- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-2344-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22228-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- E. K., L. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1484-151/2015 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams E. K., L. A. dėl kreditorinio reikalavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje (t. 1, b. l. 3-4) teismo prašė pratęsti CK 5.63 straipsnio l dalyje nustatytą 3 mėn. terminą pareikšti ieškinį dėl kreditorinio reikalavimo; priteisti iš atsakovų 36588 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovų broliu L. K., mirusiu (duomenys neskelbtini), pradėjo gyventi kartu 2001 metais. Gyvendami kartu santuokos sudarę nebuvo, tačiau vedė bendrą ūkį. Po jo mirties palikimą priėmė atsakovai. Gyvenant kartu su L. K. 2005 01 06 Kredito unijoje „Sūduvos parama" jo vardu pagal terminuoto indėlio sutartį Nr.05-00009 ieškovė padėjo 10 000 Lt savo asmeninių lėšų, nes ji tuo metu labai sirgo ir galvojo, kad neišgyvens, todėl šiuos pinigus L. K. turėjo panaudoti jos gydymui. Ieškovės sveikata pagerėjo ir šių pinigų jos gydymui panaudoti nereikėjo, tačiau jie ir liko L. K. vardu Kredito unijos sąskaitoje ir iki jo mirties apskaičiuota 2 500 Lt palūkanų, viso indėlis ir palūkanos Kredito unijoje „Sūduvos parama" sudarė 12 500 Lt. 2011 06 23 AB „Swedbank" ieškovė L. K. vardu, pagal taupomojo indėlio sutartį padėjo 8 000 Lt. Mirus L. K. šias pinigines lėšas, kurios priklausė jai, bet buvo L. K. sąskaitoje, paveldėjo atsakovai. Be to, gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ieškovė iš savo lėšų nuo 2008 m. sausio mėn. mokėjo už sunaudotą elektros energiją L. K. tėvų sodyboje ir iki 2012 m. sausio mėn. ji sumokėjo už sunaudotą elektros energiją 1 588 Lt. Mirus L. K., ieškovė jį palaidojo, sutvarkė kapus ir pastatė paminklą. Laidotuvės jai kainavo 5 000 Lt, keturnedėlis 2 500 Lt, paminklo pastatymas 7 000 Lt, viso 14 500 Lt. Po L. K. mirties atsakovai jai buvo pažadėję, kad, kai priims jo palikimą, padengs jos turėtas laidotuvių išlaidas, grąžins piniginius indėlius ir jos sumokėtus mokesčius už sunaudotą elektros energiją jo tėvų sodyboje. Visą laiką tikėjusi, jog atsakovai įvykdys susitarimą gražiuoju, tačiau šį rudenį sužinojo, kad tai padaryti atsakovai atsisako, ir dėl to praleido trijų mėnesių terminą pareikšti ieškinį dėl kreditorinių reikalavimų. Prašė šias termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir pratęsti trijų mėnesių terminą pareikšti ieškinį dėl kreditorinio reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą (t. 1, b. l. 24-28), kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad brolis ieškovės namuose apsigyveno tik po to, kai mirė tėtis 2009 08 19, ir tik dėl to, kad dirbo jai visus ūkio darbus. Broliui mirus, visus su laidojimus susijusius reikalus tvarkė ieškovė, o apie laidojimo išlaidų dengimą su ieškove nebuvo jokios kalbos. Ieškovė paminklą pastatė 2012 m. vasarą savo lėšomis ir nepasitarusi su atsakovais. Ieškovė nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių ir nepateikė jas įrodančių dokumentų. Ieškovės argumentai, kad atsakovai žadėjo, priėmę palikimą, duoti jai dalį pinigų, yra niekuo nepagrįsti, nes jokio susitarimo tarp jų nėra buvę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 1 d. sprendimu (t. 2, b. l. 22-29) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 781,16 Eur (6 150 Lt) ieškovės turėtų L. K. laidotuvių išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 69,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės kiekvienam atsakovui po 620,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 3,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad L. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė ėmėsi iniciatyvos jį palaidoti, kadangi nuo 2001 metų gyveno kartu nesusituokę, tačiau vedė bendrą ūkį. Po L. K. mirties palikimą priėmė atsakovai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog su L. K. bendrą ūkį pradėjo vesti nuo 2001 metų ir nustatė, kad ieškovė su L. K. bendrą ūkį pradėjo vesti po jo tėvo mirties, t. y. nuo 2011 metų liepos mėnesio.
