Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, Albinas Bielskis, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi dėl baudžiamosios bylos, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-2-00046-2021-9, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2022 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalyje, BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje, E. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, K. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, H. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 3 dalyje, BK 225 straipsnio 3 dalyje, E. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, R. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 3 dalyje, R. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 225 straipsnio 2 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje, O. S. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje, BK 227 straipsnio 2 dalyje, BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 4 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 3 dalyje, BK 226 straipsnio 3 dalyje, R. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1 dalyje, L. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje, BK 227 straipsnio 3 dalyje, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje.

2. Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė 2022 m. liepos 29 d. raštu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama baudžiamąją bylą, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-2-00046-2021-9, perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo, laikinai einančio Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, Lino Šiukštos 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi baudžiamoji byla iš Vilniaus apygardos teismo perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui tenkinamas.

4. Šiaulių apygardos teismas, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, iš Vilniaus apygardos teismo buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-2-00046-2021-9, prašo baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, motyvuodamas tuo, kad Šiaulių apygardos teisme nėra galimybės sudaryti trijų teisėjų kolegiją.

5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2022 m. rugpjūčio 10 d. patvirtino teisėjo Nerijaus Masiulio nusišalinimą nuo aptariamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Įvertinus nusišalinimo nutartyje lakoniškai nurodytas bendro pobūdžio aplinkybes, Lietuvos apeliaciniam teismui nors ir kyla abejonių dėl teisėjo nusišalinimo ir tokio nusišalinimo patvirtinimo pagrįstumo, vis tik baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teisės aukštesnės instancijos teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui kvestionuoti žemesnės instancijos teismo teisėjų priimtų ir BPK 59 straipsnio 4 dalies tvarka patvirtintų nusišalinimo nutarčių (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1T-25-449/2022).

6. Sutiktina su Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje padaryta išvada, kad teisėjai Laisvydas Zederštremas, Ernesta Montvidienė ir Zigmas Kavaliauskas, kurie ikiteisminio tyrimo metu skyrė procesines prievartos priemones ir sprendė kitus klausimus, vadovaujantis BPK 58 straipsnio nuostatomis, negali nagrinėti baudžiamosios bylos. Taip pat pritariama išvadai, kad aptariama baudžiamoji byla, kurią sudaro aštuoniasdešimt penki tomai, kaltinamaisiais pripažinta septyniolika asmenų, apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąraše nurodyti keturiasdešimt keturi apklaustini asmenys, negali būti paskirta nagrinėti ir teisėjams Virginijai Žindulienei bei Vidmantui Mylei, iki kurių įgaliojimų pabaigos liko mažiau nei metai, kadangi tai prieštarautų baudžiamojo proceso operatyvumo ir teisingumo principams.

7. Be pirmiau nurodytų teisėjų lieka trys Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, kurie galėtų būti įtraukti į teisėjų kolegiją nagrinėti aptariamą baudžiamąją bylą, tačiau, kaip nurodyta Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartyje, teisėjai Gražvydas Poškus ir Boleslovas Kalainis, gavę nagrinėti šią bylą, nuo jos nagrinėjimo nusišalintų, ir tik teisėja Nijolė Matuzevičienė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ji turėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

8. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, nuteistojo garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad aplinkybės, galinčios objektyviam stebėtojui kelti abejonių dėl teismo nešališkumo, be kita ko, gali būti susijusios su bylą nagrinėjančio teisėjo esamais ar buvusiais kolegiškais, profesiniais ar kito pobūdžio ryšiais su proceso dalyviais, tačiau vien tokių ryšių konstatavimas savaime nelemia išvados, kad abejonės dėl teisėjo nešališkumo yra objektyviai pagrįstos. Teisėjui nusišalinant nuo bylos nagrinėjimo, turi būti pateikta išsami tokių aplinkybių analizė, t. y. nurodomas ryšio su proceso dalyviais pobūdis, tęstinumas ir pan. Europos Žmogaus Teisių Teismo bei kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad kiekvienoje byloje atskirai turi būti sprendžiama, ar abejones keliantys teisėjų ryšiai yra tokios prigimties ir tokio lygio, kad leistų konstatuoti teismo nešališkumo trūkumą.

9. Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo nutartyje lakoniškai, itin abstrakčiai, nepateikiant išsamesnės analizės, nurodytos aplinkybės, dėl kurių teisėjai Gražvydas Poškus ir Boleslovas Kalainis nusišalintų nuo aptariamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Iš esmės nurodyta tik tai, kad teisėją Gražvydą Poškų su kaltinamuoju V. K. daug metų sieja asmeniniai santykiai, tačiau šių santykių pobūdis visiškai nedetalizuotas. Dėl teisėjo Boleslovo Kalainio asmeninių santykių su kaltinamuoju E. L. tik nurodyta aplinkybė dėl jų dalyvavimo kartu Teisėjų tarybos veikloje, tačiau išsamiau neatskleistas tuometinių ar juo labiau dabartinių jų santykių pobūdis, laipsnis, tęstinumas ir pan., kuris pagrįstai objektyviam stebėtojui galėtų kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Pažymėtina, kad ir aplinkybė, jog teisėjo Gražvydo Poškaus sutuoktinė dirba ikiteisminį tyrimą aptariamoje baudžiamojoje byloje atlikusioje ikiteisminio tyrimo įstaigoje (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje), nesant duomenų apie teisėjo sutuoktinės konkretų dalyvavimą būtent šioje baudžiamojoje byloje atliktame ikiteisminiame tyrime ar jos ryšius su šį tyrimą atlikusiais ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojais, savaime negali būti pagrindas teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad aplinkybė, jog teisėjas yra dirbęs arba jo šeimos narys ar artimas giminaitis dirba ikiteisminio tyrimo įstaigoje, savaime negali būti pagrindas nusišalinti ar pareikšti nušalinimą. Konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar minėti asmenys yra asmeniškai dirbę su tam tikra byla, ar jie prisidėjo prie atlikto tyrimo, turi būti įvertintas jų santykis, pavaldumą su tyrimą atlikusiais asmenimis ir kitos aplinkybės (žr. EŽTT sprendimus bylose Paunovič prieš Serbiją ir Sigurdur Einarrson ir kiti prieš Islandiją). Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės apie teisėjo Boleslovo Kalainio įgaliojimų pabaigą ir subjektyvūs svarstymai apie teisėjo galimybes išnagrinėti bylą iki įgaliojimų pabaigos taip pat savaime negali būti pagrindas neskirti bylos šiam teisėjui, kadangi iki teisėjo įgaliojimų pabaigos yra likę daugiau nei metai laiko, o, kaip nurodyta Šiaulių apygardos teismo nutartyje, bylos teisėjams neskiriamos tais atvejais, kai iki teisėjų įgaliojimų pabaigos yra likę mažiau nei metai.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliaciniam teismui kyla abejonių ir dėl aplinkybių, kurios nurodytos, kaip pagrindas galimam teisėjų Gražvydo Poškaus ir Boleslovo Kalainio nusišalinimui nuo aptariamos bylos nagrinėjimo, pagrįstumo. Vis tik, kaip jau minėta, Lietuvos apeliacinis teismas neturi teisės peržiūrėti ir kvestionuoti neskundžiamų žemesnės instancijos teismų nutarčių dėl nusišalinimo, tačiau pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartyje pateikta pozicija ir motyvai dėl šių teisėjų galimo nusišalinimo ateityje neatitinka BPK reikalavimų keliamų nusišalinimo institutui, trukdo operatyviam baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir yra netoleruotini, o šiuo konkrečiu atveju iš anksto sukuria tokią situaciją, kai bet kuriam pašaliniam stebėtojui sukeliamos pagrįstos abejonės likusių Šiaulių apygardos teismo teisėjų (Boleslovo Kalainio ir Gražvydo Poškaus) nešališkumu bei iš esmės tuo pademonstruojamas išankstinis teismo vengimas nagrinėti bylą.

11. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas įvertina pirmiau minėtas aplinkybes, o būtent tai, kad aukštesnysis teismas neturi galimybės panaikinti žemesnės instancijos teismo nutarčių dėl nusišalinimo, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartyje buvo išdėstyti motyvai, bet kuriam pašaliniam stebėtojui sukeliantys objektyvias abejones teisėjų Gražvydo Poškaus ir Boleslovo Kalainio nešališkumu, ir atsižvelgia į tai, kad Šiaulių apygardos teisme likus tik vienai baudžiamąją bylą nagrinėti galinčiai teisėjai (Nijolei Matuzevičienei) nėra galimybės užtikrinti bylų skirstymo skaidrumo principo įgyvendinimą. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nuo kaltinamojo akto ir baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui praėjo beveik du mėnesiai, tačiau iki šiol nepaskirta teisėjų kolegija, kuri nagrinės bylą, ir jos sudaryti laikantis Bylų skirstymo taisyklių Šiaulių apygardos teisme nėra galimybės. Todėl siekiant užtikrinti procese dalyvaujančių asmenų teisę į greitą ir operatyvų procesą bei įgyvendinant teisingumo principą, konstatuojama, jog tikslinga baudžiamąją bylą, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-2-00046-2021-9, perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

12. Sprendžiant, kuriam iš likusių (Klaipėdos, Panevėžio ar Kauno) apygardos teismų perduoti bylą, atsižvelgiama į tai, kad pagal prokuratūros pateiktą informaciją septyni iš dešimties Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų aptariamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu atliko įvairius veiksmus, dėl to jie negali nagrinėti baudžiamosios bylos; trys iš devynių Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų taip pat negali nagrinėti aptariamos bylos, be to, vienas iš minėto teismo teisėjų yra pateikęs prašymą jį atleisti, taip pat Panevėžio apygardos teisme jau yra nagrinėjama baudžiamoji byla, išskirta iš to paties ikiteisminio tyrimo, kuri, jau tuomet nebuvus galimybės sudaryti trijų Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, buvo paskirta nagrinėti mišriai teisėjų kolegijai. Savo ruožtu tik keturi iš dvidešimt vieno Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų negalėtų nagrinėti bylos dėl to, kad atliko tam tikrus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu. Todėl įvertinus konkrečiuose apygardos teismuose esančių preliminariai bylą galinčių nagrinėti teisėjų skaičių, konstatuojama, kad aptariamos baudžiamosios bylos perdavimas Klaipėdos ar Panevėžio apygardų teismams neužtikrintų operatyvumo ir teisingumo principų įgyvendinimo, todėl baudžiamoji byla, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-2-00046-2021-9, perduotina Kauno apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, teisėjas, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas,

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-2-00046-2021-9, perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.

laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Albinas Bielskis