Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju surinkėju, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2016 m. rugsėjo 16 d. 23.50 val. Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą nerodė posūkio signalų, nepakluso teisėtam, akivaizdžiai išreikštam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Šiais veiksmais E. Š. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu E. Š. pripažino, jog nerodė posūkio signalo, tačiau neigė, kad nesustojo stabdomas policijos pareigūno. Jis paaiškino, kad tuo metu, kai buvo stabdomas pareigūnų, prieš jį ir už jo važiavo automobiliai. Vėliau jis buvo sustabdytas už kokių trijų šimtų metrų nuo tos vietos, kur buvo stabdomas pirmą kartą. E. Š. tvirtino, kad jis važiavo Savanorių pr. link PC „Akropolis“. Matė, kaip pareigūnas jį stabdė su lazda, jis buvo stabdomas, kai rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą. Sustojo po to, kai buvo stabdomas įjungus švyturėlius.

Tyrimo metu E. Š. parodė, kad nesustojo ne iš piktų kėslų ar chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad pasimetė, nes buvo nemažas automobilių srautas. (b. l. 2)

Teismo posėdžio metu L. D. parodė, jog vykdė policinę priemonę Geležinio vilko gatvėje. Su kolegomis stovėjo prie išvažiavimo iš tunelio, važiuojant į Edukologijos universiteto pusę. Stovėjo lėtėjimo juostoje, matavo automobilių greitį. Pastebėjo greičiau atvažiuojantį automobilį, tačiau jo greičio užfiksuoti nepavyko. Automobilis rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė posūkio signalo. Porininkas norėjo patikrinti automobilį ir nuėjo jo stabdyti. Porininkas stabdė automobilį krivulės pagalba. Automobilis nestojo, nuvažiavo link tilto. Porininkui suriko, kad vytųsi automobilį. Porininkas su vienu iš kolegų nusivijo nesustojusio automobilį. Eismas tuo metu nebuvo labai intensyvus. Tuo metu, kai automobilis buvo stabdomas, jis galimai buvo antroje eismo juostoje, jokio manevro neatliko. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar toje pačioje eismo juostoje, kuria važiavo stabdomas automobilis, dar buvo automobilių. Kolega pradėjo stabdyti automobilį, kai iki jų buvo likę apie 15-20 metrų. Įvykio vietoje stovėjo tarnybiniai automobiliai, kiti automobiliai, kurių vairuotojams buvo rašomi protokolai. Liudytojo vertinimu, nepastebėti policijos pareigūnų nebuvo įmanoma. Ta vieta, kurioje buvo policijos pareigūnai, buvo apšviesta.

Teismo posėdžio metu A. R. parodė, jog buvo vykdoma speciali priemonė Geležinio vilko gatvėje, buvo tikrinamas automobilių greitis. Greitis buvo tikrinamas prie išvažiavimo iš tunelio. Vienu metu buvo pastebėtas greitai nuo Vingio parko atvažiuojantis automobilis, kuris nardė tarp kitų automobilių. Buvo bandoma išmatuoti to automobilio greitį, tačiau greičio pamatuoti nepavyko, kadangi lazeriu nebuvo pataikyta į numerį, be to, automobilis dėl kitų automobilių buvo priverstas sumažinti greitį. Rikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, automobilis nerodė posūkio signalo. Liudytojas nurodė, jog policijos pareigūnai stovėjo gerai apšviestoje vietoje, tunelis taip pat buvo apšviestas. Automobilis, kuris nesustojo, važiavo antroje eismo juostoje. Liudytojas aiškino, kad pirmojoje eismo juostoje nebuvo automobilių, todėl jis išėjo į šią juostą ir palaukęs, kol pravažiuos automobilis, kuris važiavo prieš norimą sustabdyti automobilį, šį automobilį stabdė. Stabdant automobilį, šis vos neužvažiavo ant kojų, jeigu būtų nepakėlęs krivulės, būtų kliudytas automobilis. Kartu su vienu iš kolegų tarnybiniu automobiliu nusivijo nesustojusį automobilį. Šį automobilį pasivijo už 400-500 metrų, kai jis jau buvo prie tilto. Paklausus vairuotojo, kodėl šis nestojo, jis paaiškino, kad pasimetė. Tarnybinio automobilio švyturėlius įsijungė tuo metu, kai pradėjo vytis nesustojusį automobilį. Pirmą kartą automobilis buvo stabdomas su šviesą atspindinčiu disku, su atspindinčia liemene, pastebėti nebuvo įmanoma. Prieš E. Š. vairuojamą automobilį važiavo kitas automobilis, šis automobilis nebuvo stabdomas. Automobilių greitis nebuvo didelis, kadangi vairuotojai pamatę policiją dar labiau pristabdo. Liudytojas negalėjo nurodyti, kiek buvo likę iki automobilio, kai buvo pradėta jį stabdyti. Stabdant buvo padaryti keli mostai. Pravažiuodamas E. Š. tikrai turėjo pastebėti policijos pareigūnus. Toje vietoje, kur buvo stabdoma, tikrai buvo vietos, kur sustoti.

