotropinės medžiagos – ketamino, kurios kiekis daugiau kaip penkis kartus viršijo kiekį, kuris laikomas labai dideliu, 94,322 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios kiekis daugiau kaip keturis kartus viršijo kiekį, kuris laikomas dideliu, taip pat turėjo psichotropinės medžiagos – 3-CMC. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ psichotropinės medžiagos – MDMA ir 3-CMC bei narkotinė medžiaga – kokainas yra uždrausti vartoti net sveikatos priežiūros tikslams. Šios aplinkybės, prokuroro vertinimu, patvirtina, kad E. M. padaryta nusikalstama veika yra pakankamai pavojinga.

2.2. Nurodo, kad vien aplinkybė, jog nuteistajam nebuvo inkriminuotas tikslas platinti narkotines ir/ar psichotropines medžiagas, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad padarytas nusikaltimas yra mažesnio pavojingumo, kadangi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti platinimas nėra būtinas, jau pats labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas kelia pavojų, kad bent dalis jų bus išplatinta. Prokuroras vertina nuteistojo parodymus proceso metu, pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu E. M. nurodė narkotines ir psichotropines medžiagas pirkęs savo reikmėms, tačiau davęs ir savo draugams vakarėlių metu. Prokuroro teigimu, nors nuteistajam nebuvo inkriminuotas tikslo platinti požymis, tačiau šios aplinkybės, nurodytos ikiteisminio tyrimo metu, apibūdina bei charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir pagrindžia nusikalstamos veikos pavojingumą ir daromą žalą. Pažymi, kad E. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų (nesunkios ir labai sunkios) padarymo, nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo disponuojama ilgą laiką, apie 2–3 metus, tai leidžia teigti, kad jo veiksmai buvo sistemingi bei keliantys grėsmę aplinkiniams. Nurodo, kad nuteistasis buvo sulaikytas policijos pareigūnams pastebėjus pavojingai manevruojantį automobilį, o nepraėjus mėnesiui buvo sulaikytas namuose, kuriuose neadekvačiai elgėsi ir kėlė pavojų medikams ir pareigūnams.

2.3. Prokuroro vertinimu, aplinkybė, jog nuteistasis po pirmo sulaikymo nepadarė išvadų dėl savo elgesio, toliau laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, jį neigiamai charakterizuoja ir neleidžia daryti išvados apie mažesnį asmenybės pavojingumą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas didelę reikšmę skyrė nuteistojo šeiminėms aplinkybėms, socialiniams ryšiams bei vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, tačiau į asmens sveikatos būklę, šeimines aplinkybes ir kt. atsižvelgiama skiriant bausmę bei nustatant jos rūšį ir dydį, vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymi, kad aplinkybės, jog nuteistasis E. M. anksčiau neteistas, turi dukrą, kuriai padeda finansiškai, ketina kurti šeimą, vykdo individualią veiklą bei lanko nuotolinius užsiėmimus narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos ir priklausomybės gydymosi tikslais, jį teigiamai charakterizuoja, tačiau jos nėra išskirtinės ar išimtinės, kurios leistų teigti apie mažesnį asmenybės ar padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nurodo, kad E. M. santykiai su K. F., darbinė veikla, ryšiai su dukra nesutrukdė jam daryti nusikalstamas veikas.

3. Nuteistojo E. M. gynėjas advokatas R. Baliūtis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ir paskirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą.

3.1. Gynėjo vertinimu, E. M. paskirta bausmė yra per griežta ir neproporcinga, teismas neatsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad E. M. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų, dėl jų labai gailisi, proceso metu davė išsamius parodymus, paaiškino veikų padarymo bei psichotropinių ir narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes. Pažymi, kad nuteistasis proceso metu nurodė, kad visos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui ir narkotinių bei psichotropinių medžiagų niekam nėra platinęs ar ėmęsis kokių nors veiksmų, rodančių apie tokį jo ketinimą, savo veiksmais jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukėlė. Gynėjo vertinimu, nuteistojo parodymai yra patikimi.

3.2. Nurodo, kad E. M. po pirmojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo padarė išvadas, pakartotinai medžiagų neįsigijo, pas jį rastos medžiagos liko nuo ankstesnio pirkimo. Gynėjo teigimu, kokainas vartojamas 1–2 g per dieną, todėl 38 g galima suvartoti per 1,5 mėnesio, ketaminas vartojamas 2–3 g per dieną, todėl 158 g galima suvartoti per 2,5–3 mėnesius. Pažymi, kad, kai vartojamas kokainas kartu su ketaminu, ketamino reikia daugiau kokaino efektui sureguliuoti, jo nuteistasis vartojo daugiau ir kasdien. Nurodo, kad MDMA vartojamas iki 1 g per dieną, todėl 94 g būtų suvartoti per 4 mėnesius. Gynėjo teigimu, ketaminą ir MDMA vartojant dažnai, organizme išsivysto tolerancija, dėl to reikalingos vis didesnės dozės, tai patvirtina, kad pas nuteistąjį rastas didelis kiekis narkotinių medžiagų buvo skirtas nuteistajam ir šios medžiagos būtų suvartotos per kelis mėnesius.

