Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mobilizingas“ ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės D. R. priešieškinį atsakovui UAB „Mobilizingas“, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos paštas“ dėl vartojimo kredito sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei vienašalės restitucijos taikymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Mobilizingas“ ieškiniu nurodė, kad ieškovas, remdamasis 2013-11-14 ir 2014-01-23 su atsakove sudarytomis paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartimis Nr. TJR31114RLPA ir Nr. TBE40123LFPA suteikė atsakovei 1.000, 00 Lt ir 700,00 Lt paskolą. Pagal sutartis atsakovė įsipareigojo mokėti sutarčių mokėjimų grafikuose nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovas įsipareigojo ieškovui delspinigius:0,05 proc. ( pagal sutartį Nr. TJR31114RLPA), 0,05 proc.( pagal sutartį Nr. TBE40123LFPA) nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Savo prievolės atsakovė tinkamai neįvykdė. 2015-05-12 ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės : 172,35 Eur eilinių įmokų pagal paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. TJR31114RLPA; 165,04 Eur eilinių įmokų pagal paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. TBE40123LFPA; 15,81 Eur delspinigių pagal paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. TJR31114RLPA; 14,76 Eur delspinigių pagal paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. TBE40123LFPA. Bendra reikalavimo suma-367,96 Eur. Ieškovas savo reikalavimo teisę bandė įgyvendinti derybų keliu: atsakovei siųstos raštiškos pretenzijos, siųsti pranešimai apie nesumokėtą skolą žinutėmis. Taikios derybos nedavė jokių rezultatų. Kadangi atsakovė gera valia neatsiskaito, minėta suma iš jos turėtų būti priteista. Teismo prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 337,39 Eur pagal sutartis likusių eilinių įmokų; 30,57 Eur delspinigių; 20 Eur žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė D. R. teismui pateikė atsiliepimą (b.l. 29-30), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad 2013-11-14 ir 2014-01-23 tarp jos ir UAB „Mobilizingas“ buvo sudarytos dvi vartojimo kredito sutartys. 2013-11-14 vartojimo kredito sutartimi Nr. TJR31114RLPA (toliau-sutartis Nr. 1) ieškovas jai suteikė 1000 Lt vartojimo kreditą ir 2014-01-23 vartojimo kredito sutartimi Nr. TBE40123LFPA ( toliau-sutartis Nr.2) ieškovas jai suteikė 700,00 Lt vartojimo kreditą. Pagal sutartį Nr. 1 ji ieškovui yra sumokėjusi 597,84 Lt. (173,15 Eur); pagal sutartį Nr. 2 ji ieškovui yra sumokėjusi 284,92 Lt (82,52 Eur). Ieškovo reikalavimai nepagrįsti, nes sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 turi būti pripažįstamos negaliojančiomis LR CK 1.89 str. pagrindu. Ieškinį prašė atmesti.

Atsakovė D. R. pateikė teismui priešieškinį (b.l. 32-36), kuriame nurodė, kad 2013-11-14 ir 2014-01-23 tarp jos ir UAB „Mobilizingas“ buvo sudarytos dvi vartojimo kredito sutartys. 2013-11-14 vartojimo kredito sutartimi Nr. TJR31114RLPA (toliau-sutartis Nr. 1) ieškovas įsipareigojo atsakovei suteikti 1000 Lt (289,62 Eur) vartojimo kreditą tokiomis pagrindinėmis sąlygomis: metinė palūkanų norma 19,92 proc., sutarties mokestis 78,96 Lt (22,87 Eur), kredito grąžinimo terminas 12 mėn. Atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti 1192,92 Lt (345,49 Eur), bendrą vartojimo kredito sumą 1000 Lt (289,62 Eur)-suteikiamas vartojimo kreditas; 113,96 Lt (33,01 Eur) palūkanos; 78,96 Lt (22,87 Eur) - sutarties mokestis.

