Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-06-22 · Administracinė byla Nr. AS-525-393-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
AS-525-393-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01154-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-393/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01154-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 61.2; 55.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl aktų dalių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja M. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus (toliau – Varėnos žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1204 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kurioje pakeista pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, esančio Varėnos rajono savivaldybėje, Valkininkų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis iš „kitos paskirties žemė (namų valda)“ į „žemės ūkio“;

2) pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 3S-461 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjai priklausančio 0,22 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės tikslinės paskirties, atstatant pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į „kitos paskirties žemė (namų valda)“.

Kartu su skundu buvo pateiktas prašymas, kuriuo pareiškėja prašė atnaujinti skundo dėl Įsakymo dalis pakeitimo padavimo teismui terminą.

Nurodė, jog ji sąžiningai, remdamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsniu, vertino, kad Įsakymas, kuriuo patikslintas Valkininkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, buvo priimtas iki sprendimo, kuriuo atkurtos pareiškėjos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Varėnos rajono savivaldybėje, Valkininkų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Pažymėjo, jog tiek Įsakymas, tiek ginčijamas Sprendimas priimti tą pačią dieną, tačiau pagal nustatytą tvarką ir administracinių veiksmų chronologiją, sprendimas atkurti nuosavybės teises į nurodytą žemės sklypą negalėjo būti priimtas anksčiau už Įsakymą, nes sprendime atkurti nuosavybės teise įrašomi žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, paskirties ir naudojimo būdo duomenys. Be to, Žemės reformos įstatymas nereglamentuoja tokio atvejo, kai įsakymas, nustatantis žemės sklypo paskirtį, ir sprendimas, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, priimami tą pačią dieną, tačiau teisinės kolizijos atveju įstatymas turėtų būti aiškinamas pareiškėjos, kaip silpnesnės ginčo šalies, naudai. Nurodė, kad ji yra senyvo amžiaus, turi ribotas finansines galimybes ginti savo pažeistas teises, todėl terminas, jeigu būtų vertinama, kad jis praleistas, turėtų būti atnaujintas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Įsakymo dalies panaikinimo paduoti; atsisakė priimti skundo reikalavimą panaikinti Įsakymo dalį, nes skundas paduotas praleidus apskundimo terminą ir teismas atmetė prašymą atnaujinti apskundimo terminą; atsisakė priimti skundo reikalavimą pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 3S-461 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjai priklausančio 0,22 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės tikslinės paskirties, atstatant pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį į „kitos paskirties žemė (namų valda)“, nes skundas paduotas praleidus apskundimo terminą ir pareiškėja neprašė jo atnaujinti.

Teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo reikalavimų priėmimo klausimą, rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 – 4 dalimis, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, jog pareiškėja apie Įsakymą sužinojo, gavusi Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 10 d. raštą Nr. 3SD-(14.3.104.)-95, o apie Sprendimą – 2011 m. gruodžio 5 d. Teismui skundą dėl nurodytų aktų pareiškėja pirmą kartą pateikė 2012 m. balandžio 6 d., akivaizdžiai praleidusi šių aktų apskundimo terminus. Nurodė, jog Sprendimu pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 0,22 ha žemės sklypą, esantį Varėnos rajono savivaldybėje, Valkininkų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Padarė išvadą, jog pareiškėja skundą dėl Sprendimo dalies pakeitimo galėjo paduoti per 30 dienų nuo sužinojimo datos, tačiau skundą teismui pirmą kartą padavė 2012 m. balandžio 6 d., žymiai praleidusi apskundimo terminą. Atnaujinti šio termino pareiškėja neprašė, nors teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje (byla Nr. I-2860-764/2012), konstatavęs, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, išaiškino jai teisę pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikiant ir motyvuotą bei objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Konstatavo, jog skundo dalį dėl reikalavimo pakeisti Sprendimo dalį atsisakytina priimti, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą, ir pareiškėjai neprašant jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Nurodė, jog pareiškėja nepridėjo prie skundo skundžiamo Įsakymo, motyvuodama tuo, kad šis Įsakymas jai nebuvo pateiktas, paaiškindama, kad apie šį Įsakymą sužinojo iš Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 10 d. rašto. Nustatė, jog pareiškėja Įsakymą skundė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad po to, kai yra priimtas sprendimas žemę perduoti neatlygintinai naudotis asmenims (atkurti nuosavybės teises), visi kylantys ginčai nagrinėjami teisme, netaikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Konstatavo, jog skundą dėl Įsakymo dalies panaikinimo pareiškėja turėjo paduoti tiesiai teismui, o ne skųsti jį išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pabrėžė, jog pareiškėjai nebuvo jokio pagrindo manyti, kad skundžiamas Įsakymas priimtas iki sprendimo atkurti nuosavybės teises, nes, nors sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas tą pačią dieną, tačiau apie sprendimą ji sužinojo daug anksčiau, t. y. kaip pati nurodė, 2011 m. gruodžio 5 d., negu apie skundžiamą Įsakymą. Pareiškėja aiškino, kad apie skundžiamą Įsakymą sužinojo iš Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. sausio 10 d. rašto Nr. 3SD-(14.3.104.)-95, kurį gavo 2012 m. sausio 13 d. (taip nurodė skunde Nacionalinei žemės tarnybai), todėl skundą teismui dėl Įsakymo pareiškėja galėjo paduoti per mėnesį nuo sužinojimo datos. Skundą dėl Įsakymo pareiškėja pirmą kartą padavė 2012 m. balandžio 6 d., žymiai praleidusi apskundimo terminą, o pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl šio Įsakymo paduoti negali būti tenkinamas. Atsižvelgė į ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog teisminėje praktikoje pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis skundui į teismą paduoti arba turėjo įtakos jo valiai ir jo pasirinktam elgesiui. Teisės normos, reglamentuojančios suteiktų teisių įgyvendinimą ir nustatytų pareigų vykdymą, reikalauja, kad asmenys elgtųsi apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai, todėl pareiškėja, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, turėjo suvokti, kad ginčas dėl Įsakymo, po to, kai jau yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, turi būti keliamas teisme. Aplinkybė, jog pareiškėja pati pasirinko tokią savo teisių gynybą (Įsakymą skųsti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka), nėra pagrindas atnaujinti terminą, nes Žemės reformos įstatyme aiškiai nustatyta, kad išankstinė ginčų sprendimo ne teismo tvarka nustatyta tik ginčams, kylantiems iki sprendimų atkurti nuosavybės teises priėmimo. Be to, skundą teismui pareiškėja pateikė praleidusi ir Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-462, priimto skundą išnagrinėjus išankstine ginčų sprendimo ne teismo tvarka, apskundimo terminą. Nors pareiškėja šio sprendimo teismui neskundžia, tačiau tai patvirtina, kad pareiškėja nesilaiko skundų pateikimo teismui tvarkos. Įstatymo nežinojimas ar neteisingas jo turinio suvokimas nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pats suinteresuotas asmuo privalo išsiaiškinti bei žinoti jam taikomų teisės normų turinį ir jam tenka neigiamų pasekmių, galinčių atsirasti dėl teisės nežinojimo (nesupratimo), rizika. Pareiškėjos pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas ir delsimas kreiptis į teismą negali būti laikomas objektyviai sąlygotu. Pareiškėja neteigė, kad tokią įsakymo apskundimo tvarką jai paaiškino už žemės reformos įgyvendinimą atsakingos institucijos atstovas, todėl ji buvusi suklaidinta. Priešingai, ji nurodė pati taip supratusi įsakymo apskundimo tvarką. Pareiškėjos senyvas amžius ir ribotos galimybės ginti pažeistas teises taip pat negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Kaip matyti iš skundo priedų, nurodytos aplinkybės nebuvo kliūtis skundžiamą Įsakymą skųsti išankstine ginčų sprendimo ne per teismą tvarka. Padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodomos priežastys yra subjektyvaus, o ne objektyvaus pobūdžio, todėl atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti ir priimti šią skundo dalį.

