Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-60-870/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-15
Bylos Nr.
1S-60-870/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis
J. K.
Kategorijos
  • 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-60-870/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. K. (J. K.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties, kuria J. K. Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu skirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. K. Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo įsiteisėjusiu 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 2 punkto Nr. 1 ir Nr. 3, 244 straipsnio 1 dalį Nr. 1, 244 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams (2 557 dienoms). Bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. spalio 21 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą, suderino minėtu Eseno žemės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi ir paliko galioti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams. Bausmę teismas nustatė atlikti pataisos namuose.

Šalies argumentai

3. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis J. K. prašo pakeisti įkalinimo sąlygas (iš pataisos namų į atvirąją koloniją) ir sumažinti Vokietijoje paskirtą bausmę. Nurodo nesutinkantis su 2018 m. spalio 15 d. nutartimi, kad turės atlikti bausmę pataisos namuose. Prašo atsižvelgti į tai, kad yra atlikęs beveik pusę bausmės kalėjime ir yra nuteistas pirmą kartą. Nurodo turintis širdies problemų ir yra labai sunku bausmę atlikti tokiomis sąlygomis.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. skundas atmetamas.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis, kuria Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu J. K. paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu bei nustatyta pataisos įstaigos rūšis, kurioje bus atliekama ši bausmė, yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio bei Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo nuostatomis. Naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

6. Nuteistasis skundu prašo skirti švelnesnę bausmę negu buvo paskirta nurodyto Vokietijos Federacinės Respublikos teismo. J. K. nuteistas už gaujos padarytą vagystę ir sunkią vagystę pagal atitinkamus Liudijime nurodytus Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius (iš viso – 66 veikos). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad aptariamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Už sunkiausią iš šių veikų, t.y. didelės vertės svetimo turto vagystę (BK 178 straipsnio 3 dalis), baudžiamajame įstatyme yra numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Aptariamu atveju, Eseno žemės teismo 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu apeliantui buvo paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė ir toks dydis yra mažesnis nei bausmė, numatyta už griežčiausią iš veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nustatant jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę nei paskirta aptariamu nuosprendžiu, nėra teisinio pagrindo.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrįstas ir J. K. prašymas nustatyti kitą pataisos įstaigos rūšį.

9. BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nors baudžiamasis įstatymas nenustato griežtų kriterijų, pagal kuriuos teismas parinktų pataisos įstaigos rūšį, tačiau teisminėje praktikoje yra suformuota nuostata, kad pagrindinė pataisos įstaigos rūšis yra pataisos namai (Vilniaus apygardos teismo 2013-01-25 nutartis Nr. 1S-86-387/2013). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Šios rūšies įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka (taikoma kaip paskatinimo priemonė, esant įstatyme numatytoms sąlygoms). Aptariamu atveju, J. K. yra nuteistas už tyčinių veikų padarymą, ir šios veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą priskiriamos nesunkių, apysunkių bei sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Taigi nustatyti nuteistojo prašomą pataisos įstaigos rūšį pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis J. K. prašymo leisti atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje dėl turimų sveikatos problemų nepagrindė jokiais objektyviais bylos duomenimis. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos namuose, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos užtikrina sveikatos priežiūros paslaugos. Taigi nuteistojo bendrais bruožais nurodomos turimos sveikatos problemos šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo nustatyti bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje.

11. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo J. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė