- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- e2A-87-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25032-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, Seesam Insurance AS
- Atsakovas
- L. D., R. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-11 sprendimo pagal ieškovo Seesam Insurance AS ieškinį atsakovams L. D. ir R. D. dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Seesam Insurance AS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams L. D. ir R. D., kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 3733,74 Eur (12891,85 Lt) grąžintinos draudimo išmokos dalį, 1559,80 Eur (5385,68 Lt) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Ieškovas Seesam Insurance AS ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius buvo sudarę Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo poliso Nr.220 0004599/2009), kuria buvo apdraustas atsakovams L. D. ir R. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas Sluškų g. Nr. 3-11, Vilniuje. Ieškovas buvo informuotas, kad draudiminės apsaugos galiojimo metu buvo užlietas atsakovų butas. Ieškovas dėl šio draudžiamojo įvykio pagal išmokos potvarkius Nr.09/220-0080 ir 09/220-0080/2 atsakovei R. D. iš viso išmokėjo 4120,43 Eur (14 227,03 Lt) dydžio draudimo išmoką, skirtą apgadinto buto remonto išlaidoms atlyginti – 870,76 Eur (3 006,55 Lt) apdailos bei remonto darbams atlikti ir 3249,68 Eur (11 220,48 Lt) langams pakeisti.
Išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas, vadovaujantis CK 6.1015 str., įgijo teisę reikalauti atlyginti žalą iš atsakingo už ją asmens, todėl 2011 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į teismą, pareikšdama ieškinį atlyginti žalą iš atsakingo už ją I. S.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. sprendiniu civilinėje byloje Nr.2-430-811/2014 ieškinį atmetė. Šioje byloje teismas nustatė, jog langai atsakovų bute nebuvo keisti. Šią aplinkybę be kitų įrodymų patvirtino ir byloje atlikta teismo ekspertizė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai buto užliejimo metu jų nurodytos 3249,68 Eur (11 220,48 Lt) dydžio žalos už langų sugadinimą nepatyrė. Priešingai nei nurodyta atsakovų ieškovui pateiktuose dokumentuose keisti langų netgi nebuvo būtinybės, nes išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad langai atsakovų bute varstosi normaliai, yra faktiškai naudojami. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat paaiškėjo, kad siekiant pašalinti Butui užliejimo metu padarytą žalą, apdailos ir remonto darbams atlikti faktiškai reikėjo mažiau medžiagų ir atlikti darbų nei buvo nurodyta atsakovų ieškovui pateiktame UAB „Aligera“ 2009 m. birželio 19d. Atliktų darbų akte ir šio akto pagrindu išrašytoje 2009 m. birželio 22 d, PVM sąskaitoje - faktūroje Serija ALIO Nr.RA-0000242, t. y. vietoj išmokėtų 870,76 Eur (3 006,55 Lt) apdailos ir remonto darbams atlikti, turėjo būti atlikta darbų tik už 386,69 Eur (l 335,18 Lt) .
Buto draudimo sutarčiai taikomų Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.3.4.5 p., įtvirtinta, kad jeigu dėl neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimo draudikas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką ar neteisingai apskaičiavo jos dydį, draudikas turi teisę reikalauti sugrąžinti jau išmokėtą draudimo išmoką ar jos dalį. Taigi atsakovai privalo ieškovei Seesam Insurance AS grąžinti dėl atsakovų klaidinimo, pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, jiems išmokėtą draudimo išmoką 484,06 Eur (1 671,37 Lt) (3 006,55 - l 335,18 - l 671,37) buto remonto ir apdailos darbams atlikti ir 3249,68 Eur (11 220,48 Lt) - langams pakeisti.
CK 6.251 str. l d. nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, Vadovaujantis CK 6.249 str. l d., žala pripažįstamos turėtos išlaidos, kurių šalis nebūtų patyrusi, jei nebūtų buvę kitos šalies neteisėtų veiksmų. Tik dėl atsakovų pateiktos klaidingos informacijos Seesam Insurance AS suklydo formuluodamas ieškinio atsakovui I. S. reikalavimo dydį, todėl turėjo atlyginti civilinėje byloje Nr.2-430-811/2014 patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 1559,80 Eur (5 385,68 Lt). Tokiu atveju atsakovai yra atsakingi ir už Seesam Insurance AS teisminio proceso metu patirtą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovai L. D. ir R. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
Nurodė, kad ieškovas atsakovo atsakomybę kildina iš sutarties, kurios šalimi atsakovai nėra, pažeidimo. Sutarties šalys yra ieškovas (draudikas) ir bankas (draudėjas). Draudimo sutartimi yra numatyta, kad naudos gavėjas yra bankas (draudimo poliso Nr. 220 0004599/2009 sąlyga, ieškinio priedas Nr. 1). Be to, iš draudimo poliso Nr. 220 0004599/2009 matyti, kad draudimo polisas Nr. 220 0004599/2009 yra dalis sutarties Nr. 09/02 (2004-09-08), sudarytos tarp Banko ir Ieškovo. Taigi pats Draudikas nustatė turto sugadinimų mastą 2009 m. gegužės 11 d. įvykusios apžiūros metu. Be to, Draudikas Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole konstatavo, kad įvykus vandentiekio avarijai aukščiau esančiame bute užlieta buto siena bei fiksuoti tokie sugadinimai: gipso kartono plokščių apdaila išmirkusi (17,46 kv. m.); medžio paketo languose atsiradę tarpai, pažeistas sandarumas ir t.t. Būtent šių Draudiko fiksuotų turto sugadinimų masto pagrindu Atsakovai kreipėsi į UAB „Vilniaus Doleta“ ir UAB „Aligera“. Visi remonto darbai iš anksto buvo derinami su ieškovu. Ieškovas pats tikrino jų būtinybę, pagrįstumą bei kainą.
Draudikas pirminės apžiūros metu nustatė turto apgadinimo mastą, tokiu būdu nurodydamas gaires atsakovams dėl konkrečių sugadinimų šalinimo. Būtent protokolo pagrindu atsakovai iniciavo apgadinimų šalinimą, pasitelkdami trečiuosius asmenis, savo srities specialistus, pateikusius darbų atlikimo sąmatas bei apmokėjimo dokumentus (minėtus aukščiau). Šiuos dokumentus draudikas akceptavo patvirtindamas savo parašais, taip akceptuodamas specialistų išvadų tinkamumą. Nei civilinėje byloje Nr. 2-430-811/2014 nei šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai būtų klastoję draudikui pateikiamus dokumentus, slėpę informaciją ar pan. Draudikui pateiktų draudimo išmoką grindžiančių dokumentų sudarytojai yra tretieji asmenys, savo srities profesionalai, kurių išvados žalos dydžio nustatinėjimo metu nekėlė abejonių nei draudikui, kuriam keliami padidinti atidumo bei profesionalumo standartai, nei atsakovui, kuris sutartinių santykių atveju būtų laikomas vartotoju (jam nekeliami padidinti rūpestingumo bei atidumo reikalavimai).
