- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2YT-4338-1069/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01718-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž., G. Ž., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Ž., G. Ž., valstybės įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos Z. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdo (b. l. 1-2)
2. Pareiškėja nurodė, kad jos mama Z. Ž. dar iki savo mirties (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono 3-jame notarų biure surašė testamentą, notarinio registro Nr. 2565, kuriuo 8,0000 ha ploto miško paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Oželių k., Šilutės r. sav., 4,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Birbalų k., Šilutės r. sav., 2/3 dalis 9,8000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Birbalų k., Šilutės r. sav., paliko jai. Po savo mamos Z. Ž. mirties atsiradusį palikimą priėmė ir jį realiai pradėjo valdyti pareiškėja. Tačiau dėl atsiradusio palikimo priėmimo per nustatytą 3 mėnesių terminą pas notarą nesikreipė. Kitokia neteismine tvarka šio klausimo išspręsti nėra galimybės. Kitų pretendentų į atsiradusį palikimą nėra.
3. Suinteresuoti asmenys J. Ž. ir G. Ž. pateikė atsiliepimus (b. l. 21, 23) į pareiškimą, kuriais prašo prašymą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime (b. l. 26) prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
8. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Z. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su sutuoktiniu J. Ž. (b. l. 9, 16). Pareiškėjos I. P. motina gimimo liudijime įrašyta Z. Ž. (b. l. 6), o iš pateikto santuokos liudijimo matyti pareiškėjos pavardės pakeitimas iš Ž. į P. (b. l. 7). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) matyti, kad mirusioji Z. Ž. asmeninės nuosavybės teise įgijo tris žemės sklypus: 8,0000 ha ploto miško paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Oželių k., Šilutės r. sav., 4,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Birbalų k., Šilutės r. sav., 9,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Birbalų k., Šilutės r. sav. (b. l. 12, 13, 14). Byloje pateiktas Z. Ž. 2010-09-07 surašytas ir notarės patvirtintas testamentas, notarinio registro Nr. 2565, kuriuo įpėdinei I. Ž. (šiuo metu P.) paliktas aprašytas turtas ir kuris Testamentų registro duomenimis iki testatorės mirties nebuvo pakeistas (b. l. 32).
10. I. P. po savo mamos Z. Ž. mirties atsiradusį palikimą priėmė ir valdė. Tą patvirtina suinteresuoti asmenys mirusiosios sutuoktinis J. Ž. ir sūnus G. Ž. savo atsiliepimuose (b. l. 21, 23). Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo Z. Ž. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybių, kad jos duktė pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties. Jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl I. P. teisės paveldėti Z. Ž. turtą (b. l. 32).
11. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po Z. Ž. mirties, (duomenys neskelbtini), jos duktė I. P. priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P. priėmė po savo mamos Z. Ž. mirties likusį palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
12. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas vienas iš pagrindų grąžinti sumokėtą žyminį mokestį (ar jo dalį), kuomet žyminio mokesčio sumokėta daugiau, negu numato įstatymai. Teismas, nustatęs žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus gali priimti nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis).
13. Nustatyta, kad ieškovė už pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį. Už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose mokėtinas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokiu atveju ieškovė turėjo sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl jai grąžintina 50 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir valdė duktė I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Grąžinti pareiškėjai I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019-10-03 per terminalą “Perlas finance”.
Pareiškėjai išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.