Teismas, nustatęs, kad ieškovė su L. K. kartu pradėjo vesti bendrą ūkį nuo 2011 metų liepos mėnesio, atmetė ieškinio reikalavimą priteisti L. K. turėtus indėlius, Kredito unijoje „Sūduvos parama" pagal 2005 01 06 sutartį ir AB „Swedbank" pagal 2011 06 23 sutartį. Teismas ieškovės nurodytas indėlių L. K. vardu sudarymo aplinkybes atmetė kaip neįrodytas. Teismas vertino, kad tai buvo L. K. asmeninės lėšos, nes byloje esančiais duomenimis nustatęs, kad L. K. laikotarpiu nuo 2002 05 02 iki 2012 03 dirbo ir gavo darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2005 01 31 iki 2011 01 26 gavo išmokas už žemę, kurią jis valdė po tėvo mirties, gavo lėšas už gyvulius, vertino, kad jis turėjo pakankamai asmeninių lėšų bei galėjo susitaupyti 10 000 Lt. Reikalavimą priteisti 8 000 Lt pagal 2011 06 23 AB „Swedbank" taupomojo indėlio sutartį teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes AB „Swedbank“ pateikė informaciją, kad L. K. iš savo einamosios sąskaitos pinigus 8 000 Lt pervedė į taupomojo indėlio sąskaitą, t. y. padarė išvadą, jog šios lėšos buvo asmeninės L. K. lėšos.
Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškinio reikalavimą priteisti už elektros energiją, sunaudotą L. K. tėvų sodyboje, nes nustatė, kad tokias pačias sumas yra sumokėjęs ir atsakovas E. K., kuris paaiškino, kad pinigus už paslaugas duodavo tėvas iš gaunamos pensijos ir jis apmokėdavo. E. K. savo aiškinimą pagrindė rašytiniais įrodymais. Ieškovė pateikė tris mokėjimo kvitus už elektros energiją, tačiau iš jų teismui nebuvo įmanoma nustatyti, kas mokėjo už šias paslaugas. Teismas vertino, kad ir laikant, jog ieškovė už paslaugas mokėjo, tačiau tai nėra įrodymas, kad mokesčiai buvo sumokėti iš ieškovės asmeninių lėšų, nes nėra pateikta tai pagrindžiančių įrodymų. Nustatyti, kas mokėjo už paslaugas nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2012 m. kovo mėn., ar L. K. ar ieškovė, teismas neturėjo galimybės dėl įrodymų byloje nebuvimo.
Ieškovei neįrodžius, kad ji yra L. K. kreditorė, teismas nesprendė reikalavimo dėl trijų mėnesių termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes tai nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių.
Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas apmokėti laidotuvių išlaidas yra ne L. K. įsiskolinimas, o atsakovų kreditorinis įsiskolinimas ir šiam reikalavimui netaikomas 3 mėnesių senaties terminas, todėl ieškovė nėra praleidusi termino kreiptis į atsakovus dėl šių išlaidų priteisimo. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas laikė įrodytu, kad ieškovė iš G. M. įmonės pirko paminklą, kuris buvo pastatytas kapinėse, kurioje palaidotas L. K., pakeičiant juo ten buvusį paminklą. Teismas, remdamasis atsakovų pateiktais atsakymais iš paminklus gaminančių įmonių, jog tokio paminklo kaina būtų 4 030 Lt - 4 500 Lt, vertino, kad ieškovės prašoma priteisti 7 000 Lt suma už paminklą yra nepagrįstai didelė, ji nebuvo derinta su atsakovais, todėl sprendė, kad ieškovė veikė savo rizika užsakydama brangų paminklą. Teismas nustatė, kad atsakovai turi atlyginti ieškovei 5 000 Lt už paminklą. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 000 Lt už gedulingus pietus bei vaišes laidotuvių metu ir 2 500 Lt keturių savaičių atminas, tačiau teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad ieškovė už gedulingus pietus galėjo sumokėti 1 250 Lt, už vaišes laidotuvių metu ir kitas išlaidas (gėles, kapo iškasimas, giedoriai ir pan.) 1 000 Lt, už keturnedėlį 1 000 Lt; bendros ieškovės turėtos laidojimo išlaidos buvo 8250 Lt. Įvertinęs tai, kad KB „Dzūkijos pienas“ L. K. už du mėnesius paskaičiuotas 1 401,89 Lt atlyginimas ir skirta 500 Lt pašalpa laidotuvėms, buvo išmokėti ieškovei, viso 1 901,89 Lt, sprendė, kad ieškovės realios išlaidos, kurias turi atlyginti atsakovai, sudaro 6 150 Lt (1781,16 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 34-39) ieškovė prašo pakeisti 2015 m. liepos 1d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti pilnai. Jos nuomone, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes ir pažeidus procesinės teisės normas vertinant byloje esančius įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad bendras ūkis su L. K. buvo vedamas nuo 2011 metų, todėl taip pat nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti ieškovei indėlį pagal 2011 06 23 AB „Swedbank" taupomojo indėlio sutartį spręsdamas, kad tai buvo asmeninės L. K. lėšos. Su L. K. ji pradėjo vesti bendrą ūkį nuo 2001 metų, šios lėšos įgytos 2005 metais, todėl jos turėjo būti laikomos bendra jungtinė nuosavybe ir teismas turėjo priteisti pusę šios sumos. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl indėlio kredito unijoje ,,Sūduvos parama“, kadangi, netenkinęs ieškovės prašymo išduoti teismo liudijimą įrodymams apie L. K. turėtas sąskaitas visuose Lietuvos bankuose nuo 2001 01 01 iki 2004 12 31, duomenis iš VSDFV apie jo draudžiamąsias pajamas nuo 1995 01 01 iki 2004 12 31, užkirto kelią įrodyti, kad L. K. pajamų neturėjo ir todėl negalėjo turėti 10 000 Lt dydžio santaupų.
2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl komunalinių patarnavimų priteisimo kaip neįrodytą ir nepagrįstą, nes neteisingai įvertino pateiktus kvitus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš jų neįmanoma nustatyti, kas mokėjo už šias paslaugas ir, kad nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė už paslaugas mokėjo iš savo lėšų.
3. Teismas nepagrįstai sumažino laidojimo išlaidas, kadangi paminklo pastatymo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, o atsakovų gautas pasiūlymas elektroniniu paštu neįrodo, tokio paminklo vertės, kadangi nėra aišku, kokį ir kas siūlė paminklinį akmenį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 56-62) atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti, kadangi teismo išvados grįstos visų byloje esančių įrodymų ištyrimu ir įvertinimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis remiantis ieškinio reikalavimai atmesti, pagrįstumas argumentuojant netinkamu byloje esančių įrodymų ištyrimu ir įvertinimu. Vertinant šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 02 15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 12 22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 07 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių išaiškinimų.
Dėl indėlių
Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė su L. K. pradėjo vesti bendrą ūkį nuo 2011 m., tačiau skunde nėra nurodoma jokių nesutikimo su šia išvada aplinkybių ir argumentų, bei juos pagrindžiančių įrodymų, todėl šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12 str. 176 str. 178 str., 185 str., CPK 306 str. 1 d. 4 p.).