Be to, ieškovo kitoje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi 5385,68 Lt išlaidos visų pirma nėra žala CK 6.249 str. l d. prasme. Tai nėra išlaidos kurių ieškovas nebūtų patyręs, jei nebūtų buvę atsakovo veiksmų. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoka, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą padarytą asmens. Tai, kad draudikas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens, neturi jokio priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais, todėl šis reikalavimas neatitinka ir CK 6.247 str. sąlygų. Šių išlaidų patyrimo atžvilgiu atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad atsakovai pagal draudimo sutartį yra vartotojai. Byloje nėra duomenų, kad jie iš ieškovo gavo išsamią informaciją apie draudimo sutarties sąlygas. Ieškovo teiginiai, kad draudimo sąlygos yra viešos ir atsakovai galėjo su sąlygomis susipažinti, nesudaro pagrindo teigti šiuo konkrečiu atveju, atsakovai pažeidė sutarties draudimo sąlygas.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovai ieškovo atžvilgiu dėl draudimo išmokos gavimo atliko neteisėtus veiksmus. Ta aplinkybė, kad ieškovo ieškinys kitoje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos pagrindu buvo atmestas, nereiškia, kad dėl to atsakovai privalo ieškovui grąžinti dalį jau išmokėtos draudimo išmokos. Civilinėje byloje Nr. 2-430-88/2014 vienareikšmiškai nenustatyta, kad butui nebuvo padaryti pažeidimai dėl užliejimo. Teismo nustatyta aplinkybė, kad D. bute nebuvo pakeisti langai, bei jiems buvo išmokėta 3600,55 Lt suma už apdailos ir remonto darbus, nors reikėjo tik išmokėti 1335,18 Lt, nereiškia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovų ieškovui dalį draudimo išmokos.
Teismas konstatavo, kad ieškovas yra draudimo veikla profesionaliai užsiimantis juridinis asmuo, kuris turi pareigą administruoti draudžiamąjį įvykį. Būtent ieškovas privalo teisingai apskaičiuoti draudimo išmoką. Tuo atveju jeigu pats ieškovas atidžiai ir rūpestingai neatliko savo pareigos administruojant draudžiamąjį įvykį, tai jis negali dėl to patirtus savo nuostolius perkelti atsakovams ir prašyti iš jų dalies išmokėtos draudimo išmokos.
Kadangi byloje nustatyta, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovui dalį ieškovo išmokėtos draudimo išmokos, todėl nėra pagrindo ir priteisti 5385,68 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė už ekspertizės atlikimą kitoje civilinėje byloje.
Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (ieškovė) Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. 2009 m. balandžio 1 d. draudimo sutartis, pagal kurią apeliantė išmokėjo draudimo išmoką atsakovams, buvo sudaryta tarp ieškovės ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus. Atsakovai, tik išreiškė valią priimti šios draudimo sutarties įvykdymą, tapo jos, t.y. apeliantės ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sudarytos sutarties šalimi. Nauja sutartis tarp apeliantės ir atsakovų nebuvo sudaryta. Teismas, konstatavęs, kad draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, nepagrįstai nutarė, kad ta pati draudimo sutartis fiziniam asmeniui pareiškus reikalavimą gauti draudimo išmoką, iš karto tapo vartojimo sutartimi. Draudimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės R. D. ir apeliantės, negali būti traktuojama ir vertinama kaip vartojimo sutartis.
2. Byloje keliamas klausimas dėl to, kad atsakovai sąmoningai suteikė Draudimo bendrovei neteisingą informaciją, siekiant gauti didesnę išmoką - šiuo atveju tam, kad „vidutinis vartotojas“ suvoktų tokių veiksmų prieštaravimą teisei, atskira draudimo sutarčių sąlygų analizė nereikalinga. Minėtose viešai skelbiamose draudimo sutarties sąlygose, t. y. nuo 2009 m. gegužės 1 d. galiojančiose Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklėse ir Bendrosiose draudimo sutarties sąlygose, net ir nėra pažodžiui įtvirtinta, kad draudimo išmoką siekiantis gauti asmuo privalo draudimo bendrovei teikti tik tokią su draudžiamuoju įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais, jų šalinimu susijusią informaciją, kuri atitiktų realią faktinę situaciją, nebūtų melaginga.