Šalies argumentai

3.3. Pažymi, kad po sulaikymo nuteistasis pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, lanko kursus, padarė teigiamas išvadas. Nurodo, jog E. M. anksčiau neteistas, palaiko artimus ryšius su savo motina bei dukra, padeda jai finansiškai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ruošiasi sudaryti santuoką su K. F., vykdo individualią veiklą: kūrybinę, meninę ir pramogų organizavimo veiklą, kompiuterių programavimo, konsultacinę veiklą, užsiima kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba, garso įrašymu ir muzikos įrašų leidyba, pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meniniu apipavidalinimu, fotografavimu, muzikos instrumentų, teatro dekoracijų ir kostiumų nuoma, baldų ir interjero reikmenų taisymu, vykdo įvairius užsakymus, už kuriuos gauna pakankamai pajamų pragyvenimui.

3.4. Gynėjo vertinimu, nustatytos aplinkybės, susijusios tiek su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, tiek ir jo asmenybe, rodo mažesnį veikos bei paties nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nurodo, kad teismas, skirdamas griežtesnę bausmę, neįvertino bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių. Mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Mano, kad laisvės atėmimo bausmė būtų neteisinga ir aiškiai per griežta, ji ne tik nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai turėtų išskirtinai neigiamos įtakos nuteistajam, jo vaikui, su kuriuo nuteistąjį sieja tvirtas abipusis ryšys, bei visuomenei ir valstybei. Nurodo, kad skyrus laisvės atėmimo bausmę prioritetas būtų suteiktas nubaudimui, o kitų bausmės tikslų efektyvus įgyvendinimas būtų abejotinas. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo padaryta mažiau pavojinga veika, nuteistasis E. M. nuo pat pradžių prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o tai yra lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra apibūdinamas teigiamai, dirba, turi dukrą, su kuria palaiko itin artimą ryšį, nustojo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, savo veiksmų pasekmes supranta, gailisi, stengiasi pasitaisyti.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo – atmesti, nuteistasis E. M. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro R. Jurkevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo E. M. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas

5. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas dėl E. M. paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo gynėjas prašo E. M. paskirtą bausmę švelninti, o prokuroras – griežtinti. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, nuteistajam inkriminuotų veikų teisinė kvalifikacija apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, apeliacine tvarka baudžiamąją bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose – dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas aiškiai per švelnia laisvės atėmimo bausme, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

6. Prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. M. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl jam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Prašo pagal šį baudžiamąjį įstatymą paskirti sankcijos ribose numatytą minimalią bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų, o nuteistasis ir jo gynėjas, atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta mažiau pavojinga veika, prašo skirti kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

7. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų be alternatyvų. Tuo tarpu už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias – baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Kaip numatyta BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, skirdamas bausmę kaltininkui teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Individualizuojant kaltininkui skirtiną bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę bei resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

8. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalyje yra bendrosios BK 54 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos teisės normos, nustatančios, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame įtvirtinta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų, išimtis. Teismų praktikoje, sistemiškai taikant BK nuostatas, sprendžiama, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016 ir kt.).

9. Pirmiau nurodytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-201-788/2021, Nr. 2K-233-976/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-132-942/2021, Nr. 2K-233-976/2021).

10. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas E. M., pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. M. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 260 straipsnio 3 dalis) priskiriama labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), o kita (BK 259 straipsnio 1 dalis) nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Vertinant nuteistąjį E. M. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad jis išsiskyręs, turi pilnametę dukrą, kuri studijuoja aukštojoje mokykloje (t. 4, b. l. 162–163, 166), padeda jai finansiškai (t. 4, b. l. 164–165), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 5, b. l. 14–15), užsiima individualia veikla (t. 4, b. l. 138–140, 145–157), bei, kaip matyti iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos 2024 m. spalio 24 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojamas klientų (t. 4, b. l. 158–161), lankosi Anoniminių narkomanų draugijos „N.K.“ susirinkimuose narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos ir priklausomybės gydymosi tikslais (t. 4, b. l. 167–168), neteistas, baustas administracine tvarka (Proceso dalyvių asmens duomenų tomas, b. l. 11–12, 13–19), planuoja su liudytoja K. F. sukurti šeimą.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo E. M. asmenybę, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog jis būtų platinęs automobilyje ar bute laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas, padarė išvadą, kad E. M. įvykdytos BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis tokių veikų pavojingumas. Be to, apygardos teismas įvertino ir jo elgesį bylos teisminio nagrinėjimo metu, jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų, kad savęs nekontroliavo ir net nepastebėjo, jog jam kas kartą reikėjo didesnių dozių. Pažymėjo ir tai, kad E. M. taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros laikotarpiu nuteistasis gyveno pas motiną Kretingoje, jo teigimu, su ja suartėjo, suprato, kokia svarbi yra jo pagalba motinai, susitvarkė jo gyvenimo režimas, pradėjo riboti priimamų užsakymų (darbų) skaičių, nebereikėjo nei stimuliatorių, nei raminamųjų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, todėl teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir E. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, kurios dydis žymiai mažesnis nei minėtame straipsnyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, aptartų aplinkybių visuma pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti apie mažesnį, nei tipinis, E. M. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo E. M. skirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Į visas nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tarp jų ir E. M. disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, nepaneigtą nuteistojo versiją, kad automobilyje ir bute rastas narkotines ir psichotropines medžiagas jis laikė, turėdamas tikslą vartoti jas pats, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė. Nuteistojo gynėjas nenurodo naujų aplinkybių arba aplinkybių, į kurias neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas, švelnindamas bausmę. Nuteistojo gynėjo nurodomos aplinkybės, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos niekam nebuvo išplatintos, nuteistasis savo veiksmais jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukėlė, yra teisingos, tačiau šios aplinkybės negali lemti švelnesnės – laisvės apribojimo – bausmės paskyrimo. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, draudžiamos medžiagos nepateko į apyvartą ne dėl nuteistojo E. M. atliktų aktyvių veiksmų, siekiant užkirsti kelią žalingiems padariniams, jo valinio apsisprendimo nutraukti savo nusikalstamus veiksmus, o tik teisėsaugos institucijų operatyvaus darbo dėka. Be to, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti platinimas nėra būtinas. Nėra jokio pagrindo vertinti nuteistojo veiksmus, kad pas jį rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų buvo skirtas jam ir šios medžiagos būtų jo suvartotos per kelis mėnesius, kaip dar mažiau pavojingus, nei įvertino pirmosios instancijos teismas.

13. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad E. M. padarė ne tik vieną labai sunkų nusikaltimą, tačiau dar vieną nesunkų nusikaltimą. Narkotines ir psichotropines medžiagas jis laikė ne tik gyvenamojoje vietoje, bet ir automobilyje. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, pastebėjus pavojingai manevruojantį automobilį, kuriame buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė E. K. nurodė, kad E. M. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, elgėsi agresyviai, priešinosi sulaikymui, stumdėsi, spardėsi; pripažino prieš kelias valandas vartojęs narkotines medžiagas, tačiau nuvežtas į ligoninę, atsisakė būti tikrinamas (t. 2, b. l. 160–163; t. 4, b. l. 123). Nepraėjus mėnesiui, jis buvo sulaikytas namuose, kai neadekvačiai elgėsi ir kėlė pavojų medikams, atvykusiems pagal paties nuteistojo iškvietimą, o vėliau kėlė pavojų ir atvykusiems pareigūnams. Nuteistasis neneigė vartojęs narkotines medžiagas ir tai patvirtina specialisto išvada (t. 3, b. l. 192). Visa tai rodo, kad E. M. nepakankamai kritiškai vertina savo elgesio pavojingumą. Nors E. M. nurodomas aplinkybes, kad jis šiuo metu nevartoja narkotinių medžiagų, pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, lanko kursus, padarė teigiamas išvadas, 2023 m. lapkričio 7 d. įregistravo individualią veiklą, teisėjų kolegija vertina teigiamai, tačiau, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, nemato pagrindo sušvelninti nuteistajam bausmę. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis užregistravo savo individualią veiklą po sulaikymo, tvirtina narkotinių medžiagų nevartojantis, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tik po to, kai iškilo realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė, taigi verčiamas objektyvių aplinkybių. Nuteistasis ilgą laiką neteisėtai disponavo ne viena, o skirtingų rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų labai dideliu kiekiu, jo veiksmai buvo sistemingi.

14. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgus į visumą aukščiau aptartų aplinkybių, nuteistajam, nors pagrįstai vadovautasi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje paskirta aiškiai per švelni bausmė, kuri turi būti padidinta iki penkerių metų laisvės atėmimo. Tokio dydžio bausmė būtų pagrįsta ir proporcinga baudžiamojoje byloje nustatytam nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsniui, jo padaryto nusikaltimo sunkumo laipsniui bei veikos padarymo aplinkybėms.

15. Padidinus nuteistajam E. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį skirtą laisvės atėmimo bausmę, keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. M. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistajam paskirtos bausmės, kaip ir skundžiamame nuosprendyje, bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendį dėl E. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtosios bausmės ir bausmių subendrinimo pakeisti:

E. M., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimu būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir E. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo E. M. gynėjo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėVitalija NorkūnaitėEvaldas Pašilis