Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuo (duomenys neskelbtini) būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y.:

1) nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2020 m. liepos 29 d. nenustatė atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; pranešimų ir informacijos pateikimu FNTT; registracijos žurnalų tvarkymu; PPTFPĮ nurodytos informacijos saugojimu; kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais pažeidė:

a) Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 1 dalį, PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 29 straipsnio 1 dalį;

b) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) direktoriaus 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugos teikiančios įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – Nr. V-10) 62 p., 68 p., 69 p., (galiojo nuo 2009 m. vasario 8 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) šių nurodymų nauja redakcija FNTT direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-55 (toliau – Nurodymai Nr. V-55) 68 p. ir 69 p. (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) ir šių nurodymų galiojanti redakcija FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-185 (toliau – Nurodymai Nr. V-185) 38 p. (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

2) nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2016 m. spalio 14 d. nepaskyrė ir raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuoja PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2020 m. liepos 29 d. įsakymu paskyrė šiais klausimais atsakingą asmenį, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, tačiau raštu nepranešė apie tai FNTT ir tuo pažeidė:

a) PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 19 straipsnio 2 dalį, PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 22 straipsnio 1 dalį;

b) Nurodymų Nr. V-10 (galiojo nuo 2009 m. vasario 8 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) 70 punktą, Nurodymų Nr. V-55 (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) 70 punktą, Nurodymų Nr. V-185 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 36 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

3) nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2019 m. spalio 28 d. neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų: UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ (į. L. (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini 2)“ (į. K. (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini 3) (į. K. (duomenys neskelbtini)) pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai), pavardė (pavardės), asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data, jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), kurie būtų patvirtinti kliento parašu. Klientų UAB „(duomenys neskelbtini 4)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „(duomenys neskelbtini 5)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) duomenys apie naudos gavėjus, nebuvo patvirtinti kliento atstovo parašu, tuo pažeidė:

a) PPTFPĮ (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 9 straipsnio 1 dalį, PPTFPĮ (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 10 straipsnio 4 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 4 dalį;

b) 2008 m. rugsėjo 24 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimus (galiojo nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 13 punktą;

c) Nurodymų V-10 (galiojo nuo 2009 m. vasario 8 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) 6 punktą, Nurodymų V-55 (galiojo nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d.) 6 punktą, Nurodymų Nr. V-185 (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) 6 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu G. J. parodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų ir gailisi juos padariusi. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė prevenciją pagal seną įstatymą, nes nepažiūrėjo pakeitimų. 2017 m. gruodžio mėn. įstatymas pasikeitė, po (duomenys neskelbtini) išėjo į dekretą ir tik tada, kai atėjo pareigūnai, sužinojo, kad jis pasikeitė. Viską pataisė ir padarė pagal naują įstatymą. Vykdė prevenciją pagal kriterijus, ne pagal nurodymus, jie buvo išleisti vėliau. Įsakymas buvo, bet užmiršo išsiųsti FNTT. Reikėjo rinkti klientų dokumentų kopijas su originaliais parašais, o jie rinko be parašų. Pateikė institucijai duomenis, kad viską sutvarkė. Kitą dieną jiems viską išsiuntė. Pasų kopijos prisegtos prie buhalterinių sutarčių. Pataisė įsakymą ir kitą dieną persiuntė jiems. Visos buhalterinės sutartys buvo peržiūrėtos. Jie nurodė jas pataisyti ir jie ta padarė. Darbuotojai susipažino su įsakymu (b. l. 80–81).

G. J. kaltę padarius ANK 198 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: vyr. tyrėjos D. S. tarnybiniame pranešime pateiktas pasiūlymas atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą (b. l. 1), 2020 m. liepos 29 d. pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 2), Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–6), Dokumentų paėmimo akte NR. (duomenys neskelbtini) nurodyti paimti dokumentai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pridėtos šių dokumentų kopijos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl atsakingo asmens paskyrimo už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir lydraštis; Kriterijų, kuriais piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąlyginiai požymiai; Informacijos ir dokumentų saugojimas (registracijos žurnalo tvarkymas); Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); ir kitos sudarytos sutartys su įmonėmis (b. l. 7–64), 2019 m. liepos 30 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie paskirtą atsakingą asmenį (b. l. 65–66), D. S. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo pradėti administracinį procesą (b. l. 67–70), administracinio nusižengimo protokole pateiktas G. J. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad su pažeidimu sutinka ir gailisi. Tinkamai nebuvo atliktos visos klientų tapatybės nustatymo procedūros prieš įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradedant klientams tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kriterijus, kuriais vadovavosi ir galvojo, kad to užtenka. Patikslino, kad įmonėje nuo 2020 m. liepos 29 d. jos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos, FNTT buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą atsakingą asmenį dėl tvarkų įgyvendinimo laikymosi, buvo supažindinti darbuotojai. Neatitikimus ištaisė, tvarkas parengė, kuriomis vadovaujasi prieš pradedant ir vykdant dalykinius santykius su klientais (b. l. 73).