3. Atsakovai viso civilinės bylos Nr.2-430-811/2014 nagrinėjimo metu klaidino ieškovę nurodydami, kad jiems draudimo išmoka buvo išmokėta už realiai UAB „ Doleta“ pakeistus langus, neva apgadintus jų buto užliejimo metu, kad visi ieškovei pateiktame UAB „Aligera“ 2009 m. birželio 19 d. Atliktų darbų akte, pagal kurį vėliau buvo išrašoma PVM sąskaita faktūra, nurodyti medžiagų ir atliktų darbų kiekiai yra susiję su 2009 m. gegužės 5 d. padarinių šalinimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-430-811/2014 nurodyta, kad trečiasis asmuo L. D. patvirtino, kad pakeitė visus langus, tačiau apžiūros metu buvo pastebėta neginčijamų požymių, kad rėmas nepasikeitė. Po to atsirado versija, kad buvo keičiamos tik varčios, tačiau ekspertai išvadoje patvirtino, kad varčios nebuvo pakeistos. Taigi, visuma įrodymų patvirtina, kad langai nebuvo keičiami.
4. Priešingai nei teigia ginčijamą sprendimą priėmęs teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, jog atsakovams keisti langų nebuvo būtinybės, t. y. langai, dėl kurių atsakovai kreipėsi į draudimo bendrovę prašydami išmokėti už jų sugadinimą, 2009 m. gegužės 5 d. užliejimo metu net nebuvo sugadinti. Atsakovai nagrinėjant bylą teisme pripažino, kad pagal ieškovei pateiktas PVM sąskaitas faktūras įmonėms UAB „Aligera“ ir UAB „ Doleta“ dalyje ar visiškai sumokėjo ne už atliktus darbus šalinant 2009 m. gegužės 11 d. užliejimo padarinius (žalą), o už su minėtu užliejimu nesusijusius darbus, medžiagas. Tokiu būdu jie akivaizdžiai pripažino ir tai, kad be pagrindo gavo didesnę draudimo išmoką, nei faktiškai patyrė ar turėjo patirti išlaidų.
5. Teismas sprendime nurodė, kad būtent ieškovas privalo administruoti draudžiamąjį įvykį ir apskaičiuoti draudimo išmoką. Tačiau šį teiginį teismas nurodė net nesiaiškinęs, kokiu būdu draudimo išmoka buvo paskaičiuota, t. y. kaip vyko bendravimas su atsakovais L. ir R. D., pradedant tuo, kada, kiek ir kokiu būdu L. ir R. D. buvo teikiama informacijos, įskaitant ir informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti draudimo išmoką, kaip buvo derinamas draudimo išmokos išmokėjimo klausimas, dėl kokių priežasčių, priimant galutinį sprendimą dėl išmokamos draudimo išmokos dydžio, buvo vadovaujasi vienais ar kitais dokumentais.
6. Teismas sprendime visiškai nevertino aplinkybės, kad tiek UAB „Doleta“, tiek UAB „Aligera“ yra savo srities profesionalai. Draudikas, spręsdamas dėl draudimo išmokos dydžio, vertino nurodytų įmonių ekspertų, kaip tam tikrų, konkrečių sričių specialistų, pateiktomis išvadomis, pačių atsakovų pateikiama informacija. Išmoka buvo apskaičiuojama ir mokama ne vadovaujantis faktinėmis išlaidomis, t. y. atsakovų pateikta informacija apie tai, kokie darbai tariamai realiai buvo atlikti, ir atsakovų pateiktais dokumentais. Teismas neįvertinęs to, kad būtent atsakovų pateikta melaginga informacija lėmė didesnės draudimo išmokos išmokėjimą, visą atsakomybę nepagristai perkėlė draudikui, neatsižvelgdamas į tai, kad jam ne visada yra pateikiama tikrovę atitinkanti informacija ir tai, kad tokią aplinkybę ne visuomet galima įžvelgti iš karto, kaip kad nutiko šiuo konkrečiu atveju.
