Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Sandros Povilonienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas pagal 150 straipsnio 1 dalį arešto 80 parų bausme. K. K. į bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 8 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nukentėjusiosios gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą ir panaudodamas fizinį smurtą, kitokio fizinio sąlyčio būdu seksualiai prievartavo nukentėjusiąją G. V. prieš jos valią, o būtent: kambaryje sudavęs nukentėjusiajai G. V. keletą smūgių į veidą, jėga ištempė iš lovos ant grindų, daužė jos galvą į spintą, sudavė smūgius ir spardė į įvairias kūno dalis, suėmęs rankomis už kaklo smaugė, po ko, prispausdamas kūnu ir taip atimdamas jos galimybę priešintis, iš nugaros pusės kišo rankos pirštus į G. V. lytinius organus. Po to, nukentėjusiajai nuėjus į virtuvę, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, panaudodamas fizinį smurtą, užlaužė nukentėjusiajai ranką ir prispausdamas ją savo kūnu, iš nugaros pusės kišo rankos pirštus į jos lytinius organus, ko pasekoje ne mažiau 13 trauminių poveikių dėl panaudoto fizinio smurto G. V. atžvilgiu, padarė nukentėjusiajai poodinės kraujosruvas smakre, krūtinėje, nugaroje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje krūtinėje, kairėje šlaunyje ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės ir nuteistajam K. K. paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 metams. Apeliaciniame skunde yra nurodomi šie esminiai argumentai:

2.1. skundžiamo nuosprendžio argumentai dėl nukentėjusiosios pozicijos dėl K. K. skirtinos bausmės, jog jie gyveno kartu keliolika metų, buvo gerai pažįstami, kad nukentėjusioji gaili nuteistojo, nereiškė civilinio ieškinio, didelių sužalojimų ar psichologinės traumos jai nebuvo padaryta, nedaro K. K. padarytos nusikalstamos veikos mažiau pavojingos ir negali būti kliūtimi skirti padarytos veikos pavojingumą atitinkančią bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu K. K. nuteistas už tyčinio, sunkaus nusikaltimo padarymą, kuriuo pažeidė žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę. Nusikaltimas buvo padarytas prieš garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) nukentėjusiąją G. V., kuri sunkiai juda dėl ligos. Nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių K. K. reikėtų skirti su laisvės atėmimo bausme nesusijusią bausmę;

2.2. K. K. anksčiau yra daręs nusikalstamas veikas susijusias su svetimo turto grobimu ir fizinio smurto panaudojimu prieš G. V., tačiau ikiteisminio tyrimo įstaigoms apie tai nebuvo pranešama, dėl nukentėjusios nenoro, kad aplinkiniai sužinotų apie tikrąjį K. K. elgesį. Nors nukentėjusioji nereiškė civilinio ieškinio ir nurodė, kad ji atleidžia kaltinamajam, tačiau šią nukentėjusiosios poziciją galimai nulėmė jos amžius ir būsena dėl ilgo teisminio proceso;

2.3. nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta psichologinė trauma, tačiau ištirtos aplinkybės rodo priešingai, kad nusikaltimu nukentėjusiajai buvo padaryta didelė moralinė žala (įvykio metu jai buvo grasinama ją nužudyti, po įvykio ji juto baimę, liudytoja A. R. nurodė, jog nukentėjusioji buvo patyrusi šoką, atrodė keistai). Pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jausdama didelį fizinį skausmą, negalėjo išsikviesti pagalbos, o tai prieštarauja pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai apie didelių sužalojimų nebuvimą;

2.4. K. K. praeityje nebuvo teistas, tačiau jo elgesys, keitęsis nuo paprasto buitinio girtavimo ir bendrabūvio normų nepaisymo iki grasinimų ir įžeidinėjimų nukentėjusiajai bei fizinio smurto prieš ją naudojimo, pasibaigusio seksualiniu prievartavimu panaudojant fizinį smurtą, rodo kaltinamąjį esant ypatingai pavojingą jam pavartojus alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, kad nors K. K. yra senatvės pensininkas, tačiau SODROS duomenimis jis būdamas darbingo amžiaus dirbo tik 1993 m. 4 mėnesius ir 2015 m. nepilnus 2 mėnesius, kas rodo, kad jis buvo išlaikomas G. V.. Negalima kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės vertinti ir to, kad K. K. keliolika metų gyveno su nukentėjusiąją po vienu stogu, kadangi nors jis ir gyveno pas G. V. nuo (duomenys neskelbtini), tačiau savo gyvenimo būdu demonstravo nepagarbą ir panieką nukentėjusiajai, dėl ko, suvokęs savo nebaudžiamumą ir galią virš ligotos nukentėjusios, įvykdė sunkų seksualinio pobūdžio nusikaltimą.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjas – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės S. Povilonienės apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, apeliaciniu skundu nėra keliamas klausimas dėl nuteistojo K. K. kaltės ar jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau yra nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, nurodant, jog ji yra per švelni. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.

6. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta švelniausia šio straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios dydis parinktas artimas šios bausmės rūšies nustatytam maksimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. K. arešto bausmę bei parinkdamas šios bausmės dydį (80 parų), vadovavosi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir jos ribomis, laikydamasis ir BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, K. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Iš byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo patikrintų įrodymų visumos matyti, jog BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta prieš nukentėjusiąją G. V., kuri nusikalstamos veikos padarymo metu buvo senyvo amžiaus. Matyti, jog padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinio pobūdžio, truko trumpą laiko tarpą, seksualinis prievartavimas buvo įvykdytas kitokio fizinio sąlyčio būdu. Nukentėjusiajai nusikalstamais K. K. veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir byloje nėra nustatyta, jog nuteistojo veiksmais nukentėjusiosios fizinė ar psichinė sveikata būtų paveikta ar sužalota negrįžtamai. Taigi, padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė, nesukėlė ilgalaikių padarinių nukentėjusiajai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir patį nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Matyti, kad apeliaciniame skunde yra nurodomi argumentai, jog K. K. anksčiau yra daręs nusikalstamas veikas susijusias su svetimo turto grobimu ir fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją G. V., kas pasak apeliacinį skundą padavusios prokurorės, sudaro pagrindą skirti nuteistajam griežtesnę bausmę. Tačiau pastebėtina, jog ši išvada daroma išimtinai vadovaujantis tik liudytojos A. R. parodymais, o pati nukentėjusioji G. V. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme parodė, jog anksčiau K. K. prieš ją nebuvo smurtavęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino objektyvius byloje esančius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. jog K. K. neteistas, ką patvirtina byloje esantis išrašas iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (2 t., b. l. 75), neturi ir galiojančių administracinių nuobaudų (paskutinį kartą baustas 2019 m. liepos 30 d., kuomet gavo žodinę pastabą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairuojant dviratį) (2 t., b. l. 74). Apeliacinio skundo argumentai dėl ypač neigiamos nuteistojo asmenybės nėra pagrindas jam griežtinti bausmę ir bylos duomenis vertinti kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

8. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog K. K. pasirinktas gyvenimo būdas, jo dabartinis darbinis užimtumas ar darbinė patirtis yra vada skirti jam pačią griežčiausią BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės atėmimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad SODROS duomenimis, būdamas darbingo amžiaus nuteistasis K. K. dirbo tik 1993 m. 4 mėnesius ir 2015 m. nepilnus 2 mėnesius, o nuo 2009 m. gyveno su nukentėjusiąja jos namuose. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis K. K., gyvendamas su nukentėjusiąja, savo elgesiu demonstruodavo jai nepagarbą ir panieką, tačiau pastebėtina, jog šios aplinkybės nėra ir negali būti lemiančios sprendžiant klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ar jos dydžio, kadangi nėra tiesiogiai susijusios su padaryta nusikalstama veika. Be to, nors apeliaciniame skunde daroma išvada, jog nuteistojo elgesys, jam pavartojus alkoholio, gali pasireikšti grasinimais, įžeidinėjimais ir net fizinio smurto panaudojimu prieš kitus asmenis, tačiau ši aplinkybė taip pat savaime nesudaro pagrindo skirti nuteistajam griežčiausios baudžiamajame įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad K. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir pripažinta kaip nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Matyti, jog šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino padarytos nusikalstamos veikos kontekste. Kaip minėta, teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl nuteistojo K. K. darbinės patirties stokos, jo pasirinkto gyvenimo būdo su nukentėjusiąja bei elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, negali būti vertinamos atsietai nuo šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių ir nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir arešto bausmę pakeisti į laisvės atėmimo bausmę.

9. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentais skundžiamo nuosprendžio dalyje, jog skiriant nuteistajam K. K. arešto bausmę ir nustatant jos dydį buvo vadovautasi ir pačios nukentėjusiosios G. V. pozicija dėl prieš ją padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis K. K. nukentėjusiosios atsiprašė, o nukentėjusioji teismui prašė K. K. neskirti griežtos bausmės („pasigailėkime jo, nereikia nieko, tegul gyvena“ (2 t., b. l. 142). Nukentėjusioji bylos nagrinėjimo metu nereiškė ir civilinio ieškinio. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti nuteistajam BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšies – arešto, tačiau aukštesnysis teismas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusios poziciją nuteistojo atžvilgiu.

10. Matyti, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, minėtos aplinkybės patvirtina, jog padaryta nusikalstama veika, kilę padariniai nukentėjusiajai, o taip pat ir paties nuteistojo K. K. asmenybė pagrįstai nulėmė pirmosios instancijos teismo sprendimo, skirti nuteistajam švelnesnę BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, priėmimą.

11. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl nuteistojo K. K. asmenybės bei nukentėjusiajai G. V. sukeltų padarinių, kurios neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, minėtos aplinkybės patvirtina, jog nuteistajam K. K. buvo paskirta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atitinkanti bausmė, o apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, nėra pagrindas teigti, jog nuteistajam K. K. turėjo būti paskirta griežčiausia BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės, įvertino ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybę (BK 75 straipsnis) bei nustatė, jog atidėjus K. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir nepateisinti visuomenės lūkesčiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl bausmės K. K. skyrimo bei sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nuteistajam K. K. paskirtos bausmės, nėra.

12. Pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti nuteistajam K. K. arešto bausmę, parenkant jos dydį artimą numatytam šios bausmės rūšies maksimumui, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuteistajam paskirta arešto bausmė leis pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus ir sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl, apeliaciniame skunde nenurodant objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti nuteistajam griežtesnę bausmę, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

Dėl proceso išlaidų

13. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjo advokato A. L. teiktą teisinę pagalbą nuteistajam K. K. sudaro 110 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti valstybei (3 t., b. l. 9, 10–11).

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.

15. Iš bylos matyti, kad nuteistasis K. K. niekur nedirba, jis yra senatvės pensininkas, jam buvo paskirta arešto bausmė, o tikslesnių duomenų apie jo finansinę padėtį byloje nėra. Be to, byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės S. Povilonienės apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Apeliaciniu skundu buvo ginčijama nuteistajam K. K. paskirtos bausmės rūšis, prašant nuteistąjam paskirti griežtesnę bausmės rūšį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vadovaujantis minėtais duomenimis apie nuteistojo turtinę padėtį, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Sandros Povilonienės apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo priteisti valstybei 110 Eur už gynėjo advokato A. L. teiktą teisinę pagalbą nuteistajam K. K..