- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- A-822-1369-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00780-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Atsakovas
- Narkotikų, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vimijara“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant apelianto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei J. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vimijara“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vimijara“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Vimijara“) prašė (b. l. 1-3) pakeisti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) 2010-02-26 nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už tabako kontrolės įstatymo pažeidimus ir sumažinti UAB „Vimijara“ paskirtą nuobaudą bei išdėstyti jos mokėjimą dalimis.
Paaiškino, kad Tarnyba skundžiamu nutarimu skyrė pareiškėjui 4000 Lt baudą. Nurodė, kad įmonė nubausta per griežtai, ekonominė sankcija yra neadekvati padarytam pažeidimui, neatsižvelgta į jokias atsakomybę švelninančias aplinkybes, į objektyviai reikšmingas faktines aplinkybes byloje. V. K., kaip įmonės direktorius, nuolat savo darbuotojams, tame tarpe pardavėjai N. T., kuri pardavė cigaretes nepilnamečiui, primena, kokių taisyklių jos turi laikytis, kaip, kada ir kam galima prekiauti alkoholiu ir tabako gaminiais. Pažeidimas buvo padarytas dėl netyčinės darbuotojos klaidos ir jos neatidumo, o įmonė nubausta labai griežtai. Atvykęs į pažeidimo nagrinėjimą V. K. paaiškino, kad gailisi kaip įmonės direktorius dėl padaryto pažeidimo, pakartotinai supažindino darbuotojus su Tabako kontrolės įstatymu ir atsakomybe už minėtus pažeidimus. Buvo skirtas baudos vidurkis, neatsižvelgiant į jokius paaiškinimus ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Lengvinančia aplinkybe turėtų būti laikoma darbuotojos, padariusiosios pažeidimą, pripažinimas ir padėjimas išaiškinti pažeidimą, nes jaunuolis, kuris pirko tabaką, neturėjo pirkimo kvito. Įmonė nei karto nebuvo bausta už analogiškus ar panašaus pobūdžio pažeidimus, nors veikia apie šešerius metus. 4000 litų bauda už parduotą vieną pakelį cigarečių reiškia įmonės bankrotą, likusių darbuotojų atleidimą, nes įmonė dirba nuostolingai. Nurodė, kad padarė išvadas dėl šio pažeidimo, darbuotojai yra dar griežčiau kontroliuojami, kad ateityje nebūtų panašių situacijų. Realiai žala pardavus vieną pakelį cigarečių padaryta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo fakto iš esmės neneigia, o tik bando pasiteisinti, aiškindamas, kad ginčijamame nutarime nurodytas faktas, jog bendrovės parduotuvėje parduoti tabako gaminiai asmeniui, nesulaukusiam 18 metų, įvyko dėl netyčinės bendrovės darbuotojos N. T. klaidos, jos neatidumo, kad pastaroji neatkreipė dėmesio į pirkėjo veidą. Atsakovas šiuos pareiškėjo argumentus vertino kritiškai, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. įtvirtintos teisės normos paskirtis – užtikrinti joje nustatyto draudimo vykdymą. Toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu (2009-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-929/2009, 2009-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-109/2009, 2008-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-771/2008). Nurodė, kad pardavėjas – įmonė, prekiaujanti tabako gaminiais, privalo pasirinkti atitinkamą elgesio modelį, kad tabako gaminiai nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų (2009-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1099/2009, 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-980/2009).
Dėl paskirtos sankcijos dydžio atsakovas paaiškino, kad baudos mažinimas arba didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už Tabako kontrolės įstatymo nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime. Nenustačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, Tarnyba pareiškėjui paskyrė baudos vidurkį atitinkančią 4000 Lt ekonominę sankciją. Tarnyba baudų skyrimo taisyklių nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui. Tai, jog buvo padarytas pažeidimas, rodo, kad pareiškėjas nesiėmė visų būtinų arba ėmėsi nepakankamų priemonių pažeidimui išvengti. Dėl pareiškėjo motyvo, kad jis pirmą kartą patrauktas atsakomybėn už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiui, nurodė, kad pažeidimo pakartotinumas teisės normos dispozicijoje yra įtvirtintas kaip pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė, todėl pareiškėjas, jeigu praeityje jau būtų pažeidęs šį draudimą, būtų baudžiamas griežtesne pinigine bauda. Pažymėjo, kad nepilnamečiai nėra finansiškai savarankiški ir neturi daug pinigų, todėl neperka tabako gaminių dideliais kiekiais. Aplinkybė, kad parduotas tik vienas pakelis cigarečių, nemažina veikos žalingumo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-02-26 nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už tabako kontrolės įstatymo pažeidimus UAB „Vimijara“ ir sumažino paskirtos baudos dydį iki 3000 Lt (trys tūkstančiai litų). Baudos sumokėjimą išdėstė trims mėnesiams, kas mėnesį mokant po 1000 Lt.
Teismas nustatė, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyriausiosios specialistės A. A. ir J. T., remdamosi 2010-02-01 raštu Nr. 40-44-5-S-510 pateikta Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados medžiaga, nustatė, kad 2010-01-20 apie 14 val. 55 min. UAB „Vimijara” parduotuvėje, adresu Vytauto g. 70, Šiauliai, pardavėja N. T. pardavė nepilnamečiui T. A., gim. 1995-08-29 vieną pakelį cigarečių ,,Bond Street” Fine Selection (2010-02-09 protokolas Nr. 3, b. l. 47). Tarnyba 2010-02-10 pranešimu informavo pareiškėją apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei pasiūlė pateikti Tarnybai paaiškinimą (b. l. 46). Tarnybos 2010-02-26 nutarimu „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. 3K10/24 pareiškėjui už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimus buvo skirta 4000 Lt bauda (b. l. 72).
Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte (2005-11-15 įstatymo Nr. X-390 redakcija) nustatytas draudimas parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius.
Pagal Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių (2004-04-07 Vyriausybės nutarimas Nr. 383, 2009-01-07 nutarimo Nr. 4 redakcija) 23.1 p. licenciją turinčios įmonės privalo laikytis Tabako kontrolės įstatymo, šių taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mažmeninę prekybą tabako gaminiais, jų gabenimą ir laikymą, atsiskaitymą ir mokesčių mokėjimą, nuostatų, taip pat sanitarijos ir higienos, kokybės ir kitų reikalavimų, keliamų licencijas turinčioms įmonėms ir parduodamiems tabako gaminiams. Pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turėtojas ir yra atsakingas, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų.
Pažeidimo sudėtis buvo nustatyta remiantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato medžiaga bei kitais įrodymais. Pareigūnės K. G. 2010-01-20 tarnybiniame pranešime (b. l. 50) išdėstyta, kad jai dirbant kartu specialistu A. M., ji pastebėjo kaip apie 14.50 val. į UAB „Vimijara“ priklausančią parduotuvę įėjo nepilnametis jaunuolis. Šį jaunuolį jie stebėjo per parduotuvės stiklą ir pastebėjo kaip pardavėja jam pardavė vieną pakelį cigarečių. Sulaikytas jaunuolis paaiškino, kad nusipirko cigarečių ir užėjus į parduotuvę parodė, kuri pardavėja pardavė cigaretes. Pardavėja N. T. neneigė, kad pardavė cigaretes, paaiškino, kad asmens dokumento neprašė pateikti. Analogišką paaiškinimą pardavėja pateikė ir policijos pareigūnams (b. l. 51). Taip pat aplinkybes aiškino ir T. A. (b. l. 52). Kasos kontrolinėje juostoje (b. l. 53) pažymėta, kad 14.55 val. buvo parduota prekė už 6,99 Lt, kiek ir kainuoja cigaretės „Bond“. Iš T. Atstopo cigaretės „Bond Street“ buvo išimtos 2010-01-20 Daiktų išėmimo protokolu (b. l. 56). 2010-01-27 Daikto apžiūros akte (b. l. 57 nurodyta, kad cigarečių vertė 6,99 Lt. Už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 185-2 straipsnio 2 dalies pažeidimą 2010-01-27 nutarimu pardavėjai N. T. paskirta 500 Lt bauda (b. l. 61).
Pagal suformuotą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną (2008-01-21, 2008-09-17 ir kt. nutarimai) teismas, vertindamas, ar paskirta sankcija teisėta ir pagrįsta, turi atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais.
Vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalimi (2006-06-15 įstatymo Nr. X-699 redakcija) už šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda, už šio draudimo pažeidimą, padarytą toje pačioje prekybos vietoje pakartotinai per trejus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Skundžiamu nutarimu, nenustačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, Tarnyba už pažeidimą paskyrė minimalią sankcijos vidurkį atitinkančią baudą, nustatytą Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas pateikė Pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 66), iš kurios matyti, kad 2008 metais įmonė patyrė 21189 Lt nuostolių, 2009 m. Pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 18) rodo, jog 2009 metais pareiškėjas patyrė 109626 Lt nuostolių. Teismas įmonės padėtį įvertino kaip labai blogą. Teismo vertinimu, esant sunkiai įmonės turtinei padėčiai į ją turi būti atsižvelgiama nustatant baudos dydį. Kiekviena viešojo administravimo subjekto skiriama bauda turi atitikti proporcingumo principą, kuriuo remiantis turi būti įvertinama skiriamos baudos įtaka baudžiamojo padėčiai ir baudos adekvatumas padarytam pažeidimui bei visuomenės patirtiems praradimams. Išskirtina įmonės padėtis vertintina kaip pagrindas skirti mažesnio dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2005-11-03 nutarime yra pripažinęs, kad Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje numatytos baudos ribos yra pakankamai plačios, kad leistų teismų baudą individualizuoti, todėl šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu nesiremiama. Darant tokią išvadą taip pat atsižvelgiama į tai, kad cigaretes buvo parduotos ypatingai jaunam, vos 14 metų sulaukusiam vaikui, kuris negalėjo net priminti pilnamečio asmens. Tai rodo, jog pažeidimas padarytas aplaidžiai vykdant savo pareigas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas yra pareiškęs prašymą išdėstyti baudos sumokėjimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tabako kontrolės įstatyme nėra teisės normos, reglamentuojančios paskirtų ekonominių sankcijų išdėstymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra išdėstęs nuostatą, kad ekonominės sankcijos už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus pagal savo prigimtį turėtų būti prilyginamos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus (Administracinės bylos: A1-930/2005, A15-39/2005, A11-104/2004, A2-749/2006). Administracinėje byloje Nr. A10-1605/2005 priimtoje 2005-10-19 nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas dėl pagal Alkoholio kontrolės įstatymą paskirtų baudų yra pasisakęs, kad dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo asmuo gali paduoti prašymą sprendimą priėmusiam pirmosios instancijos administraciniam teismui. Remiantis išdėstytais teiginiais baudos išdėstymo klausimai sprendžiami vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Čia nustatyta, kad bauda, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti išdėstoma per laikotarpį iki dviejų metų. Įvertinęs pareiškėjo turtinę padėtį teismas laikė protingu išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą kas mėnesį mokant po 1000 Lt.
III.
Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas apeliaciniu skundu (b. l. 91-92) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria baudos mokėjimas yra išdėstytas. Savo apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Mano, kad baudos mokėjimo išdėstymas prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai. Kadangi bauda buvo paskirta institucijos, teismas neturėjo teisės išdėstyti jos mokėjimo, remiasi CPK 627 straipsniu, sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2213-602/2009.
2. Mano, jog teismas klaidingai vietoj Tabako kontrolės įstatymo 32 str. (taikomo išimtinai juridiniams asmenims) aiškino ir taikė Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, kurios taikomos tik fiziniams asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pareiškėjui UAB „Vimijara“ ekonominė sankcija Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. vasario 26 d. Nutarimu Nr. 3K10/24 paskirta už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius. Byloje nustatyta ir ginčo byloje dėl to nėra, kad UAB „Vimijara“ priklausančioje parduotuvėje, adresu Vytauto g. 70, Šiauliai, pardavėja N. T. 2010 m. sausio 20 d. apie 14:55 val. pardavė nepilnamečiui T. A., gimusiam 1995 m. vasario 9 d., pakelį cigarečių „Bond Street Fine Selection“. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Vimijara“ pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas.
Pareiškėjui skundžiamu Nutarimu pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalį paskirta 4 000 Lt bauda. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo finansinę padėtį, pareiškėjui paskirtą baudą sumažino ir paskyrė įstatyme numatytą minimalią baudą, t. y. skyrė 3 000 Lt baudą. Ginčas keliamas dėl paskirtos baudos sumažinimo ir išdėstymo.
Pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktiką (administracinė byla Nr. A444-191/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino Tarnybos paskirtos baudos pareiškėjui dydį.
Kolegija pažymi, kad šiuo atveju, vertinant mažesnės baudos paskyrimą reikšminga atsižvelgti ir į visuotinai žinomą aplinkybę – šiuo metu šalyje vyraujančią ekonominę krizę – bei jos pasekmes smulkiajam verslui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimti procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. A143-972/2010, Nr. A858–1662/2010, Nr. AS858–13/2011, Nr. AS143 – 89/2011, Nr. A444-191/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (administracinės bylos Nr. A556-572/2009, Nr. A261-780/2011), kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, ir vertina, kad šis teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai. Pabrėžtina, kad Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-1302/2010 yra pažymėjęs, kad nėra įstatymų numatyto pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą, jei bauda yra paskirta institucijos nutarimu, o ne priteisiama teismo sprendimu. Todėl baudos mokėjimas negali būti išdėstomas kaip teismo sprendimu priteistos sumos (ABTĮ 97 str. 3 d., Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 str.). Atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 40 straipsnį, nei institucija, skirianti baudas, nei bylą dėl jų teisėtumo nagrinėjantis teismas negali spręsti klausimo dėl baudų mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo. Šis klausimas galės būti sprendžiamas, jeigu pareiškėjas geruoju neįvykdys nutarimo, o jo vykdymas bus perduotas vykdyti priverstinai – antstoliui, kuris turi teisę spręsti klausimus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 627 str.) ar panašius klausimus, kurie yra numatyti vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. sprendimą pakeisti panaikinant tą sprendimo dalį, kuria baudos mokėjimas buvo išdėstytas.
Nutartis neskundžiama.