2014-01-23 vartojimo kredito sutartimi Nr. TBE40123LFPA ( toliau-sutartis Nr.2 ) ieškovas įsipareigojo atsakovei suteikti 700 Lt vartojimo kreditą tokiomis pagrindinėmis sąlygomis: metinė palūkanų norma 23,64 proc., sutarties mokestis 61,92 Lt (17,93 Eur), kredito grąžinimo terminas 12 mėn. Atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti 854,76 Lt ( 247,56 Eur), bendrą vartojimo kredito sumą 700 Lt (202,73 Eur) - suteikiamas vartojimo kreditas; 92,84 Lt ( 26,89 Eur) palūkanos; 61,92 Lt (17,93 Eur) - sutarties mokestis.

Sutartis Nr. 1 ir sutartis Nr. 2 turi būti pripažįstamos negaliojančiomis LR CK 1.89 str. pagrindu. Ieškovė sutarties Nr. 1 ir sutarties Nr. 2 sudarymo metu dėl diagnozuotų psichikos ligų negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai įrodoma 2014 m. balandžio 15d. Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85 TPK-131/2014, iš kurio matosi, kad atsakovė D. R. nuo 1999 m. serga lėtiniu psichikos sutrikimu; kad atsakovė jai inkriminuojamos veikos padarymo metu (2013-11-16) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipas; kad atsakovė akto rengimo metu (2014-04-15) serga lėtiniu psichikos sutrikimu-šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipas; kad dėl lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo metu pasireiškiančių mąstymo sutrikimų pagal turinį ir tempą, neadekvataus afekto ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti jai inkriminuojamos veikos padarymo metu (2013-11-16), to negali daryti ir akto rengimo metu (2014-04-15). Netrukus po sutarties Nr. 1 sudarymo, t.y. nuo 2013-11-20- 2013-11-22 atsakovė D. R. gydėsi Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamente ir jai diagnozuota: šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. Faktą, kad atsakovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, patvirtina ir kitos aplinkybės, t.y. kad laikotarpiu nuo 2013m. lapkričio 14d iki 2014 m. birželio 19d. , 12 vartojimo kredito sutarčių sudarymas, pagal kurias bendra skolinių įsipareigojimų apimtis vartojimo kredito davėjams sudarė 15 429 LT (4 468,55 Eur), o kas mėnesį mokėtinos sumos pagal visas iki sutarties sudarymo sudarytas vartojimo kredito sutartis sudarė 1 028,77 Lt (297,95 Eur). Atsakovės vienintelės pajamos-gaunama invalidumo pensija, kurios dydis-745,19 Lt (215,82 Eur). Iš to darytina išvada, kad ieškovės įsipareigojimai pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis sudarė 138,05 proc. ieškovės gaunamų pajamų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, sudarydama sutartį Nr. 1 ir sutartį Nr. 2 nesuvokė savo veiksmų pasekmių, nes atsakovė praktiškai neturėjo galimybių vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Teismo prašė vartojimo kredito sutartį Nr. TJR31114RLPA, sudarytą 2013-11-14 tarp UAB „Mokilizingas“ ir D. R., ir vartojimo kredito sutartį Nr. TBE40123LFPA, sudarytą 2014-01-23 tarp UAB „Mokilizingas“ ir D. R., negaliojančiomis Lietuvos CK 1.89 str. pagrindu ir taikyti vienašalę restituciją. Atsakovės ieškovui gražintinos sumos išmokėjimą prašė išdėstyti per vienerius metus.

Ieškovas UAB „Mokilizingas“ pateikė atsiliepimą į D. R. priešieškinį (b.l. 78-81), kuriuo su priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra pateikta pagrįstų įrodymų, kad atsakovė, sudarydama sutartis su ieškovu, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Atsakovės pateiktas 2014-04-15 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas nėra niekaip susijęs su šalių sutarčių sudarymu, aktu buvo tiriamos visiškai kitokio pobūdžio (nusikalstamos veikos padarymo) aplinkybės. Atsakovė pati patvirtino sutarčių sudarymu-iš dalies įvykdė sutarčių sąlygas bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovė pripažino sutarčių sudarymą bei suprato, kad pagal turės vykdyti įsipareigojimus. Atsakovė taip pat suprato, kaip ir kada įsipareigojimus reikės vykdyti, kadangi nuo sutarčių sudarymo iki 2014m. gegužės mėn. juos vykdė tinkamai – laiku atliko mokėjimų grafikuose numatyto dydžio įmokas. Ieškovo nuomone, atsakovės prisiimtų įsipareigojimų kiekis per trumpą laiką patvirtina atsakovės neatsakingą skolinimąsi ir nesąžiningą elgesį kreditorių atžvilgiu. 2013-11-14 ir 2014-01-23 sudarant sutartis ieškovas vertino atsakovės pajamas ir įsipareigojimų dydį, todėl paskolos buvo išduotos remiantis atsakingo skolinimo principu. Nurodo, kad ieškovas su atsakove jau 2009-11-03 buvo sudaręs išperkamosios nuomos (vartojimo kredito sutartį) ir ją tinkamai įvykdė.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos paštas“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį (b.l. 84-85), kuriuo su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės pateiktu Teismo psichiatrijos aktu buvo vertintas konkretus, tikėtina, momentinis, atsakovės elgesys baudžiamojoje byloje, kurios aplinkybės šalims nėra žinomos, ir greičiausiai neturi jokios sąssajos su atsakovės veiksmais sudarant ginčijamas sutartis. Trečiojo asmens darbuotojai, sudariusiai su ieškove ginčijamas sutartis, nekilo jokio įtarimo ieškovės sveikatos ir finansine būkle, t.y. kad ieškovė neturės galimybių vykdyti sutartis. Sutartys sudarytos vadovaujantis atsakingo skolinimosi principu ir laikantis visų tokių sutarčių sudarymui keliamų reikalavimų. Trečiasis asmuo saistomas griežtų įsipareigojimų ieškovui ir kilus bent menkiausiam įtarimui neturi teisės sudaryti vartojimo kredito sutarčių, savo įsipareigojimus visuomet vykdo atsakingai. Atsakovė sutartis tinkamai vykdė iki 2014m. gegužės mėn. Toks atsakovės elgesys patvirtina, kad atsakovė suvokė savo veiksmų reikšmę, elgėsi apdairiai ir atsakingai, laikydamasi sutartyse nustatytų terminų mokėdavo einamąsias įmokas.

Ieškinys neįrodytas ir atmestinas. Priešieškinys įrodytas ir tenkintinas pilnai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-11-14 ieškovas, atstovaujamas AB „Lietuvos paštas“, su atsakove D. R. sudarė paskolos pavedimu ( vartojimo kredito ) sutartį Nr. TJR31114RLPA (b.l. 3-5, toliau-sutartis Nr. 1), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 1000 Lt (289,62 Eur) vartojimo kreditą tokiomis pagrindinėmis sąlygomis: metinė palūkanų norma 19,92 proc., sutarties mokestis 78,96 Lt (22,87 Eur), kredito grąžinimo terminas 12 mėn. Atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti 1192,92 Lt (345,49 Eur), bendrą vartojimo kredito sumą 1000 Lt (289,62 Eur)- suteikiamas vartojimo kreditas; 113,96 Lt (33,01 Eur) palūkanos; 78,96 Lt (22,87 Eur) - sutarties mokestis, iki 2014-11-20, grąžinant vartojimo kreditą lygiomis dalimis-po 99,18 Lt pagal mokėjimo grafiką.

2014-01-23 ieškovas, atstovaujamas AB „Lietuvos paštas“, su atsakove D. R. sudarė paskolos pavedimu ( vartojimo kredito ) sutartį Nr. TBE40123LFPA ( b.l. 9-11, toliau-sutartis Nr.2 ), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 700 Lt vartojimo kreditą tokiomis pagrindinėmis sąlygomis: metinė palūkanų norma 23,64 proc., sutarties mokestis 61,92 Lt (17,93 Eur), kredito grąžinimo terminas 12 mėn. Atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti 854,76 Lt ( 247,56 Eur), bendrą vartojimo kredito sumą 700 Lt (202,73 Eur) - suteikiamas vartojimo kreditas; 92,84 Lt ( 26,89 Eur) palūkanos; 61,92 Lt (17,93 Eur) - sutarties mokestis, iki 2015-01-23, grąžinant vartojimo kreditą lygiomis dalimis-po 71,23 Lt pagal mokėjimo grafiką.

