Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Registrų centro, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas į VĮRC ar jo filialą dėl klaidos ištaisymo nesikreipė, tai padarė jo sūnus M. J.. Pareiškėjo teiginius, kad jis patyrė nuolatinius – ilgai besitęsiančius nepatogumus, įtampą, stresą, nerimą dėl susiklosčiusios situacijos, finansinio saugumo praradimą, vertino kaip nepagrįstus, nes pareiškėjas nei karto į VĮRC nesikreipė, nėra pateikta duomenų, kad jis ėmėsi kokių nors veiksmų, kuriais siektų išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Ginčo byloje dėl faktinių aplinkybių nėra, kaip ir nėra ginčo, kad VĮRC padarė techninę klaidą, ko pasėkoje pareiškėjui atsirado mokestinė nepriemoka, kuri buvo perduota išieškojimui, o pareiškėjo piniginės lėšos areštuotos.

Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 straipsnio 2 dalis) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (turtinės ir/ar neturtinės), pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų veiksmai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Pažymėtina, jog VĮRC pripažįsta, jog perrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, dėl techninės klaidos archyviniame registro įraše Nr. 10/204672 V. J. asmens kodas buvo nurodytas neteisingai, t. y. pripažįsta, kad buvo padaryta techninė klaida. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog registro tvarkymo įstaiga neveikė taip, kaip privalėjo veikti, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai kaip būtinoji atsakomybės sąlyga.

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl VĮRC padarytos klaidos patyrė ilgalaikius nepatogumus, nerimą, įtampą, todėl prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o atsakovas teigė, kad pareiškėjas neįrodė žalos patyrimo fakto.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pagal CK 6.250 str. 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. byla Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad antstolis, vykdydamas Inspekcijos sprendimus, areštavo pareiškėjo sąskaitose esančias lėšas, dalį lėšų išieškojo (vėliau buvo grąžintos), o tai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas neįgalus asmuo, senyvo amžiaus, todėl susiklosčiusi situacija galėjo sukelti dvasinius išgyvenimus, tačiau, kita vertus, reikia pritarti ir atsakovo pozicijai, kad nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad klaidos padarymo ir jos ištaisymo neigiamas poveikis buvo intensyvus ir iš tikrųjų pasireiškė pareiškėjo nurodytais išgyvenimais – 2015 m. sausio 15 d. artimo žmogaus mirtis, mažos pajamos, paties pareiškėjo sveikatos būklė (kuri visą laiką buvo bloga ir nėra susijusi su VĮRC veiksmais). Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, kad dėl VĮRC padarytos klaidos, žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 200 Eur sumą vertina kaip adekvačią atsiradusioms neigiamomis pasekmėms.

Pasisakant dėl atsakovo argumento, kad pareiškėjas praleido kreipimosi terminą dėl žalos atlyginimo, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Nekilnojamo turto registro įstatyme 34 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis sužinojo apie nuostolių atsiradimą, nereiškia, kad asmuo, siekiantis dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo teisme, taip pat privalo teisme ginčyti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atsisakymą tenkinti ar nepilnai tenkinti jo pretenziją dėl atsiradusios žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad tai, jog VĮRC, atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi, informavo pareiškėją, jog yra praleistas vieno mėnesio prašymo dėl žalos atlyginimo padavimo terminas, aptarto vertinimo nekeičia, nes šiuo atveju svarbus pats faktas, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau žala jam nebuvo atlyginta, t. y. tarp pareiškėjo ir atsakovo iš esmės kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuris nagrinėtinas administraciniame teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-171-602/2017).

Pareiškėjas prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateiktas teismui raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl pareiškėjo prašymas negali būti sprendžiamas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. J. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Registrų centro, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo V. J. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.