- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-1478-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04916-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“, uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“, uždarosios akcinės bendrovės „Belonesa“, R. V., R. B., uždarosios akcinės bendrovės „LIUXUS“, uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“, uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“, D. V., uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“, L. M., „BETELGEUSE“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“, uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“, uždarosios akcinės bendrovės „Belonesa“, R. V., R. B., uždarosios akcinės bendrovės „LIUXUS“, uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“, uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“, D. V., uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“, L. M., „BETELGEUSE“ EOOD, „VANTA 2“ EOOD, United Engineering & Consulting Capital AG, uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“, uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“, S. A., uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ir Rakhin Consulting Enginering skundus suinteresuotiems asmenims antstoliui R. V. ir „Swedbank“, akcinei bendrovei, dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į antstolį R. V. skundu, prašydama: 1) panaikinti 2021 m. sausio 12 d. antstolio patvarkymą Nr. S-21-179-1509 vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01298; 2) atšaukti varžytynes Nr. 202752; 3) paskirti pakartotinę pastato – prekybos centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), ekspertizę.
2. Nurodė, kad atlikus ekspertizę 2020 m. lapkričio 6 d. (ekspertizės aktas Nr. S-052) areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, turtas įvertintas 2 128 000 Eur. Antstolio 2021 m. sausio 12 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. S21-179-1509 paskelbtos areštuoto turto pirmosios varžytynės Nr. 202752, nustatant pradinę parduodamo iš pirmųjų varžytynių turto kainą – 1 702 400 Eur, t. y. 80 proc. nustatytos turto rinkos vertės. Nurodo, jog su tokiu antstolio patvarkymu nesutinka, kadangi antstolis neatsižvelgė į pareiškėjos 2020 m. gruodžio 14 d. reikalavimą paskirti pakartotinę pareiškėjo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti teismo ekspertei I. K.. Pareiškėjos teigimu, areštuoto turto vertė yra net 811 000 Eur (sudaro 45 proc.) didesnė nei antstolio nustatyta turto rinkos vertė, todėl antstolis nepagrįstai turto pardavimo varžytynėse kainą nustatė vadovaudamasis ne teismo eksperto, o paprasto turto vertintojo UAB Korporacija „Matininkai“ ekspertizės aktu Nr. S-052. Nurodė, jog antstolis privalėjo paskirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir turtą varžytynėse pardavinėti už kainą, nustatytą nuo šios dienos realios turto rinkos vertės, tačiau antstolis nepagrįstai neskyrė naujos ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti, turto neperkainojo, todėl galimai neteisėtai vykdomos pirmosios turto varžytynės Nr. 202752 turi būti atšauktinos ir paskirta pakartotinė ekspertizė. Pareiškėjos teigimu, teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktas, pateiktas antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/01860, yra didesnės įrodomosios galios prima facie turto rinkos vertės įrodymas. Pažymėjo, kad minėtos ekspertės ekspertizės aktu nustatyta 2 939 000 Eur turto rinkos vertė, kuri nėra paneigta ar nuginčyta, panaikino ir padarė nebegaliojančią antstolio R. V. nustatytą 2 128 000 Eur turto rinkos vertę.
3. Nesutiko su antstolio samdyto turto vertintojo UAB Korporacija „Matininkai“ ataskaitoje (41 puslapyje) nurodyta klaidinga informacija bei duomenimis, kad iš turto nuomos per vienerius metus galima gauti tik 177 740 Eur. Pažymėjo, kad šiai dienai turtas yra nuomojamas ilgalaike sutartimi, pagal kurią mėnesio nuomos pajamos siekia 32 000 Eur plius PVM, todėl per metus iš turto nuomos bus gaunama 384 000 Eur plius PVM, t. y. daugiau kaip dvigubai gautinų pajamų, nei savo ataskaitoje nurodo UAB Korporacija „Matininkai“. Pareiškėjos teigimu, tai pagrindžia aplinkybę, jog antstolio samdytas paprastas turto vertintojas, vertindamas turtą rėmėsi klaidingais, pasenusiais duomenimis, neatliko aktyvių veiksmų naujiems įrodymams surinkti. Be to, UAB Korporacija „Matininkai“, atlikdama turto rinkos vertės nustatymą, pridarė grubių klaidų ir turto vertinimo ataskaitoje pateikė prieštaringų išvadų dėl to paties turto skirtingų rinkos verčių (ataskaitoje nurodė, kad turto rinkos vertė pajamų metodu yra 2 571 000 Eur, tačiau tos pačios ataskaitos išvadoje nurodė, kad turto rinkos vertė yra tik 2 128 000 Eur).