Atsakovė D. R. pagal Sutartį Nr. ir sutartį Nr. 2 prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, pilnai vartojimo kreditų negrąžino. Ieškovas 2014-07-16 paraginimais (b.l. 8,14), 2014-07-29 pretenzijomis (7,13) įspėjo atsakovę, kad ji nevykdo įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 1 ir sutartį Nr. 2.

Ieškovo pateiktomis delspinigių skaičiavimo lentelėmis (b.l. 16, 17) nustatyta, kad atsakovė pagal sutartį Nr. 1 ieškovui yra sumokėjusi 597,84 Lt. (173,15 Eur), pagal sutartį Nr. 2 ieškovui yra sumokėjusi 284,92 Lt (82,52 Eur). Atsakovės paskutiniai mokėjimai buvo atlikti 2014-05-19.

2014 m. balandžio 15d. Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85 TPK-131/2014 (b.l. 53-56) nustatyta, kad psichikos sutrikimai atsakovei D. R. psichikos sutrikimai pasireiškė nuo 1999 m. 1999-11-16-1999-12-03 atsakovė gydėsi Šilutės ligoninėje ir jai diagnozuota: panikos sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. 2004-09-10-2004-10-08 atsakovė gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikose ir jai diagnozuota: šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. 2002-09-07-2002-09-27 atsakovė gydėsi Tauragės apskrities ligoninės psichiatrijos skyriuje ir jai diagnozuota: generalizuotas nerimo sutrikimas su panikos atakomis, pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkus epizodas. 2003-01-202003-02-14, 2004-06-16-2004-07-15, 2004-07-20-2004-08-13 atsakovė gydėsi Tauragės apskrities ligoninės psichiatrijos skyriuje ir jai diagnozuota: šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas. 2004-09-07-2004-09-08 atsakovė gydėsi Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje ir jai diagnozuota: šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, depresinis sindromas. 2005-02-07-2005-03-10 atsakovė gydėsi Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje ir jai diagnozuota: šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. 2005-06-14-2005-07-15, 2006-10-26-2006-11-27, 2008-07-22-2008-08-21, 2010-05-06-2010-06-03, 2010-11-24-2010-12-17, 2012-05-16-2012-05-25, 2012-07-28-2012-08-17, 2012-11-23-2012-12-12 atsakovė gydėsi Tauragės apskrities ligoninės psichiatrijos skyriuje ir jai diagnozuota: šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas. Aktu nustatyta, kad atsakovė jai inkriminuojamos veikos padarymo metu (2013-11-16) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipas; kad atsakovė akto rengimo metu (2014-04-15) serga lėtiniu psichikos sutrikimu-šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipas; kad dėl lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo metu pasireiškiančių mąstymo sutrikimų pagal turinį ir tempą, neadekvataus afekto ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti jai inkriminuojamos veikos padarymo metu (2013-11-16), to negali daryti ir akto rengimo metu (2014-04-15).

Atsakovė prašo priešieškiniu pripažinti sutartį Nr. 1 ir sutartį Nr. 2 negaliojančiomis Lietuvos Respublikos CK 1.89 str. pagrindu, t.y. kad atsakovė, sudarydama sutartis su ieškovu, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Atsakovė priešieškinį įrodinėja 2014 m. balandžio 15d. Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85 TPK-131/2014; vartojimo kredito sutartimis, sudarytomis tarp įvairių kredito įmonių ir atsakovės laikotarpiu nuo 2013-11-14 iki 2014-06-09. Lietuvos CK 1.89 str.1d. numato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK 1.89 str. pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Pasisakydamas dėl CK 1.89 str. normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. spalio 5d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.K.V.V.C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. M.A.K.v.V.Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009). Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Dėl atsakovės D. R. būsenos sutarties Nr. 1 ( 2013-11-14) ir sutarties Nr. 2 (2014-01-23) sudarymo metu teismas remiasi 2014 m. balandžio 15d. Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85 TPK-131/2014, kuriuo konstatuota, kad atsakovė jai inkriminuojamos veikos padarymo metu (2013-11-16) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipas; kad atsakovė akto rengimo metu (2014-04-15) serga lėtiniu psichikos sutrikimu-šizoafektiniu sutrikimu, manijos tipas; kad dėl lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo metu pasireiškiančių mąstymo sutrikimų pagal turinį ir tempą, neadekvataus afekto ieškovė negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti jai inkriminuojamos veikos padarymo metu (2013-11-16), to negali daryti ir akto rengimo metu (2014-04-15). Teismas įvertina tą aplinkybę, kad atsakovės susirgimas ne momentinis, kad psichikos sutrikimai atsakovei pasireiškė nuo 1999m.