Vertinant skundo argumentą dėl netenkinto ieškovės prašymo išduoti teismo liudijimą įrodymams gauti ir tuo užkertant kelią įrodyti ieškinį, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tuomet, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku. Teismas ieškovės prašymo netenkino (t. 1, b. l. 100), nes jame ieškovė nenurodė jokių motyvų, kam yra reikalingas teismo liudijimas, aplinkybių, kurias ketina įrodinėti prašydama tokių duomenų. Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimą ir jį pagrindžiančias aplinkybes, vertino, kad pateiktas prašymas užklausti „visus bankus“ yra netikslus, prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai nėra susiję su ieškinio aplinkybių pagrindimu. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta tokią pirmosios instancijos teismo poziciją, kadangi apeliantei nepagrindus prašomų išreikalauti įrodymų būtinumo ir tik abstrakčiai nurodžius, kad prašomi išreikalauti dokumentai reikalingi objektyviai tiesai byloje nustatyti (t. 1, b .l 99) nepagrindžia prašymo būtinumo (CPK 199 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismas neprivalo visais atvejais reikalauti visų šalies prašomų duomenų, nes gali būti priimami nagrinėti tik tie įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės nagrinėjamai bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą ir surinktus įrodymus darė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl indėlių AB „Swedbank“ banke ir kredito unijoje ,,Sūduvos parama“ padėjimo L. K. vardu yra paneigtos rašytiniais įrodymais. Apeliantė šių teismo išvadų pagrįstumo nepaneigė (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų teiginiui, kad ji su L. K. bendrą ūkį vedė nuo 2001 metų, todėl dar ir dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo išduoti liudijimą dokumentams gauti.
Ieškovės nuomone, 8000 Lt indėlis pagal 2011 06 23 AB ,,Swedbank“ taupomojo indėlio sutartį turėjo būti pripažintas bendra jungtine nuosavybe, todėl teismas turėjo priteisti jai bent 4000Lt. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinio reikalavimą priteisti šią indėlio sumą grindė tuo, kad tai buvo jos asmeninės lėšos L. K. vardu padėtos į banką siekiant jai išvengti galimų kliūčių atsiskaitant su gyventojais už supirktą pieną, tuo atveju, jei ieškovė to nebūtų galėjusi pati padaryti. Su gyventojais už supierktą pieną atsiskaityti turėjo L. K. iš ieškovės lėšų. Reikalavimas dėl šio indėlio pripažinimo bendra jungtine nuosavybe nebuvo keliamas, nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos šį reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės. Pagal CPK 312 straipsnį draudžiama apeliaciniame skunde nurodyti naujas aplinkybes ir kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šie skundo argumentai atmestini.
Dėl komunalinių patarnavimų
Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino komunalinių patarnavimų išlaidas pagrindžiančius kvitus. Teismas pagrįstai sprendė, kad iš ieškovės pateiktų kvitų nėra galimybės nustatyti, kas mokėjo už elektrą. Todėl atsakovams pateikus rašytinius įrodymus, kad tas pačias sumas už elektros energiją, kurias prašė priteisti ieškovė, sumokėjo atsakovas E. K., teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė.
Dėl laidojimo išlaidų
Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kuriais remiantis sumažintos paminklo pastatymo išlaidos, teigdama, kad šios išlaidos pagristos rašytiniais įrodymais, o atsakovų pateiktas pasiūlymas, gautas elektroniniu paštu, neįrodo paminklo vertės. Teismas laikė įrodytu, kad ieškovė už paminklo pastatymą sumokėjo 7 000 Lt, tačiau šias išlaidas sumažino argumentuodamas tuo, kad ieškovė, nesuderinusi didelės paminklo kainos, veikė savo rizika užsakydama brangų paminklą, ir įvertinęs tai, kad ta pati įmonė, stačiusi ieškovės užsakymu paminklą, nurodė, kad tokio paminklo kaina būtų apie 4 500 Lt. Teisėjų kolegija vertina, kad šis skundo argumentas nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir padarytos kitokios išvados nei pirmosios instancijos teismo sprendime. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovams priteistinos 394,28 Eur, kiekvienam po 197,14 Eur, bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 70-76) (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 197,14 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.