4. Antstolio kontoroje taip pat buvo gauti pareiškėjų UAB „Idea in“ (skolininkės kreditorė), UAB „Primestus“ (skolininkės kreditorė), UAB „Belonesa“ (skolininkės kreditorė), R. V. (skolininkės kreditorė), R. B. (skolininkės kreditorius ir vadovas), UAB „Liuxus“ (skolininkės kreditorė), UAB „Kardos“ (skolininkės kreditorė), UAB „NT paslaugos“ (skolininkės kreditorė), D. V. (skolininkės kreditorė), UAB „Samagis“, L. M. (bendraskolė kito antstolio vykdomojoje byloje), „BETELGEUSE“ EOOD (skolininkės kreditorė), „VANTA 2“ EOOD (skolininkės kreditorė), United Engineering & Consulting Capital AG (skolininkės akcininkas), UAB „Istpro“ (skolininkės kreditorė), UAB „Sorita“ (skolininkės kreditorė), S. A. (skolininkės akcininkas), UAB „Emilė“ (bendraskolė kito antstolio vykdomojoje byloje) ir Rakhin Consulting Enginering (skolininkės akcininkas) analogiški skundai dėl antstolio veiksmų.
5. Antstolis R. V. 2021 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S-21-179-6110, išnagrinėjęs visus pareiškėjų skundus, atsisakė juos tenkinti kaip nepagrįstus ir perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-12848-545/2020 ir patenkino skolininko 2020 m. vasario 28 d. skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. panaikino 2020 m. vasario 14 d. antstolio patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-20-179-4585. Teismas nurodė, kad siekiant išsklaidyti abejones dėl turto vertės, vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01298 areštuoto turto vertė turi būti nustatoma iš naujo paskiriant ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vykdydamas Vilniaus apygardos teismo nutartį 2020 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-20-179-23116 paskyrė ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB Korporacija „Matininkai“. Priimtu patvarkymu turto savininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (pareiškėja) buvo įpareigota sudaryti sąlygas patekti į areštuotą turtą ir jį apžiūrėti, tačiau patvarkyme nustatytu terminu antstolio reikalavimas neįvykdytas. Antstoliui ir jo paskirtas turto vertintojui (ekspertui) leista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-29944-566/2020 atliekant turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, priverstinai įeiti į skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančias patalpas, t. y. pastatą – prekybos centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
7. Antstolis pažymėjo, kad skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, vilkindama išieškojimą iš įkeisto turto, per daugiau nei 3 mėnesius nesudarė sąlygų antstoliui ir turto vertintojui apžiūrėti areštuoto turto, todėl ilgesnis delsimas atlikti turto apžiūrą galėjo pažeisti tiek išieškotojo, tiek skolininkės interesus. Antstolio teigimu, skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovui ar kitam atstovui buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti vykdant areštuoto turto apžiūrą, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota, todėl minėtų patalpų apžiūra buvo atlikti skolininkei nedalyvaujant.
8. Renkantis eksperto kandidatūrą, buvo atsižvelgta, kad nekilnojamojo turto vertintojo (UAB Korporacija „Matininkai“) kvalifikacija bei patikimumas nekelia abejonių. Atliekant ekspertizę turto rinkos vertė buvo apskaičiuota turto vertintojui veikiant nešališkai ir objektyvai, laikantis nustatytos metodikos ir remiantis objektyviais kriterijais, lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į tapačius pirkimo – pardavimo sandorius dabartinėje nekilnojamojo turto rinkoje. Vertinant įkeistą skolininkei priklausantį turtą, buvo įvertinta jo dislokacija bei kiti individualūs objekto požymiai, ekspertizės akte buvo išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertei pagrįsti. Antstolio teigimu, turto vertinimo kriterijų ir/ar metodikos pasirinkimas yra vertintojo, specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčio asmens, kompetencija, o atlikdamas ekspertizę vertintojas yra atsakingas už ekspertizės akte pateiktų duomenų teisingumą ir apskaičiavimo metodikas. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-27159-937/2020 atmetė skolininkės prašymą dėl vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01298 paskirto eksperto UAB Korporacija „Matininkai“ nušalinimo, todėl pagrindo abejoti šios turto vertintojo tinkamumu antstolis neturėjo.