Faktą, kad atsakovė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, patvirtina ir kitos bylos aplinkybės, t.y. laikotarpiu nuo 2013m. lapkričio 14d iki 2014 m. birželio 19d. atsakovės D. R. 12 vartojimo kredito sutarčių sudarymas su skirtingomis kredito įmonėmis (b.l.57-68), pagal kurias atsakovės bendra skolinių įsipareigojimų apimtis vartojimo kredito davėjams sudarė 15 429 LT (4 468,55 Eur), o kas mėnesį mokėtinos sumos pagal visas iki sutarties sudarymo sudarytas vartojimo kredito sutartis sudarė 1 028,77 Lt (297,95 Eur). Atsakovės vienintelės pajamos-gaunama invalidumo pensija, kurios dydis-745,19 Lt (215,82 Eur) (b.l.69-71). Atsakovės įsipareigojimai pagal sudarytas vartojimo kredito sutartis viršijo jos pajamas. Atsakovė praktiškai neturėjo galimybių vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Be to, byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad vartojimo kreditai atsakovei buvo būtini, kad už paimtus kreditus atsakovė būtų įsigijusi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Atsakovės atstovo paaiškinimu nustatyta, kad atsakovė neįvykdė sutartinių įpareigojimų grąžinti kreditus ne tik ieškovui, bet ir kitoms kredito įmonėms. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, sudarydama sutartį Nr. 1 ir sutartį Nr. 2 nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, nes atsakovė nebuvo pajėgi įvertinti prisiimamų įsipareigojimų pobūdžio, apimties bei neturėjo galimybės įvertinti, ar laiku sugebės apmokėti įmokas, palūkanas už suteiktus vartojimo kreditus.

Teismas laiko atsakovės įrodytu, kad šalių sudarytos sutartys -2013-11-14 paskolos pavedimu ( vartojimo kredito ) sutartis Nr. TJR31114RLPA (sutartis Nr. 1) ir 2014-01-23 paskolos pavedimu ( vartojimo kredito ) sutartis Nr. TBE40123LFPA (sutartis Nr.2 ) pripažintinos negaliojančiomis Lietuvos Respublikos CK 1.89 str. pagrindu, t.y. kad atsakovė, sudarydama sutartis su ieškovu, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Ieškovo argumentas, kad atsakovės prisiimtų įsipareigojimų kiekis per trumpą laiką patvirtina atsakovės neatsakingą skolinimąsi ir nesąžiningą elgesį kreditorių atžvilgiu teismo vertinamas kritiškai ir atmetamas remiantis aukščiau aptartais įrodymais.

Nors ieškovas teigia, kad atsakovės pateiktas 2014-04-15 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas nėra niekaip susijęs su šalių sutarčių sudarymu, aktu buvo tiriamos visiškai kitokio pobūdžio (nusikalstamos veikos padarymo) aplinkybės, tačiau šį argumentą teismas vertina kritiškai ir jį atmeta. Aukščiau minėtu aktu buvo atsakyta apie atsakovės psichinę būseną nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2013-11-16 ir akto surašymo metu, t.y. 2014-04-15 ir tai yra nurodytas laikotarpis iš esmės apima ir ieškovo su atsakove vartojimo kredito sutarčių sudarymo laiką-2013-11-14 ir 2014-01-23.

