- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-07-16
- Bylos Nr.
- ATP-756-327/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00471-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto 2013 m. vasario 12 d. nutarimu V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 4 d., ir nubaustas administracine nuobauda – dviejų šimtų litų bauda už tai, kad jis 2012-06-22, 8.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ten, kur trukdė transporto priemonių eismui, ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.10 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi V. K. skundo nepatenkino ir Institucijos 2013 m. vasario 12 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje tik išvardijo byloje surinktus duomenis (2012-12-27 Marijampolės AVPK KPS nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, policijos pareigūno N. K. paaiškinimą, V. K. paaiškinimą, liudytojų V. M. ir J. M. apklausų protokolus), visiškai jų neanalizuodamas ir nevertindamas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad policijos pareigūnas pažeidimo faktą užfiksavo vykdydamas savo funkcijas, nors policijos pareigūno N. K. 2012-08-02 paaiškinime nėra užfiksuotas nei pažeidimas, už kurį apeliantas yra nubaustas, nei kokių nors kitų jo kaltės įrodymų. Skunde pažymima, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, tiek V. K., tiek V. M. pateikė skirtingas įvykio vietos schemas, todėl policijos pareigūnai, privalėję nubraižyti eismo įvykio schemą, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp pateiktų schemų, to nepadarė. Be to, iš liudytojo J. M. apklausos protokolo matyti, kad jis savo mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo situaciją, kad esant būtinybei turėtų įrodymą, jog nebuvo eismo įvykio, tačiau šių nuotraukų atvykusiems policijos pareigūnams nepateikė. Pareigūnai jų nepareikalavo. Apeliantas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d.), kadangi jis ne savavališkai, o vykdydamas policijos pareigūno telefoninį nurodymą liko stovėti eismo įvykio vietoje, dėl ko susidarė automobilių spūstis. Todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis turi būti panaikinta kaip priimta pažeidžiant tiek materialines, tiek procesines teisės normas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą, kadangi administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, o paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pažeidėjo asmenybę.
V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad V. K. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šių duomenų nepakanka, siekiant įrodyti V. K. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d.
Apygardos teismas pažymi, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas, atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu automobilio važiavimo aplinkybes, teisės pažeidimo subjektyviąją pusę ir pan. Administracinio teisės pažeidimo protokolas tėra tik antrinis įrodymas, kuris yra pirminio šaltinio – policijos pareigūnų teiginių – išraiška. Tačiau apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. surašęs policijos pareigūnas teisme nebuvo apklaustas, kaip ir tiesiogiai įvykį matę liudytojai V. M. ir J. M., bei juos apklausęs policijos pareigūnas N. K.. Teismas rėmėsi vien tik rašytiniais šių asmenų paaiškinimais ir tokiu būdu nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo fiksavimo metu nebuvo sudaryta eismo įvykio schema, byloje esančios V. K. ir V. M. sudarytos eismo įvykio schemos skiriasi, eismo įvykyje dalyvavę V. K. ir V. M. nurodo skirtingas aplinkybes, todėl objektyviai nustatyti eismo įvykio aplinkybių iš eismo dalyvių rašytinių paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos, negalima. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes ATPK 256 str. 3 d. yra numatyta pareiga pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, rinkti įrodymus ir tik išnaudojus visas teisines priemones priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Atsižvelgiant į visus anksčiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus – bylą išnagrinėjo, nesurinkęs ir visapusiškai neištyręs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalinęs byloje iškilusių prieštaravimų, ir tokiu būdu pažeidė ATPK 248, 257, 284 str. nuostatas. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas, o V. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Administracinis teisės pažeidimas padarytas 2012-06-22. Institucijos 2012-12-21 nutarimu nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2013-06-21. Taigi, šiuo metu nuobaudos skyrimo terminas (ATPK 35 str. 1 d. ir 3 d.) yra pasibaigęs, ir ši aplinkybė pagal ATPK 250 str. 7 p. daro administracinio teisės pažeidimo teiseną negalimą, todėl grąžinti bylą nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui nėra galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Šiomis aplinkybėmis Institucijos 2013 m. vasario 12 d. nutarimas ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis naikintini, ir V. K. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d. 7 p., teisėjas
nutarė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2013 m. vasario 12 d. nutarimą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti, ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. nutraukti pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.