9. Areštuotas turtas įvertintas ne antstolio patvarkymu, o nekilnojamojo turto vertintojos UAB Korporacija „Matininkai“ ekspertizės aktu Nr. S-052, kuriame 2020 m. lapkričio 6 dienai nustatyta areštuoto turto rinkos vertė – 2 128 000 Eur, apskaičiuota naudojant lyginamąjį metodą. Antstolio teigimu, šiame ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra nustatyta tinkamai, o antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/01860 esanti vertinimo ataskaita Nr. 2021-009, kuri kartu su skundais antstoliui nebuvo pateikta, išanalizavus visas aplinkybes, nesudaro pagrindo abejoti UAB Korporacija „Matininkai“ nustatyta turto rinkos verte. Be to, vertinimo ataskaita Nr. 2021-009 buvo atlikta vienos iš pareiškėjų UAB „Primestus“ užsakymu, o ne vykdomąją bylą Nr. 0042/20/01860 vykdančio antstolio A. B. iniciatyva, o antstolis A. B. nevykdo išieškojimo iš skolininko įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolio teigimu, organizuojant turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių už 1 702 400 Eur sumą pirkėjų neatsirado, kas patvirtina kad turto rinkos vertė nėra nustatyta per maža.
10. Ginčo turtas 2018 m. liepos 19 d. turto arešto aktu Nr. S-18-179-8685 yra areštuotas, turto arešto akte nurodant apribotą disponavimo teisę, kuri apima teises pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti. Antstolio teigimu, 2020 m. spalio 9 d. nuomos sutartis Nr. 20/1009, pasirašyta tarp pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Belisera“, buvo sudaryta be antstolio leidimo, todėl ji laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad skolininkui ketinant įgyvendinti turto disponavimo teises, jis turi gauti visų turtą areštavusių institucijų leidimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjų skundo netenkino.
12. Teismas konstatavo, jog pareiškėjų argumentai dėl nekilnojamojo turto vertintojo kandidatūros nepagrįsti ir nesudaro pagrindo abejoti vertintojo tinkamumu. Nurodė, jog priešingai nei įrodinėja pareiškėjai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas įtvirtina, jog turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pagal kasacinio teismo praktiką turto vertinimo ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis, o teismo ekspertais skiriami asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus, todėl pareiškėjai klaidingai interpretuoja kasacinio teismo praktiką, teigdami, kad nagrinėjamu atveju antstolis privalėjo turto vertinimą pavesti atlikti ekspertui iš teismo ekspertų sąrašo, bet ne paprastam turto vertintojui. Pažymėjo, kad pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe pateikti nušalinimą paskirtam ekspertui, tačiau jos prašymas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-27159-937/2020 atmestas, pažymint, jog nenustatyti proceso normose įtvirtinti eksperto nušalinimo pagrindai, o pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turto vertei nustatyti gali būti paskirtas asmuo, turtintis tam specialių žinių, tačiau nebūtinai įrašytas į teismo ekspertų sąrašą.
