- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- I-9663-790/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04025-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- B. S.
- Atsakovas
- Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos B. S. skundo atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl įsakymo panaikinimo priėmimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja B. S. skundu, kurį 2014-09-30 patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2014-01-02 įsakymą Nr. IV-1 ir įpareigoti atsakovą pakartotinai svarstyti pareiškėjos prašymą pripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – buvusio beglobio vaiko teisinį statusą.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą dėl nukentėjusio asmens statuso pripažinimo ar nepripažinimo asmuo gali apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas atsisako priimti skundą, jei praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.
Pareiškėja teismui pateikė voką, kuris patvirtina, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2014-01-08 pranešimas Nr. 38R-n-17 apie sprendimą nepripažinti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – buvusio beglobio vaiko teisinio statuso, jai buvo įteiktas 2014-01-13. Todėl 2014-10-23 kreipdamasi į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo, pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti.
2014-10-02 teisme gautame patikslintame skunde pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nurodė, kad yra neįgali, senyvo amžiaus, jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, lietuvių kalbą moka silpnai, o skundžiamas įsakymas jai nebuvo siunčiamas. Tik gavusi atsakovo 2014-01-08 pranešimą, pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau, nepašalinus skundo trūkumų, 2014-04-24 nutartimi jis laikytas nepaduotu. 2014 m. liepos mėnesį pareiškėja pakartotinai kreipėsi į teismą, tačiau vėl nepašalinus skundo trūkumų, 2014-08-25 nutartimi jis laikytas nepaduotu.
Pareiškėja pateikė VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos medicinos dokumentų 2014-10-17 išrašą, kuriame nurodyta, kad ji serga epilepsija, triukšmalige, lėtiniu klausos nervo uždegimu, klubo sąnario artroze, jai nustatyti liekamieji reiškiniai po galvos trauminės ligos.
Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsniu, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).
Pareiškėja, prašydama atnaujinti skundo padavimo terminą, prašė atsižvelgti į jos garbingą amžių, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, garbus pareiškėjos amžius yra aplinkybė, kuri gali turėti tam tikros įtakos jos teisių gynimui, tačiau pati savaime negali būti pripažinta sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-393/2012). Be to, teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos medicinos dokumentų 2014-10-17 išrašas nepatvirtina, kad jos sveikatos būklė buvo tokia, jog ribojo jos galimybes pačiai arba pasitelkus kitus asmenis kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti jos galimai pažeistas teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-393-12). Pareiškėja taip pat nepateikė įrodymų, kad per laikotarpį nuo 2014-01-08 pranešimo gavimo iki 2014-09-02 kreipimosi į teismą dienos, jos sveikatos būklė būtų pablogėjusi, kilę epilepsijos priepuolių, kurie galėtų objektyviai apsunkinti galimybę įstatymų nustatytais terminais įgyvendinti savo galimai pažeistų teisių gynybą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėja dėjo gana aktyvias pastangas, siekdama apginti savo teises – 2014-01-13 gavusi atsakovo 2014-01-08 pranešimą, jau 2014-01-16 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau per nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, skundas 2014-04-24 teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5764-426/2014 laikytas nepaduotu, ši nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-02 nutartimi palikta nepakeista. 2014-08-05 pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau ir vėl per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, todėl 2014-08-25 teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-9326-208/2014 skundas laikytas nepaduotu. Trečią kartą pareiškėja kreipėsi į teismą 2014-09-02. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek pareiškėjos sveikatos būklė, tiek silpnas lietuvių kalbos žinojimas ir garbus amžius nesutrukdė jai aktyviai kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, tačiau, skundo padavimo terminą pareiškėja praleido dėl jos pačios netinkamo procesinio elgesio – per teismo nustatytą terminą, net ir jį pratęsus (administracinėje byloje Nr. I-5764-426/2014), skundo trūkumų nepašalindavo. Nežiūrint į tai, kad tokiu atveju įstatymas nedraudžia pareiškėjai pakartotinai pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje nustatyta teise į teisminę gynybą, pateikiant skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus atitinkantį skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012), tačiau tokia situacija negali tęstis neribotą laiką ir pateisinti įstatyme nustatyto kreipimosi į teismą termino praleidimą, juo labiau, kad net du kartus teismas pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtu dėl jos pačios kaltės. Laiku nepašalindama skundo trūkumų, pareiškėja elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, todėl iki skundo padavimo šioje administracinėje byloje vykę teisminiai procesai nelaikytini objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą teismui atnaujinti skundo pateikimo terminą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintinas, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismui atsisakius priimti pareiškėjos skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjai grąžintinas 100 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2014-09-17 įmokos mokėjimo kvitu. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (ABTĮ 42 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 149 straipsniu,
nutarė:
atsisakyti priimti pareiškėjos B. S. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl įsakymo panaikinimo.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjai B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) grąžinti 100 Lt (šimtą litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2014-09-17 įmokos mokėjimo kvitu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.