Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Mockevičius Civilinė byla Nr. 2A-453-368 /2010

Teisėja E. Matulaitienė Procesinio sprendimo kategorija 29; 30; 30.3; 42; 42.4; 42.5; 42.8; 45.6;

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams D. T. ir Gyvenamojo namo statybos bendrijai Neringos g. 1, Šiaulių m., tretiesiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybei ir „Swedbank“ AB dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir nuosavybės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, bei atsakovės D. T. priešieškinį ieškovei R. S. dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir ieškovės R. S. iškeldinimo iš užimamų gyvenamųjų patalpų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Gyvenamojo namo statybos bendrijos Neringos g. 1 atsiliepimas į apeliacinį skundą LR įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Byloje nustatyta, ieškovė R. S. su atsakove D. T. (sutarties sudarymo metu M.) pasirašė 2002-05-03 advokato surašytą preliminariąją sutartį dėl buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovė butą ieškovei pardavė už 46 400 Lt. Prieš šios sutarties pasirašymą ieškovė sumokėjo atsakovei už butą 12 000 Lt. Likusius 12 400 Lt ji sumokėjo atsakovei iki 2004-10-12, kaip numatyta sutartyje. Viso ieškovė atsakovei už butą sumokėjo 24 400 Lt. Iki 2008 m. gegužės mėnesio ji sumokėjo bankui visą suteiktą kreditą 22 100 Lt ir 6 600 Lt palūkanų. Nuo 2002 m. birželio 1 d. ji tame bute gyvena, moka visus mokesčius, sumokėjo visą kreditą ir palūkanas bankui. Ieškovei įvykdžius sutartyje numatytus įsipareigojimus, atsakovė atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, motyvuodama tuo, kad nuo preliminariosios sutarties sudarymo iki sutartyje numatytų sąlygų įvykdymo pakilo butų kainos.

Apeliaciniam skunde apeliantė pažymi, kad preliminarios sutarties 2002-05-03 pasirašymo metu apeliantė nuosavybės teisių į ginčo butą įregistravusi nebuvo, tad negalėjo jo parduoti. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi iš pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pagal atsakovo Gyvenamojo namo statybos bendrijos Neringos g. 1 Įstatų 10 str. gyvenamosios patalpos priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys išmoka pajų už butą, kuriuo disponuoja savo nuožiūra. Atsakovė už butą baigė mokėti pajų 1995 m. kovo mėnesį. 1999 m. balandžio 20 d. atsakovas GNSB Neringos g. 1 išdavė atsakovei D. T. (iki santuokos M.) pažymą, kad butas, (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovei. Šioje byloje nustatyta, kad Bendrija namo statybai paėmė lengvatinį banko kreditą ir jį panaudojo namo statybai, tame tarpe ir ginčo buto statybai. Kredito grąžinimas išsimokėtinai buvo užtikrintas namo įkeitimu. Grąžintino kredito dalis 22 800, 08 Lt atsakovei D. T. paskirta Gyvenamojo namo statybos bendrijos Neringos g. 1 visuotinio narių susirinkimo 2001-11-14 nutarimu. Ginčo butas, kaip atskiras objektas, bankui įkeistas nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino ir banko atstovas teismo posėdyje, paaiškindamas, kad sutartiniai santykiai dėl suteikto kredito grąžinimo buvo tarp banko ir Bendrijos, o ne su atskirais bendrijos nariais. Kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas namas, o ne atskiri butai. Banko nurodymo bendrijai perkelti lengvatinio kredito skolos dalį kiekvienam bendrijos nariui nėra. Jeigu už ginčo butą nebūtų mokamas kreditas, bankas reikalautų prievolę vykdyti Bendrijos. Todėl atsakovei D. T., sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, banko sutikimo nereikėjo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir sprendžia, kad atsakovė D. T. turėjo subjektinę teisę sudaryti 2002 m. gegužės 3 d. Preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentas, kad 2002-05-02 pasirašyta Avansinė sutartis šalims nesukėlė jokių teisinių pasekmių yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neginčija šalių Preliminariojoje sutartyje numatytų ieškovei pareigų įvykdymo, pripažįsta, kad ieškovės tikslas buvo pirkti butą išsimokėtinai, o jos - parduoti, todėl ji pasiūlė ieškovei pirkti savo butą išsimokėtinai už 46 400 Lt kainą, sumokant jai 24 300 Lt dalimis iki 2004-10-01, o likusią 22 100 Lt dalį ieškovei sumokant butui tenkančią kredito dalį ir palūkanas bankui. Pripažįsta, kad sudarant sutartį, jos tikslas buvo parduoti butą. Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąją sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t.y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo - atsiskaitymo funkciją. Svarbu pažymėti, kad preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, todėl dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo - atsiskaitymo santykio. Taigi vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, jog pagal tokią sutartį nėra atliekami jokie piniginiai mokėjimai (Lietuvos Auksčiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. V. B., V. Č.; Nr. 3K-3-11/2005). Svarbu pabrėžti, kad šiuo konkrečiu atveju reikia įvertinti, kaip kvalifikuoti perduotus pinigus. Bylos duomenimis 2002-05-02 tarp šalių buvo pasirašyta Avansinė sutartis, pagal kurią ieškovė sumokėjo atsakovei 12 000, 00 Lt avansą už perkamą butą, sumokėtas avansas įskaitytas į parduodamo buto kainą, dėl šios priežasties 2002 m. gegužės 3 d. sutartis negali būti laikoma preliminariąją sutartimi. (Lietuvos Auksčiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje J.G. v. S. K.; Nr. 3K-3-225/2005).