13. Vertindamas pareiškėjų argumentus dėl areštuoto turto vertės pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjų argumentai nesudarė pagrindo antstoliui abejoti įkainoto turto verte. Teismas nustatė, jog nekilnojamojo turto vertintoja UAB Korporacija „Matininkai“ pareiškėjų skundžiamu ekspertizės aktu Nr. S-052 areštuoto turto rinkos vertę (2 128 000 Eur) nustatė atsižvelgdama į atskiro nekilnojamojo turto objekto individualias savybes (įrengimo lygį, nusidėvėjimą, patrauklumą rinkoje dėl paties objekto dydžio, tikslios dislokacijos, privažiavimo prie jo, šalia esančių statinių ar kitų objektų ar kitokias individualias savybes), naudodama lyginamąjį metodą, pagal kurį apskaičiuota nekilnojamojo turto vertė pagrįsta pirkimo - pardavimo sandorių analogais, t. y. pagrįsta esamais rinkos duomenimis. Pažymėjo, kad antrasis metodas – pajamų ir jį naudojant apskaičiuota vertė (2 571 000 Eur) atspindi vertinamo turto potencialą nekilnojamojo turto rinkoje ir šie skaičiavimai labiau paremti prielaidomis, todėl tam tikri rodikliai yra prognozuojami: patalpų nuomos kainos, užimtumas, išlaidos patalpų administravimui ir kt. Pažymėjo, kad nėra pagrindo nesutikti su pasirinktu lyginamuoju metodu nekilnojamojo turto vertei nustatyti, kadangi rinkoje yra pakankamai turto pirkimo - pardavimo sandorių (analogiško vertinamajam), ir toks metodas nagrinėjamu atveju objektyviau parodo vertinamo turto vertę rinkoje (2 128 000 Eur).
14. Teismas nesutiko, jog antstolio A. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/01860 esančioje vertinimo ataskaitoje Nr. 2021-009, kurią parengė teismo ekspertė R. V., nustatyta areštuoto turto vertė – 2 939 000 Eur yra teisingesnė. Pritarė antstoliui, jog vertinimo ataskaita Nr. 2021-009 buvo atlikta vienos iš pareiškėjų UAB „Primestus“ užsakymu, o ne vykdomąją bylą Nr. 0042/20/01860 vykdančio antstolio A. B., kuris nevykdo išieškojimo iš skolininkės įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), iniciatyva. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos pateikta ataskaita neturi didesnės įrodomosios galios nei UAB Korporacija „Matininkai“ atliktas vertinimas. Teismo vertinimu, skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebendradarbiavo su antstoliu, nesudarė sąlygų jam ir turto vertintojui apžiūrėti areštuoto turto, turto apžiūra atlikta skolininkei nedalyvaujant, todėl laikytina, kad skolininkė vilkina skolos išieškojimo veiksmus, nesilaiko reikalavimo aktyviai padėti antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog nustatyto turto vertė nėra per maža pagrindžia ir aplinkybė, jog organizuojant turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių už 1 702 400 Eur, t. y. 80 proc. nustatytos turto rinkos vertės, neatsirado pirkėjų, be to, skolininkei suteikta įstatyme teisė imtis priemonių surasti ir pasiūlyti savo pirkėją areštuotam turtui už jam priimtiną kainą.
15. Įvertinęs, jog turto vertinimą atlikusios turto vertintojos UAB Korporacija „Matininkai“ nustatyta ginčo turto vertė abejonių nekelia, o pareiškėjai nepagrindė pakartotinės ekspertizės reikalingumo turto vertei nustatyti, kad varžytynės buvo paskelbtos laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, teismas sprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atšaukti antstolio 2021 m. sausio 12 d. patvarkymu Nr. S-21-179-1509 paskelbtas turto varžytynes Nr. 202752 ir skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
16. Apeliantė (pareiškėja) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį ir skundus dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatliko į bylą pateiktų įrodymų, liudijančių neteisingą antstolio atliktą turto įkainojimą, vertinimo. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti padidintos įrodomosios galios įrodymai - UAB „ideArt“ teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktas, pagrindžiantis aplinkybę, jog turto rinkos vertė yra 811 000 Eur didesnė nei kad antstolio R. V. nustatyta patalpų rinkos vertė. Ekspertės R. V. ekspertizės aktas yra didesnės įrodomosios galios turto rinkos vertės įrodymas, todėl pareiškėja pagrindė aplinkybę, jog reali turto rinkos vertė yra gerokai didesnė, o antstolis neteisėtai per maža kaina pardavinėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą varžytynėse, kas sudaro pagrįstas prielaidas teigti, jog būtina skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.
