- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- 1-226-1010/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03904-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokurorui Mindaugui Stonkui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis T. V. ūkyje darbininku, teistas:
1) Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per du mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir du mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.;
2) Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
3) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pritaikius BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 2 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis M. B. 2019 m. sausio 25 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) k., T. V. priklausančių fermų patalpose – virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia – delnu sudavė du kartus į veidą S. J., po to pastūmė į stalą, taip sužalojo jai nugarą, smaugė rankomis, po to stūmė per duris S. J., dėl ko pastaroji nuvirto ant žemės ir susižalojo ranką, taip nukentėjusiajai S. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis M. B. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai, patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 83-87) ir paaiškino, kad 2019 m. sausio 25 d. buvo neblaivus, buvo gėręs alaus. Su S. J. susipyko dėl darbo, nes jie dažnai konfliktuoja ir jis tada fermos virtuvėje sudavė du kartus jai delnu į veidą, tada ją pastūmė ir ji atsitrenkė į stalą. Tada jis paėmė už gerklės ir suspaudė jai kaklą, tuo metu ji pradėjo jam braižyti veidą ir kaklą su nagais, tada ją paleido. Tuo metu S. bėgo lauk iš virtuvės, bei jis tada ją pastūmė ir nuo stūmimo ji nuvirto ant žemės. Gailisi, kad taip pasielgė, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Žada ateityje nebedaryti nusikalstamų veikų. Civilinį ieškinį atlygino.
Teismas konstatuoja:
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusysis ir prokuroras. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, BPK 290, 291 straipsniuose nustatyta tvarka išvardydamas paskelbė ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.
Iš 2019 m. sausio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. sausio 25 d. apie 16 val. S. J. būnant darbe (duomenys neskelbtini) k., esančiose fermose, ją sumušė bendradarbis M. B. (b. l. 1-2).
Iš nukentėjusiosios S. J. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos protokolo matyti, kad jai M. B. fermos virtuvėje trenkė du kartus delnu į veidą, po to pastūmė ir ji atsitrenkus į stalą susižalojo nugarą, po ko ją smaugė rankomis ir jai išsilaisvinus ir bėgant lauk, stūmė per duris, kur ji apvirto ir susižalojo ranką. Šiuo metu M. B. atsiprašė, ji jam atleido, žalos nepadarė, civilinio ieškinio nereiškia, M. B. jokių pretenzijų nebeturi (b. l. 26-27).
Iš specialisto išvados Nr. G254/2019(03) matyti, kad S. J. buvo nustatytas kaklo ir galvos sumušimas su smaugimo žymėmis kakle, poodinėmis kraujosruvomis skruostų srityje. S. J. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 37).
Liudytojas T. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad penktadienį, tikslios dienos neatsimena, jam paskambino M. ir pasakė, kad S. atėjo į darbą neblaivi. Už valandos nuvyko į fermą, pamatė, kad M. veidas yra subraižytas, pastarasis jam paaiškino, kad S. jam subraižė veidą, jie susipyko ir M. išsikvietė policiją (b. l.51-52).
Liudytoja R. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio pabaigoje, penktadienį jai paskambino S. J. ir paprašė, kad ateitų jos pasitikti iki darbo. Eidama link fermų girdėjo, kad S. su M. rėkauja vienas ant kito, tačiau ką tiksliai sakė, negirdėjo. Netrukus atėjo S. raudonu veidu, kuri jai pasakė, kad ją sumušė M. B.. Kaip jie mušėsi, nematė. S. buvo blaivi (b. l. 57).
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2019-01-25 17:40 val. M. B. girtumas buvo 1,18 promilių, o S. J. 18:51 val. girtumas buvo 0,57 promilės (b. l. 62).
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad M. B. 2019 m. sausio 25 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) k., T. V. priklausančių fermų patalpose – virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia – delnu sudavė du kartus į veidą S. J., po to pastūmė į stalą, taip sužalojo jai nugarą, smaugė rankomis, po to stūmė per duris S. J., dėl ko pastaroji nuvirto ant žemės ir susižalojo ranką, taip nukentėjusiajai S. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo ir parodymų, įrodyta nukentėjusiosios S. J. parodymais, liudytojų T. V., R. M. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teisingai.
Nusikalstamą veiką kaltinamasis M. B. padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia: jis suvokė, kad žaloja asmenį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti bet kokie nusikalstamos veikos padariniai, ir tokių pasekmių norėjo, neišskirdamas pasekmių masto. Nusikalstama veika yra baigta, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Kaltinamasis M. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė visas esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
M. B. padarė vieną smurtinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. M. B. praeityje teistas 3 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą. Matyti, kad ankstesni nuteisimai ir švelnesnės bausmės nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, išvadų nepadarė. Todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima jos vidurkiui. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, M. B. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Kaip minėta, kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia ketverių metų. Taigi formalūs pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas egzistuoja.
M. B. dirbantis, nusikaltimą padarė spontaniškai, pasekmės nėra sunkios, prisipažino, gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, žalą dėl gydymo išlaidų atlygino, teismui pažadėjo daugiau nusikalstamų veikų nedaryti. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai M. B. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 8 punktais jam skirtini įpareigojimai: 3 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią įvykdyti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu M. B. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydamas panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,26 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 42-46). Kadangi padarytą žalą kaltinamasis M. B. atlygino, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė, kuriame nurodė, kad jiems yra žinomos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (b. l. 47-48). Ieškovės pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę bausmę - 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 6, 7 ir 8 punktus, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. B. atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį 3 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią įvykdyti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo M. B. pareikšto 15,26 eurų dydžio civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.