Ieškovo argumentas, kad 2013-11-14 ir 2014-01-23 sudarant sutartis ieškovas vertino atsakovės pajamas ir įsipareigojimų dydį, todėl paskolos buvo išduotos remiantis atsakingo skolinimo principu, laikomas neįrodytu, nes byloje surinkti įrodymai patvirtino atsakovės galimybių neturėjimą vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Pripažinus sandorius negaliojančiais pagal CK 1.89 str. atsiranda sandorių negaliojimo pasekmė – dvišalė restitucija (CK 1.89 str.2d., 1.80 str.2d.), kai kiekviena sandorio šalis grąžina visa tai, ką gavo pagal tokį sandorį, t.y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. CK 6.145 str.2d. nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikytina vienašalė restitucija. Kadangi atsakovei pagal abi sutartis buvo suteiktas bendras 1700 Lt (492,35 Eur) vartojimo kreditas, o atsakovė yra grąžinusi 882,76 Lt (255,66 Eur), tokiu atveju taikant restituciją atsakovės ieškovui grąžintina suma sudaro 817,24 Lt (236,69 Eur). Atsakovė D. R. įpareigotina grąžinti ieškovui UAB „Mokilizingas“ pagal 2013-11-14 vartojimo kredito sutartį Nr. TJR31114RLPA ir pagal 2014-01-23 vartojimo kredito sutartį Nr. TBE40123LFPA gautus 236,69 Eur.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

Atsakovės atstovas prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti per vienerius metus.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas dalimis išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo (Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-951/2013).

Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo vykdymą - tai teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, t.y. kreditoriaus teisėti lūkesčiai. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Teismas atsižvelgia į atsakovės sveikatos būklę šiuo metu - jai taikomas stacionarus gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje; į jos šeiminę padėtį-gyvena viena. Teismas atsižvelgia į sunkią atsakovės turtinę padėtį- į jos vieninteles gaunamas pajamas – invalidumo pensiją, kurios dydis - 215,82 Eur (b.l. 69-71). Teismas remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsižvelgia į tai, kad atsakovė yra skolinga kitoms kredito įmonėms ir skolos mokėjimas toms įmonėms yra vykdomas nuo 2015-04 mėn. ir bus tęsiamas iki 2016-03 mėn. ir 2017-02-28. Teismas daro išvadą, kad atsakovei įsiteisėjusį sprendimą iš karto nebūtų galimybės įvykdyti dėl sunkios turtinės padėties ir sveikatos būklės. Teismas laiko, kad atsakovės ieškovui gražintina suma-236,69 Eur - ieškovui, kaip kredito įmonei, nėra didelė. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principa, nustatytas aplinkybes, teismas tenkina atsakovės atstovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovė D. R. patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų -žyminio mokesčio (b.l. 72) kurias prašė priteisti iš ieškovo. Sutinkamai su LR CPK 93 str.1d. šaliai, kurios naudai, priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos - 15 Eur priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 88 str.1d.3p., 93 str.1d., 96 str.1d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti pilnai.

Vartojimo kredito sutartį Nr. TJR31114RLPA, sudarytą 2013-11-14 tarp UAB „Mokilizingas“ ir D. R., ir vartojimo kredito sutartį Nr. TBE40123LFPA, sudarytą 2014-01-23 tarp UAB „Mokilizingas“ ir D. R., negaliojančiomis Lietuvos CK 1.89 str. pagrindu.

Taikyti restituciją: įpareigoti atsakovę D. R. grąžinti ieškovui UAB „Mokilizingas“ pagal 2013-11-14 vartojimo kredito sutartį Nr. TJR31114RLPA ir pagal 2014-01-23 vartojimo kredito sutartį Nr. TBE40123LFPA gautus 236,69 Eur.

Išdėstyti 2015m. lapkričio 10 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo įvykdymą įpareigojant D. R. grąžinti ieškovui UAB „Mokilizingas“ 236,69 Eur vieneriems metams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, D. R. kas mėnesį ieškovui UAB „Mokilizingas“ mokant po 19,72 Eur.

Priteisti iš ieškovo UAB „Mokilizingas“ atsakovei D. R. 15 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.