16.2. Antstolis pavedė atlikti ekspertizę paprastam turto vertintojui UAB Korporacija „Matininkai“, kai tuo tarpu antstolio A. B. vykdomojoje byloje skolininko turto vertę nustatė į teismo ekspertų sąrašą įtraukta UAB „ideArt“ teismo ekspertė R. V.. Be to, atliktoje ekspertizėje padaryta klaidų, vadovautasi pasenusiais duomenimis, ataskaitoje pateiktos prieštaraujančios išvados dėl to paties turto skirtingų verčių, klaidingai nurodyta, jog iš turto nuomos per vienerius metus galima gauti tik 177 740 Eur, kai tuo tarpu pagal sudarytą turto nuomos sutartį mėnesio nuomos pajamos siekia 32 000 Eur plius PVM, kas per metus sudaro 384 000 Eur plius PVM. Pažymi, kad pateiktas teismo ekspertės ekspertizės aktas, kuriame nustatyta 2 939 000 Eur turto rinkos vertė, panaikino ir padarė nebegaliojančia antstolio nustatytą 2 128 000 Eur turto rinkos vertę.
16.3. Kadangi antstolis R. V. remiasi per maža, nebegaliojančia turto rinkos verte, antstolio priimtas patvarkymas aiškiai nepagrįstas, surašytas antstoliui neapžiūrėjus turto ir neįvertinus turto techninių parametrų. Aplinkybę, kad pareiškėjo skundas yra tikėtinai pagrįstas, pagrindžia analogiška šiam skundui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020. Be to, atsižvelgiant į tai, jog reali turto rinkos vertė viršija antstolio R. V. patvarkyme nustatytą turto vertę, darytina išvada, jog pardavus turtą už šią kainą varžytynių aktas būtų pripažintas negaliojančiu.
16.4. Antstolis R. V. neteisėtai turto rinkos vertės ekspertizę paskyrė atlikti įstaigai, kuri nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Turto rinkos vertės nustatymo ekspertais vykdomosiose bylose turi būti skiriami asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus – pirmiausia skiriami teismo ekspertai, o kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje, ir kiti asmenys, turintys reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti, o tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018). Teismo ekspertų sąraše yra pakankamai teismo ekspertų, kurie galėjo atlikti antstolio R. V. pavedimu turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
Atsiliepimas
17. Antstolis R. V. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo palikti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį nepakeistą. Nesutikimą grindžia argumentais, analogiškais atsiliepime į pareiškėjų skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
19. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl areštuotos turto vertės nustatymo, įrodinėjant, jog skundžiamame patvarkyme nustatydamas turto rinkos vertę antstolis rėmėsi paprasto turto vertintojo, o ne teismo ekspertės atliktu vertinimu, dėl ko nustatyta nepagrįstai maža areštuoto turto kaina. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi skundus dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstus. Taigi apeliacijos objektas yra minėtos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
21. Byloje nustatyta, kad antstolis R. V., vykdydamas išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01298 pagal Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarės D. M. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. 3-9397, pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus iš nekilnojamojo turto. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020 panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-12848-545/2020 ir patenkintas skolininkės 2020 m. vasario 28 d. skundas dėl antstolio veiksmų bei panaikintas antstolio patvarkymas Nr. S-20-179-4585 dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, nurodant, jog siekiant išsklaidyti abejones dėl turto vertės, vykdomojoje byloje areštuoto turto vertė turi būti nustatoma iš naujo paskiriant ekspertizę. Antstolis 2020 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-20-179-23116 paskyrė areštuoto turto rinkos vertės ekspertizę, ekspertu skirdamas UAB „Korporacija Matininkai“. Nustatyta, jog atliekant turto vertinimo ekspertizę Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-29944-566/2020 leido antstoliui ir jo paskirtam turto vertintojui (ekspertui) priverstinai įeiti į skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančias patalpas, t. y. pastatą – prekybos centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad pakartotinė ekspertizė buvo paskirta skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iniciatyva.
22. Iš pateiktų duomenų byloje nustatyta, jog UAB Korporacija „Matininkai“ 2020 m. lapkričio 6 d. atlikus ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti (ekspertizės aktas Nr. S-052), pareiškėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantis turtas įvertintas 2 128 000 Eur. 2021 m. sausio 12 d. antstolio patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. S21-179-1509 paskelbtos areštuoto turto pirmosios varžytynės Nr. 202752, nustatant pradinę parduodamo iš pirmųjų varžytynių turto kainą – 1 702 400 Eur, t. y. 80 proc. nustatytos turto rinkos vertės. Apeliantė nesutiko su atliktu turto vertinimu, ginčijo antstolio 2021 m. sausio 12 d. patvarkymą, kuriame remiantis atlikta ekspertize nustatyta turto vertė, prašė atšaukti varžytynes ir paskirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.
