Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovo atstovas remiasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu, kuriame grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad laikino laikymo patalpos yra suremontuotos, jose yra suolai, įrengta mechaninė ventiliacija, yra vėdinimui pritaikyti langai, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pareiškėjas teigė, kad jis 2015-05-05 buvo uždarytas Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo kameroje, kuri buvo labai nešvari ir joje nebuvo stalo, todėl pareiškėjas negalėjo pavalgyti patiekto maisto.

Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, Higienos norma). Pagal HN 76:2010 54 punktą visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Teisės aktuose nėra reglamentuoti trumpalaikio laikymo kamerų įrengimo reikalavimai, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo atstovo teiginius, jog į šias kameras yra tiekiamas maistas, jose turi būti valgymui pritaikyti baldai, t. y. stalas ir sėdimos vietos.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-10-23 įsakymu patvirtinto Lukiškių TI-K bendrojo naudojimo patalpų valymo tvarkos aprašo 5 punktą, Lukiškių TI-K valymo darbai atliekami pagal poreikį ir jokių duomenų, kad laikino laikymo patalpos buvo nešvarios atsakovo atstovas neturi. Šiuos argumentus paneigia pareiškėjo 2015-05-07 skundas Lukiškių TI-K administracijai, kuriame pareiškėjas nurodė, kad 2015-05-05 buvo uždarytas labai nešvarioje trumpalaikio laikymo kameroje (b. l. 20). Pažymėtina, kad pareiškėjui pateiktuose Lukiškių TI-K 2015-05-12 ir 2015-05-25 atsakymuose į jo skundą nebuvo paneigta, kad 2015-05-05 laikino sulaikymo kameroje nebuvo užtikrintas švaros palaikymas.

Atsakovo atstovas pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-07-02 patikrinimo aktą (b. l. 14-15), kuriame nurodyta, jog Lukiškių TI-K laikino laikymo kameros atitinka HN 76:2010 24, 28 ir 62 punktų reikalavimus, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo skundas nėra grindžiamas tuo, jog laikino laikymo kameroje nebuvo užtikrintas vėdinimas, valymui nepritaikytas sienų ir lubų paviršius ar neatliktas einamasis remontas. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-07-02 Lukiškių TI-K laikino laikymo kamerų patikrinimas buvo atliktas daug anksčiau, nei pareiškėjo laikymo laikotarpis, todėl nepatvirtina laikino laikymo kameros būklės 2015-05-05 dienai.

Kaip minėta, atsakovo atstovas teigė, jog šios kameros yra valomos pagal poreikį, tačiau nepateikė įrodymų, kad 2015-05-05 laikino sulaikymo kamera buvo švari ir pareiškėjo skunde išdėstyti nusiskundimai yra nepagrįsti.

Atsakovo atstovas taip pat nepateikė jokių argumentų, paneigiančių pareiškėjo nusiskundimą, jog trumpalaikio laikymo kamera nebuvo pritaikyta valgyti. Pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-07-02 patikrinimo akte (b. l. 14-15) nurodyta, jog laikino sulaikymo kamerose yra suolai, tačiau duomenų, kad šioje patalpoje būtų ir stalas, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas 2015-05-05 buvo laikomas Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo kameroje, kuri buvo nešvari ir nepritaikyta valgyti, ir tai yra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015-05-05 jam atsisakius valgyti vakarienę trumpalaikio laikymo kameroje, kitoje kameroje maisto tiekimas jam nebuvo užtikrintas.

HN 76:2010 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 24 punktą maistas kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems pristatomas į kameras. Taigi, šiuo atveju pareiškėjui būnant trumpalaikio laikymo kameroje maistas pagrįstai buvo patiektas į trumpalaikio laikymo kamerą, ginčo byloje dėl to nėra. Taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui atsisakius valgyti vakarienę trumpalaikio laikymo kameroje, vėliau maistas jam nebuvo patiektas, tačiau pareiškėjo nuomone, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į tinkamą maitinimą.

Pažymėtina, kad pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 22, 25 punktus maitinimas kalinimo įstaigoje yra atliekamas laikantis nustatyto grafiko. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke (b. l. 12-13), pusryčiams, pietums ir vakarienei yra nustatytas konkretus laikas. Vakarienė patiekiama nuo 17.30 val. iki 18.30 val., vėliau maitinimas nėra numatytas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo dėl to, kad pareiškėjui atsisakius vakarienės, ji nebuvo patiekta vėliau.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012). Pažymėtina, kad neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai turi būti pakankamai intensyvūs, nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, teismas šioje byloje konstatavo, kad Lukiškių TI-K 2015-05-05 neužtikrino pareiškėjui švarios aplinkos trumpalaikio laikymo kameroje ir nesudarė valgymui tinkamų sąlygų. Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl Lukiškių TI-K pažeidimų patyrė didelius išgyvenimus, dvasinius ir emociniu sutrikimus, pažeminimą, tapo irzlus ir nervingas.

Teismas, spręsdamas dėl byloje konstatuotų pažeidimų įtakos pareiškėjui, atsižvelgia į Lukiškių TI-K pažeidimų pobūdį, mastą, laikotarpį ir šių pažeidimų galimą poveikį pareiškėjui. Pareiškėjas teigė, kad į Lukiškių TI-K trumpalaikio laikymo kamerą buvo uždarytas 2015-05-05 vakare, vakarienės metu. Vėliau, tą pačią dieną, pareiškėjas buvo perkeltas į kitą Lukiškių TI-K kamerą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas trumpalaikio laikymo kameroje buvo labai trumpą laiką, todėl pagal savo pobūdį ir mastą toks pareiškėjo teisių pažeidimas, teismo vertinimu, negalėjo sukelti jam žymių pasekmių, kurias būtų pagrindas pripažinti neturtine žala CK 6.271 straipsnio prasme.

Nenustačius vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjo T. O. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.