II.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Įsakymo dalies pakeitimo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui.

Papildomai pabrėžia, jog Varėnos žemėtvarkos skyriaus atliktų veiksmų chronologija suponuoja būtent Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą, siekiant apskųsti Įsakymą, nes sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo būti priimtas tik po to, kai buvo priimtas Įsakymas pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį. Teismas, teigdamas, jog senyvas amžius negali būti objektyvi priežastis, trukdanti ginti savo pažeistas teises, pažeidžia teisingumo ir protingumo principus, turi diskriminacijos dėl amžiaus požymių. Be to, net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad pareiškėja turėjo atskirai skųsti Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 9 d. raštą ir praleido terminą šiam skundui paduoti, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad terminas praleistas tik 4 dienomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Įsakymo dalį ir pakeisti Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad skundo reikalavimas dėl Sprendimo pakeitimo paduotas, praleidus skundo padavimo terminą, kurio neprašoma atnaujinti, o terminą skundui dėl Įsakymo dalies panaikinimo atsisakė atnaujinti.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėja žymiai praleido skundo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo teismui terminą, jo neprašė atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjos skundo dalį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai šiuo aspektu nepasisakys.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti jos skundo dalį dėl Įsakymo dalies panaikinimo, teigia, jog ji pagrįstai pasinaudojo Žemės reformos įstatyme nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl Įsakymo dalies panaikinimo, o terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas, atsižvelgiant į tai, kad terminas praleistas nežymiai, ji yra garbaus amžiaus, ligota, neturi finansinių galimybių tinkamai ginti savo pažeistas teises.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustatė, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis įtvirtino, jog atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2012 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-462 konstatavo, kad Įsakymu teisėtai ir pagrįstai nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis. Nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad jis pareiškėjos buvo gautas 2012 m. kovo 12 d., pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas teismui galėjo būti apskųstas iki 2012 m. balandžio 1 d. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pirminį skundą pareiškėja teismui pateikė 2012 m. balandžio 6 d. Taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad pareiškėja pagrįstai Įsakymą skundė Žemės reformos įstatymo nustatyta ikiteismine tvarka, ji praleido skundo padavimo teismui terminą. Pažymėtina, jog, nepaisant to, kad pareiškėja neskundžia minėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto (sprendimo), terminas skundui paduoti, vertinant, kad buvo pasinaudota ikiteismine tvarka, turi būti skaičiuojamas būtent pagal ABTĮ 32 straipsnio nuostatas.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Taigi, terminai gali būti atnaujinti tuo atveju, jeigu nustatomos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, lėmusios įstatyme nustatytų terminų praleidimą.

Pastebėtina, jog nors garbus pareiškėjos amžius yra aplinkybė, kuri galimai gali turėti tam tikros įtakos teisių gynimui, tačiau pati savaime ji negali būti pripažinta sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Priešingas aiškinimas ir neatitiktų teisingumo bei protingumo kriterijų.

Be to, nors teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos sveikatos būklę, jie nepatvirtina, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo tokia, jog ribojo pareiškėjos galimybes pačiai arba pasitelkus kitus asmenis kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti jos galimai pažeistas teises. Analogiškai vertintini ir pareiškėjos teiginiai dėl finansinių galimybių ginti jos galimai pažeistas teises, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skundais kreipėsi tiek į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tiek ir į teismą.

Konstatuotina, jog vertinant, kad pareiškėja pagrįstai pasinaudojo ikiteismine tvarka, pareiškėja skundą teismui pateikė, praleidusi įstatyme nustatytus terminus, o byloje nėra nustatytas pagrindas atnaujinti skundo dėl Įsakymo dalis panaikinimo padavimo teismui terminą, todėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, o pirmosios instancijos teismą pagrįstai šioje dalyje atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjos M. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusLaimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas