Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. V. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. lapkričio 11 d. asmeniškai. Per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, juos įteikiant asmeniškai. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė L. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ 2016 m. rugsėjo 15 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei 12 mėnesių terminui buvo išnuomotas telefonas Samsung Galaxy J1 Gold, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti po 17,99 Eur mėnesinį mokestį sutarties specialiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (elektroninės bylos apyrašo t. I., b. l. 24-29).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pilnai nevykdė, sutartyje sulygto mėnesinio mokesčio nuo 2016 m. lapkričio 15 d. nemoka ir liko skolinga 179,90 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo prievolę būtų įvykdžiusi.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“, 2017 m. liepos 5 d. atsakovės skolą perleido ieškovei (elektroninės bylos apyrašo t. I., b. l. 15-21). 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. liepos 24 d. ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą ir skolos sumokėjimą (elektroninės bylos apyrašo t.I., b.l.10, 11). Atsakovė skolos nesumokėjo, todėl iš jos priteisiama 179,90 Eur skola (CK 6.38 straipsnis).

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Pagal išperkamosios nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki visiško atsiskaitymo dienos. Ieškovė mažindama sutartyje nustatytą delspinigių dydį iki 1 procento dydžio, iš atsakovės prašo priteisti 277,77 Eur delspinigių sumą.

Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Byloje nustatyta, kad pagal sutartį pirminio kreditoriaus ir atsakovės sulygtus 2 procentų dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos ieškovė mažina iki 1 procento.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Be to, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie realiai jo patirtus nuostolius, atsakovė dalį, t.y. už du mėnesius išperkamosios nuomos mokestį sumokėjo. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad netesybos tapo didesnės už pačią neįvykdytą prievolę. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas netesybos negali būti skaičiuojamos už daugiau kaip 180 dienų. Be to, ieškovas nėra pateikęs įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį. Ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma pagal sutartį gerokai viršija pačią skolą, todėl yra neadekvati bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra vartotojas, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jo turėtus nuostolius, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus laiko, kad tinkami ir protingi delspinigiai būtų 16,19 Eur, skaičiuojami po 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną, viso už 180 dienų (179,90 Eur x 0,05 proc. x 180 = 16,19 Eur). Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 16,19 Eur delspinigių sumą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku negrąžino gauto kredito, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys turtiniuose ginčuose, apmokamas 3 procentų žyminiu mokesčiu nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20,00 Eur, o už procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos - CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, patenkinus 43 proc. reikalavimų (196,09 x 100 proc. / 457,67) iš atsakovės ieškovei priteistinas 6,45 Eur žyminis mokestis (15,00 x 43 proc. / 100 proc.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 254A, Vilnius, 179,90 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt centų) skolos, 16,19 Eur (šešiolika eurų ir devyniolika centų) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (196,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,45 Eur (šeši eurai ir keturiasdešimt penki centai) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškovės reikalavimą atmesti.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.