Administracinė atsakomybė už PPTFPĮ nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus numatyta ANK 198 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kitų PPTFPĮ nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimus. ANK 198 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatytų nusižengimų sudėtys yra formalios, t. y. pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamo straipsnio dalių dispozicijose nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus. Pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats įstatyme numatytos tvarkos nesilaikymas.

PPTFPĮ 19 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017-07-13)nustatyta, kad Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto, paslaugos ar sandorio tipą, geografinę riziką ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija ir kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose. Šioje dalyje nurodytos vidaus kontrolės procedūros turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų patvirtintus nurodymus. PPTFPĮ 29 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2017-07-13) nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su: 1) klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu; 2) rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis; 3) dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; 4) tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; 5) pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; 6) registracijos žurnalų tvarkymu; 7) šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu; 8) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; 9) mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais; 10) funkcijų finansų rinkos dalyvio įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija. Be to, PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalis (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) ir 22 straipsnio 1 dalis (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) įpareigoja paskirti darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT. PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalis (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) įpareigojo tokias įmones kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę šioje dalyje numatytais atvejais, tarp jų ir prieš pradedant dalykinius santykius. 4. Kai klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas turi pareikalauti iš jo įgaliojimo ir patikrinti jo galiojimą (tai yra jį išdavusio asmens teisę išduoti tokį įgaliojimą), įgaliojimo galiojimo laiką, kokius veiksmus atlikti nurodyta įgaliojime (įgaliojimas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus. Užsienyje išduotas įgaliojimas turi būti legalizuotas arba patvirtintas dokumentų tvirtinimo pažyma (apostille). PPTFPĮ 12 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje (redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d.) nustatyta, kad, nustatant kliento tapatybę, visais atvejais privaloma nustatyti naudos gavėją (gavėjus); nustatant naudos gavėjo tapatybę, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, privaloma pareikalauti iš kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų: vardo, pavardės, asmens kodo (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data), pilietybės (jeigu asmuo be pilietybės, – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą). Pateiktų duomenų teisingumą klientas patvirtina parašu ir antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus). Analogiškos nuostatos dėl pateiktų duomenų teisingumo patvirtinimo įtvirtintos ir Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių reikalavimų (galiojo nuo 2008 m. spalio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d.) 13 punkte. Nurodymų Nr. V–185 6 punkte (galioja nuo 2017 m. gruodžio 16 d.) nurodyta, kad buhalteris kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą vykdo vadovaudamasis PPTFPĮ 9-15 straipsnių nuostatomis, taikydamas rizikos vertinimu pagrįstą metodą.

Byloje surinkti ir teismo ištirti aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad G. J. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būdama buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, kaip tai numato PPTFPĮ nenustatė atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; pranešimų ir informacijos pateikimu FNTT; registracijos žurnalų tvarkymu; PPTFPĮ nurodytos informacijos saugojimu; kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; mokymų darbuotojams organizavimu, taip pat nepaskyrė ir raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT ir neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, nes neturėjo klientų pateiktų duomenų apie naudos gavėją.

Dėl bausmės skyrimo

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

G. J. būdama įmonės direktore, privalėdama organizuoti kasdienę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, tikslų įgyvendinimą bei kitų pareigų vykdymą, nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų. Tačiau pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šiuos administracinius nusižengimus, nesilaikė minėtos pareigos turėdama išankstinių neteisėtų tikslų. G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė prevenciją pagal seną įstatymą, nes nepažiūrėjo pakeitimų. 2017 m. gruodžio mėn. įstatymas pasikeitė, po (duomenys neskelbtini) ji išėjo į dekretą ir tik tada, kai atėjo pareigūnai, sužinojo, kad jis pasikeitė. Pažymėjo, kad viską pataisė ir padarė pagal naują įstatymą. Pasižadėjo būti apdairesnė, atsakingesnė (b. l. 81). Byloje nėra duomenų, kad dėl tokių administracinių nusižengimų padarymo atsirado kokių nors neigiamų pasekmių. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, būtina įvertinti G. J. asmenybę – darbingo amžiaus, dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka nebausta, neteista. Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. J. linkusi nesilaikyti įstatymų. Be to, G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Svarbu ir tai, kad nedelsiant, po nustatytų pažeidimų, jie buvo ištaisyti ir apie tai pranešta FNTT.

ANK 198 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis juridinių asmenų vadovams yra nuo dviejų tūkstančių vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų. Tuo tarpu ANK 198 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias G. J. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir jos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytiems administraciniams nusižengimams ir G. J. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnes baudas, nei nustatyti ANK 198 straipsnio 1, 3 dalyse, t. y.:

- už ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 1 000 eurų baudą;

- už ANK198 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – 1 000 eurų baudą. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai 1 000 EUR dydžio baudą.

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai 1 000 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir G. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 000 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20121010761.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.