Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. M. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai 2020 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

4. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus „Bigbank“ AS filialo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią „Bigbank“ AS suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas sumokėti kitas Sutartyje numatytas sumas. Atsakovui iki nustatyto termino nevykdant mokėjimų, „Bigbank“ AS vienašališkai 2019 m. gruodžio 27 d. sutartį nutraukė. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priskaičiavimo, byloje nėra.

5. Nustatyta, kad pradinis kreditorius 2018 m. lapkričio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą naujajam kreditoriui – „Plus Plus Capital“ AS faktinė reikalavimo perleidimo diena - 2020 m. sausio 10 d.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas pranešimu.

7. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

8. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto ir panaudoto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 6 846,42 Eur negrąžinto kredito, 369,44 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 31,97 Eur sutarties administravimo mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (pradinei kreditorei ar ieškovei), ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (178- 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 6 846,42 Eur negrąžinto kredito, 369,44 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 31,97 Eur sutarties administravimo mokesčio.

9. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 247,99 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 23,59 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas skaičiuojamas nuo 6 846,42 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą sudaro 668,33 Eur mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos reikalavimo perleidimo dienai (2020 m. sausio 10 d.) ir 579,66 Eur palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. gegužės 20 d., taikant Sutartyje numatytą 23,59 procentų metinę pelno palūkanų normą, bei 23,59 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 47-54 punktus).

11. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas mokėjimo (pelno) palūkanų įsiskolinimas iki Sutarties nutraukimo (2019 m. gruodžio 27 d.). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį po 2019 m. gruodžio 27 d. nebegali būti skaičiuojamos. Ieškovė ieškinyje ir pridėtuose dokumentuose tiksliai nepaskaičiavo, kiek sutartinių mokėjimo palūkanų priskaičiuota iki sutarties nutraukimo 2019 m. gruodžio 27 d. Ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, kad atsakovo mokėjimo palūkanų įsiskolinimas 2020 m. sausio 10 d. buvo 668,33 Eur, o nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. papildomai paskaičiavo 579,66 Eur (6 846,42 Eur x 23,59 proc. x 131 d./365) iš viso paskaičiavo 1 247,99 Eur mokėjimo palūkanų (668,33 Eur + 579,66 Eur). Kadangi nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. mokėjimo palūkanos negali būti skaičiuojamos, šis laikotarpis yra 145 kalendorinės dienos, todėl atmetama reikalavimo dalis priteisti 641,60 Eur mokėjimo palūkanų (6 846,42 Eur x 23,59 proc. x 145 dienos / 365 dienų). Už laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 27 d. priskaičiuotina mokėjimo palūkanų suma yra 606,39 Eur (1 247,99 Eur – 641,60 Eur), atitinkamai šioje dalyje reikalavimas tenkinamas.

12. Reikalavimas dėl 23,59 proc. dydžio metinių pelno palūkanų už negrąžintą paskolą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dėl išdėstytų priežasčių atmetamas.

13. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

14. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutartį, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 448,44 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 448,44 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 8 302,66 Eur (6 846,42 Eur + 369,44 Eur + 31,97 Eur + 448,44 Eur +606,39 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 92,83 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 186,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (201 Eur žyminio mokesčio x 92,83 proc. / 100 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei „Plus Plus Capital“ AS, iš atsakovo A. M. 6 846,42 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir keturiasdešimt dviejų centų) negrąžintą kreditą, 369,44 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir keturiasdešimt keturių centų) sutarties sudarymo mokestį, 31,97 Eur (trisdešimt vieno euro ir devyniasdešimt septynių centų) sutarties administravimo mokestį, 606,39 Eur (šešių šimtų šešių eurų ir trisdešimt devynių centų) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 448,44 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir keturiasdešimt keturių centų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 302,66 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 186,95 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų ir penkiasdešimt devynių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.