Dėl atskirojo skundo argumentų
23. Areštuoto turto įkainojimo tvarka reglamentuota CPK 681 straipsnyje. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
24. Nagrinėjamu atveju turto vertei nustatyti, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020, paskirta ekspertizė, ją pavesta atlikti UAB Korporacija „Matininkai“ turto vertintojams.
25. Apeliantė, ginčydama antstolio veiksmus, visų pirma nesutinka su tuo, jog ekspertizė pavesta atlikti ne teismo ekspertui įrašytam į teismo ekspertų sąrašą, o turto vertintojui. Iš atskirojo skundo matyti, jog apeliantė daug dėmesio skiria argumentams, kuriais siekiama įrodyti, kad antstolis nepagrįstai pasirinko turto vertinimo ekspertizei atlikti turto vertintojus UAB „Korporacija Matininkai“. Apeliantės vertinimu, antstolis turėjo pavesti atlikti turto vertinimo ekspertizę teismo ekspertams, įrašytiems į ekspertų sąrašą, o to nepadaręs antstolis atliko neteisėtus veiksmus.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodomas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo argumentus ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pažymi, kad tapataus pobūdžio argumentai jau buvo keliami, siekiant nušalinti antstolio pasirinktus turto vertintojus UAB „Korporacija matininkai“ ir pavesti turto vertinimo ekspertizę atlikti apeliantės pasirinktai turto vertintojai, įrašytai į teismo ekspertų sąrašą. Taigi kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė pasinaudojo eksperto nušalinimo institutu. Eksperto nušalinimo klausimas išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1487-619/2020.
27. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ir apylinkės teismo argumentams, jog teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo turto vertinimo ekspertizę pavesti atlikti į teismo ekspertų sąrašą įrašytiems turto vertintojams. Aktualios redakcijos (galioja nuo 2020-07- 17; (TAR, 2020, Nr. 2020-15891) Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktas įtvirtina, jog turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pagal kasacinio teismo praktiką turto vertinimo ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis, o teismo ekspertais skiriami asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus. Taigi kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, turto vertinimą atliekantis vertintojas turi atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, o apeliantė neįrodinėja, kad antstolio pasirinkti turto vertintojai UAB Korporacija “Matininkai“ tokių reikalavimų neatitinka. Pažymėtina, kad apeliantės argumentai nepagrįsti ir teismų praktikos išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018 pateiktais išaiškinimais, priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, nenustatė, jog pirmiausiai turi būti turto vertinimas pavestas atlikti turto vertintojams, įrašytiems į teismo ekspertų sąrašą. Taigi, vertintina, jog tai tik subjektyvus apeliantės teismų praktikos interpretavimas, siekiant pakartotinės turto vertinimo ekspertizės, o antstolis, pavesdamas turto vertinimą atlikti turto vertintojams UAB Korporacija „Matininkai“ neteisėtų veiksmų neatliko.
28. Teikdama atskirąjį skundą apeliantė taip pat įrodinėja, jog antstolio pavestiems turto vertintojams UAB Korporacija „Matininkai“ atlikus turto vertinimą nustatyta nepagrįstai maža kaina, kuria antstolis nepagrįstai rėmėsi priimdamas 2021 m. sausio 12 d. antstolio patvarkymą Nr. S-21-179-1509 vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01298 ir nustatydamas ginčo turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą. Apeliantės teigimu, tokią aplinkybę pagrindžia pateiktas UAB „ideArt“ teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktas.