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje neteisingai vertino atsakovės su ieškove pasirašytą „Preliminarią sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.“ Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčą dėl jų sutarties kvalifikavimo preliminariąją ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektų. Kadangi sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 str. 1 d.) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais. Byloje nustatyta, kad

ieškovei įvykdžius šalių pasirašytos sutarties sąlygas ir pareikalavus atsakovės sudaryti pirkimo- pardavimo sutartį pas notarą, atsakovė 2008 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu atsisakė parduoti butą už anksčiau sutartą kainą ir pasiūlė ieškovei aptarti naują buto pardavimo kainą ir sąlygas, nurodydama, kad ieškovei nesutinkant su atsakovės pageidaujama buto kaina, ji sutinka sumokėti ieškovės jai sumokėtus 24 300, 00 Lt. Taip pat nurodo, kad nesusitarus dėl buto pirkimo-pardavimo kainos ir naujų sąlygų, ieškovė įspėjama per 6 mėnesius išsikelti iš buto. Pažymėtina, kad pranešime atsakovė nieko neužsimena apie ieškovės sumokėto kredito ir palūkanų bankui grąžinimą ieškovei. Šalys privalo vykdyti sutartines prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.38 str.1 d., 6.200 str.1 d.).

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagristų apeliantės argumentą, kad pirmos instancijos teismas neįvertino 2002-05-03 pasirašytos sutarties sąlygų, nes 2002-05-03 Preliminari buto pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka CK 6.167 straipsnyje apibrėžto ofertos apibūdinimo, nes šia sutartimi šalys neaptarė esminių daikto perdavimo sąlygų, nenumatytas draudimas vienašališkai atšaukti Ofertą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalys Preliminariojoje sutartyje susitarė dėl esminių buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Preliminarioje sutartyje atsakovė įvardinta Oferente, ieškovė - Akceptante. Oferentė siūlo jai nuosavybės teise priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), pirkti Akceptantei už 46 400, 00 Lt. Akceptantė pasiūlymą priima. Šalys įsipareigoja šio turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2010 m. birželio 1 d. Toliau sutartyje numatyta Akceptantės pareiga mokėti „už perkamą butą“ Oferentei konkrečiais terminais ir konkrečiomis sumomis iki 2004-10-01, bei 22 100, 00 Lt nuo 2002-06-01 iki 2010-06-01 kreditą, gautą parduodamam butui įsigyti, ir palūkanas bankui. Oferta yra siūlymas (tiek žodinis, tiek rašytinis), aiškiai išreiškiantis siūlančios šalies ketinimą sudaryti sutartį. Teisiniu požiūriu oferta yra vienašalis sandoris. Iš siūlymo turinio turi būti aišku, kad sutartis bus sudaryta, jeigu siūlymas bus priimtas, nes oferentas nekelia jokių papildomų sąlygų. Oferta įsigalioja, kai ją gauna akceptantas. Todėl ofertą galima panaikinti tik iki tol, kol ją gaus akceptantas. Akceptanto gauta oferta nebegali būti panaikinta, nes jau įsigaliojo. Kadangi šalys sudarė sutartį, ofertos atšaukti nebegalima (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.167, 6.168, 6.169 str.). Analizuojant šia prasme šalių pasirašytą sutartį, atsakovė pateikė ieškovei ofertą (pasiūlymą) pirkti jos butą, ieškovė jį priėmė, ir šalys pasirašė sutartį. Pagal LR CK 6.169 str. 1 d. po sutarties sudarymo oferta negali būti atšaukta. Ofertos atšaukimas ir joje numatytų sąlygų pakeitimas, sutarties nutraukimas nenumatytas ir šalių pasirašytoje sutartyje. Ofertos panaikinimas, atšaukimas ar pabaiga yra galimas tik esant tam tikroms įstatymu nustatytoms sąlygoms. Jos atšaukimą riboja akceptanto veiksmai. Jeigu akceptantas ofertą priima ir akceptą gavo oferentas, nuo to momento kyla teisinės pasekmės (CK 6.173 straipsnis).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog ginčo butas buvo perduotas ieškovei valdyti. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, atsisakydama vykdyti sutartinę prievolę ir tai motyvuodama netinkamu daikto perdavimu valdyti, būtent kad nebuvo pasirašytas priėmimo-perdavimo dokumentas, nors iš esmės ieškovė elgėsi kaip buto savininkė, elgėsi nesąžiningai. CK 6.309 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Ar daiktas perduotas valdyti, sprendžiama, atsižvelgiant į teisės valdyti daiktą turinį, įstatymų nustatytus imperatyviuosius reikalavimus, į aplinkybes, kurias šalis nurodo kaip jos subjektinės teisės valdyti daiktą atsiradimo pagrindą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė patvirtina, kad po preliminarios sutarties sudarymo perdavė ieškovei buto raktus, ieškovė mokėjo mokesčius už butą, jį remontavo. Iki ieškovės reikalavimo sudaryti notarinę sutartį, atsakovė ieškovei jokių pretenzijų dėl buto valdymo nepareiškė. Be to, iš pirmos instancijos teismo motyvuojamosios dalies matyti, kad ieškovė atsakovei pilnai sumokėjo Sutartyje sulygtą buto pardavimo kainą, o 2008 m. gegužės mėnesį ieškovė grąžino visą kreditą bankui 22 100, 00 Lt ir sumokėjo 6 618, 86 Lt palūkanų. Ieškovė Sutartyje numatytas prievoles įvykdė sąžiningai. Atsakovė tik ieškovei raštu pareikalavus sudaryti notarinę sutartį, pareiškė, kad keičia sutarties sąlygas, reikalaudama už butą sumokėti jai dar 54000, 00 Lt, nes padidėjo buto kainos. Šalys, pasirašydamos sutartį, kiekviena prisiėmė tam tikrą riziką, kad per tokį ilgą terminą nuo sutarties pasirašymo iki jos įvykdymo buto kaina gali padidėti ar sumažėti. Atsakovė nepasiūlė raštu ieškovei keisti Sutartyje numatytą buto kainą ir jos sumokėjimo sąlygas iki ieškovė pilnai įvykdė ne tik jai bet ir bankui Sutartyje numatytas prievoles.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, kad šalių 2002-05-03 pasirašytos preliminarios sutarties 6 punkte numatytas sutarties sąlygų nevykdymo užtikrinimas - šalies patirtų nuostolių atlyginimas, leidžia tvirtinti, kad atsakovė su ieškove 2002-05-03 sudarė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nustatant, gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšme turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai leidžia teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai. CK 6.309 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimu-pardavimu. (Lietuvos Auksčiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje V.Š. v. A. N., A. N.; Nr. 3K-P-382/2006). Svarbu pažymėti, kad esminis kriterijus atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės – atitinkamo susitarimo sudarymo metu buvusi šalių valia ir tikslas, kurio jos siekė šiuo susitarimu. Nagrinėjamoje sudarant preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovės tikslas buvo parduoti savo butą, o ieškovės įsigyti, o ne nuomoti ar pan. Atsakovė po Sutarties sudarymo perdavė ieškovei buto raktus ir mokesčių knygeles. Iš pirmos instancijos teismo sprendimo matyti, kad atsakovo Gyvenamojo namo statybos bendrijos Neringos g.1 atstovė J. B. 2009 m. spalio 7 d. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė D. T. pajaus įnašą už butą buvo įnešusi, tačiau dengti banko kreditą neturėjo pinigų, todėl aktyviai ieškojo buto pirkėjų. Preliminariosios sutarties sudarymo metu tokios kainos ir buvo, už kurią ieškovė nupirko butą iš atsakovės D. T.. Butas kaip atskiras objektas yra įregistruotas, tik neatlikta nuosavybės teisės į butą registracija. Bendrija nėra to buto savininkė. Prasidėjus ginčams teisme, D. T. prašė pažymos, kad galėtų įteisinti butą savo vardu, tačiau ji pažymos teisinei registracijai atlikti atsakovei neišdavė kol nesibaigs bylos nagrinėjimas ir nebus aišku, kas buto savininkas. D. T. po preliminarios sutarties sudarymo perdavė ieškovei butą. Nuo to laiko ieškovė mokėjo visus mokesčius, kreditą ir palūkanas bankui, remontavo butą, dalyvaudavo bendrijos susirinkimuose, elgėsi kaip buto savininkė. Ieškovė padengė visą kreditą bankui.

Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas prieš atsakovės valią ir prieštaraujant sutarčių laisvės principui pripažino šalių pasirašytą preliminarią sutartį pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu nepagrįstas. Svarbu pažymėti, kas nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl konkrečios sutarties sudarymo ateityje, nebūtų pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti sutarties šalių elgėsi sąžiningumo aspektų. Šalys privalo vykdyti sutartines prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovė Sutartyje numatytas prievoles įvykdė sąžiningai, sumokėjo už perkamą butą nustatytais terminais ir nustatytomis sumomis, tai neneigia ir atsakovė. Ieškovei raštu pareikalavus sudaryti notarinę sutartį, atsakovė pareiškė, kad keičia sutarties sąlygas, nes padidėjo buto kainos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad preliminarioji sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas būdinga pagrindinei sutarčiai. Apeliantei ieškovė sumokėjo visą Sutartyje numatytą buto kainą sutartais terminais.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagristų apeliantės argumentą, kad ieškovės buvimas atsakovės bute pažeidžia jos, kaip gyvenamosios patalpos savininkės teises. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pažymėjo, kad pagal daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamą daiktą tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Šalių pasirašytoje sutartyje kitaip nenumatyta (CK 6.411 str.1 d.). Daikto kaina ir atsiskaitymo tvarka parduodant jį išsimokėtinai nustatoma šalių susitarimu. Jeigu šalys sutartyje nenustatė kitaip, tai vėlesnis išsimokėtinai parduoto daikto kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymui. Atsakovė su ieškove pasirašytoje Sutartyje nenustatė kitaip. Pirkėjui sumokėjus visą Sutartyje numatytą kainą, Pardavėjas neturi teisės atsiimti daiktą (CK 6.414 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant, ar šalių sudarytas susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, jų tikslai. Kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, galima teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Auksčiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V.I. v. A. K., Nr. 3K-3-108/2009). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nuo 2002-06-01 ne tik visą laiką valdė ginčo butą, bet ir sumokėjo atsakovei visą sutartą kainą. Tai patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo, o ne preliminarioji sutartis.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendime suklydo neteisingai nurodęs preliminarios sutarties pasirašymo dieną, 2002-06-01, vietoje 2002-05-03 ir kad byloje nėra pateikta rašytinių įrodymu, kad ieškovė turi dukrą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, o ieškovė R. S. pateikė teismui Pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ieškovė už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1000,00 Lt, šios išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovės D. T.. Taip pat iš atsakovės D. T. priteistinos valstybei 6,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Apibendrinant pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. S. naudai.

Priteisti iš atsakovės D. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 6,80 Lt (šešis litus 80 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.