Iš Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. 23.50 val. Geležinio Vilko g., Vilniuje, greičio matavimo prietaisu buvo matuojamas važiuojančių automobilių greitis. Buvo pastebėtas Geležinio Vilko g. link miesto centro dideliu greičiu atvažiuojantis automobilis BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) Bandydamas apvažiuoti priekyje važiuojančius automobilius BMW vairuotojas važinėjo iš vienos eismo juostos į kitą nerodydamas posūkio signalų, persirikiuodavo prieš pat važiuojančių automobilių priekinę dalį, nepalikdamas saugaus atstumo tarp transporto priemonių. Minėtas automobilis buvo stabdomas šviesą atspindinčiu disku, įžengus į jo važiavimo krypties važiuojamąją dalį, policijos pareigūnas dėvėjo ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais apšviestoje kelio atkarpoje. Automobilio vairuotojas nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir nuvažiavo toliau Geležinio Vilko g. Tarnybiniu automobiliu minėtas automobilis buvo pasivytas, nustatyta, kad jo vairuotojas yra E. Š.. Vairuotojas nurodė, kad nestojo, nes pasimetė. (b. l. 6)

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. Š. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos 124¹ straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, todėl pažeidėjas baustinas.

Byloje nekilo ginčo dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pats E. Š. teismo posėdžio metu prisipažino dėl minėto pažeidimo padarymo nurodydamas, kad posūkio signalo tikrai nerodė. Be paties atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta liudytojų L. D., A. R. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, policijos pareigūno A. R. tarnybiniu pranešimu.

Tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu E. Š. nesutiko padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. E. Š. teismo posėdžio metu aiškino, kad matė, kaip policijos pareigūnas jį stabdo lazdele, tačiau tuo metu rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą, o tiek prieš jį, tiek už jo važiavo kiti automobiliai. Sustojo už kelių šimtų metrų nuo stabdymo vietos, kai buvo stabdomas įjungtais tarnybinio automobilio švyturėliais. Teismas konstatuoja, kad pažeidimo padarymo faktą ir E. Š. kaltę įrodo liudytojų L. D. ir A. R. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų ir, kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1268-387/2015).

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad iš tikrųjų E. Š. matė ir suvokė, jog jis yra stabdomas policijos pareigūno. Pats E. Š. tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog jis matė, kad yra stabdomas policijos pareigūno, tačiau pasimetė, todėl nesustojo, nuvažiavo toliau. Liudytojų L. D. ir A. R. parodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad E. Š. turėjo matyti ir matė, jog jis yra stabdomas policijos pareigūno. Čia pažymėtina, jog iš šių liudytojų parodymų matyti, kad E. Š. buvo stabdomas apšviestoje vietoje, esant pakankamai dideliam atstumui iki automobilio, toje vietoje, ties kuria buvo stabdomas pažeidėjas, stovėjo policijos pareigūnų tarnybiniai automobiliai bei kitų asmenų anksčiau sustabdyti automobiliai, kiti vairuotojai matę policijos pareigūnus, vairuojamus automobilius, pristabdydavo. Taigi E. Š., pamatęs, jog yra stabdomas policijos pareigūno, privalėjo paklusti tokiam reikalavimui ir sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, o ne važiuoti toliau. Teigtina, jog tuo atveju, jeigu E. Š. negalėjo iš karto sustabdyti savo automobilio, nors iš teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymų matyti, jog E. Š. vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis, pirma eismo juosta buvo laisva, jis vis tiek turėjo visas galimybes sustoti šiek tiek toliau (policijos pareigūno matomumo zonoje) ir laukti, kol prie jo prieis policijos pareigūnas. Vis tik akivaizdu, kad E. Š. pasirinko kitą veikimo būdą, t. y. suvokdamas, jog jį stabdo policijos pareigūnas, jis nuvažiavo toliau. Teismas E. Š. teiginį, jog jis nesustojo, kadangi pasimetė, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. Š. yra pakankamai patyręs vairuotojas, jis teisę vairuoti įgijo dar 2010 m. sausio 6 d., ne kartą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo susidūręs su policijos pareigūnais, todėl visiškai neįtikėtina, kad jis nežinotų, kaip yra privalu elgtis kelyje, kai jį stabdo policijos pareigūnas. Tokie policijos pareigūno veiksmai nėra neįprasti E. Š..

Policijos patrulių veiklos instrukcijų (toliau – Instrukcijos) 22.1 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę stabdyti transporto priemonę, jei vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. Instrukcijų 26 punkte yra nustatyta, kad stabdant transporto priemonę tamsiuoju paros metu policijos pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ar motociklais, policijos patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Instrukcijų 30.2. punkte nustatyta, kad jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone. Iš liudytojo A. R. parodymų matyti, jog tarnybinio automobilio, kuriuo jis vijosi E. Š., švyturėliai buvo įjungti tik tuomet, kai jis įsėdo į šį automobilį. Teismas konstatuoja, jog net jeigu ir būtų galima be jokių abejonių tvirtinti, kad tuo metu, kai buvo stabdomas E. Š., nei viename iš stabdymo vietoje buvusių policijos tarnybinių automobilių nebuvo įjungti švyturėliai, vis tiek tokia aplinkybė nešalintų E. Š. atsakomybės, kadangi, kaip jau minėta, jis pats patvirtino, jog matė, kad yra stabdomas policijos pareigūno.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai privalo nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Motyvuojamoji dalis

E. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 ir 32 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad vienas iš E. Š. padarytų pažeidimų yra pakankamai šiurkštus, t. y. nepakluso aiškiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta E. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, ne vieną kartą už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (chuliganišką vairavimą, vairavimą esant neblaiviam). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pažeidėjas yra dirbantis, policijos pareigūnams pasivijus jį su tarnybiniu automobiliu ir reikalaujant sustoti, jis vairuotą transporto priemonę sustabdė, padaręs pažeidimą nebandė kuo skubiau pasišalinti iš įvykio vietos (iš esmės buvo sustabdytas ne taip toli nuo tos vietos, kur buvo stabdomas pirmą kartą).

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, E. Š. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu teismas daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda bei mažesnis specialiosios teisės atėmimo terminas nei numatyta normos sankcijoje. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 33 straipsniais, 124¹ straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16061601502.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.