29. Nors apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, tarp jų ir UAB „ideArt“ teismo ekspertės R. V. ekspertizės akto, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiems argumentas. Iš skundžiamos nutarties argumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė apeliantės ir kitų pareiškėjų keliamus klausimus, dėl jų pasisakydamas, taip pat nurodė argumentus, dėl kurių sprendžia nevertinti apeliantės pateikto ekspertizės akto. Taigi tai, jog nagrinėdamas apeliantės ir kitų pareiškėjų skundus dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei nepalankią nutartį ar vertino pateiktus rašytinius įrodymus ne taip, kaip tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas apskritai neatliko įrodymų vertinimo.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl per maža kaina įvertinto ginčo turto, pažymi, kad apeliantės pateiktas UAB „ideArt“ teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktas, kuriame nustatyta 2 939 000 Eur turto rinkos vertė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog turto vertintojų UAB Korporacija „Matininkai“ atliktas turto vertinimas neatspinti realios areštuoto ir iš varžytynių pardavinėjamo turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktu UAB „ideArt“ teismo ekspertės R. V. ekspertizės aktu ir jo išvadomis, bei jį palyginęs su antstolio parinktų turto vertintojų UAB Korporacija „Matininkai“, pažymi, jog turto rinkos vertė nustatyta skirtingais vertinimo metodais. Iš UAB Korporacija „Matininkai“ pateikto ekspertizės akto matyti, jog turto vertei nustatyti pasirinktas lyginamasis metodas, nurodant, jog pajamų metodu nustatytos vertės skaičiavimai paremti labiau prielaidomis, todėl atitinkami rodikliai yra prognozuojami (pvz. nuomos kaina ir pan.), ir lyginamuoju metodu, kuris pagrįstais esamais rinkos duomenimis, vertė sudaro 2 128 000 Eur. Tuo tarpu iš apeliantės pateiktos ekspertizės matyti, kad pasirinktas pajamų metodas, atsižvelgiant į tai, kad pastatas yra komercinės paskirties ir gali generuoti pajamas, ir rinkos vertė nustatyta 2 939 000 Eur, taip pat pažymėta, kad vertinimo metodas derintas su užsakovu ir priimtas vieningas sprendimas dėl pajamų metodo taikymo. Taigi darytina išvada, kad turto rinkos vertinimui atlikti buvo naudojami skirtingi metodai ir tai, jog apeliantės pateiktoje turto ekspertizėje, kurioje pažymėta, kad vertinimo metodas derintas su užsakovu ir priimtas vieningas sprendimas dėl taikytino metodo, nurodyta didesnė turto rinkos vertė, nepaneigia antstolio parinktų turto vertintojų UAB Korporacija „Matininkai“ atliktos turto vertinimo ekspertizės teisingumo, o tuo labiau, nesudaro pagrindo skirti pakartotinės ekspertizės. Pažymėtina, kad turto vertinimas, su kuriuo nesutinka apeliantė, ir buvo inicijuotas apeliantės, tačiau, kaip jau buvo nustatyta ankstesnėmis teismų nutartimis (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-29944-566/2020), apeliantė vengia bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas patalpoms apžiūrėti.
31. Turto pardavimo iš varžytynių atveju tikroji turto vertė nustatoma rungimosi procese. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Priešingai, parduodant iš varžytynių atsiskleidžia tikroji turto rinkos kaina, kuri gali būti didesnė, nei apeliantės nurodoma.
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad inicijuojant pirmąsias varžytynes, nustatant jose pradinę 80 proc. kainą, t. y. 1 702 400 Eur, nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Taigi pritartina antstoliui, jog tai taip pat patvirtina aplinkybę, jog turtas nėra įkainotas per žema kaina. Priešingu atveju, varžytynėse parduodamas turtas neabejotinai būtų buvęs parduotas, jeigu nustatyta jo kaina, kaip kad teigia apeliantė, būtų buvusi mažesnė nei reali rinkos vertė.
33. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ir apeliantės argumentą, jog tikėtinai pagrįstas apeliantės aplinkybes pagrindžia ir analogiška šiam skundui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-925-661/2020. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės nurodoma nutartis ir išvados padaryti įvertinus konkrečias faktines aplinkybes, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiamas pakartotinai atlikto turto vertinimo metu nustatytos rinkos vertės (ne)pagrįstumo klausimas. Taigi jau priimta nutartis vertinant visiškai kitokias aplinkybes bei atliktus procesinius veiksmus nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ir nagrinėjamu atveju turto vertinimo ekspertizės nustatyta ginčo turto rinkos vertė kelia abejonių ir tikslinga skirti dar vieną pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pareiškėjos (apeliantės) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodytus argumentus teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui arba nepatenkančių į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.