7. Sprendime teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovui iš atsakovų priteisti dalį ieškovo išmokėtos draudimo išmokos, todėl ir nėra pagrindo ieškovui priteisti ir 5385,68 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė civilinėje byloje Nr.2-430-811/2014. Teismas padarydamas šią išvadą visiškai nevertino to, kad ieškovas sugrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos reikalauja sutartiniais pagrindais, kai tuo tarpu reikalavimas atlyginti žalą yra kilęs deliktiniais pagrindais. Civilinėje byloje Nr.2-430-811/2014 buvo atliekama vaizdų ekspertizė, kurios išlaidas buvo įpareigota atlyginti ieškovė. Vaizdų ekspertizė buvo paskirta atlikti siekiant nustatyti, ar tikrai 2009 m. gegužės 5 d. įvykusio užliejimo metu neva apgadinti langai, buvo pakeisti naujais. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei atsakovai L. ir R. D., nagrinėjant civilinę bylą Nr.2- 430-811/2014 iš karto būtų pasakę tiesą, t. y. nurodę, kad ginčo langai nėra keisti, vaizdų ekspertizė minėtoje civilinėje byloje nebūtų atlikinėjama.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. D. ir R. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Atsakovui negali kilti sutartinė atsakomybė, kadangi tinkamas sutartinės atsakomybės subjektas yra bankas, o ne atsakovai. Ieškovas atsakovo atsakomybę kildina iš sutarties, kurios šalimi atsakovas nėra, pažeidimo. Draudimo sutarties šalys yra ieškovas (draudikas) ir bankas (draudėjas) (CK 6.987 str.). Draudimo sutartimi yra numatyta, kad naudos gavėjas yra bankas. Atsakovai draudimo sutarties sudaryme nedalyvavo, jie niekuomet nebuvo supažindinti su draudimo sutarties sąlygomis. Šaliai gali būti privalomos tik tos sutarties sąlygos, su kuriomis ji sutiko, t.y. dėl kurių ji išreiškė savo valią. Atsakovas negali būti laikomas pažeidęs draudimo sutartį, kadangi jis nėra draudimo sutarties šalimi, todėl atsakovui negali būti taikoma sutartinė atsakomybė LR CK 6.256 str. 1 ir 2 d. pagrindu.
2. Nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, kad tarp šalių nėra ginčo, kad faktinių naudos gavėjų pagal draudimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius buvo atsakovai. Atsakovai išmokos neatsisakė, o ja gavo, tokiu būdu prisijungė prie ieškovo ir banko sudarytos sutarties. Draudėjas ir naudos gavėjas pagal draudimo sutarties nuostatas sutampa, todėl tokia sutartis nėra sutartis trečiojo asmens naudai, o tik buvo vykdoma trečiajam asmeniui. Šią poziciją patvirtina ir ieškovo 2009-07-02 raštas Nr. 09/220-0080 ir 2010-03-08 raštas Nr. 09/220-0080 dėl draudimo išmokų, kuriais ieškovas prašė Banko, kaip naudos gavėjo, kad šis nurodytų, kad mokėti draudimo išmoką.
3. Pats ieškovas žalos dydžio nustatymo procese niekuomet nekvestionavo žalos dokumentų pagrįstumo ir būtent ieškovas pirminės apžiūros metu nustatė buto apgadinimo mastą. Pabrėžiame, kad draudikui įstatymas suteikia visus reikalingus instrumentus tinkamai nustatyti draudimo išmokos dydį bei suponuoja draudiko pareigą nustatyti tinkamą žalos dydį.
4. Atsakovai jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir draudikui pateikė visą informaciją, kurią manė esant teisinga. 2009 m. gegužės 5 d. butas buvo apgadintas dėl užliejimo iš aukščiau esančio buto ((duomenys neskelbtini), Vilniuje). Žalos administravimo veiksmus atliko ieškovas. Ieškovo atstovas turto žalų ekspertas R. M. apžiūrėjo apgadintą butą ir atliko žalos administravimo veiksmus, kuriais nustatė žalos mastą ir patvirtino 14 227,03 Lt draudimo išmokos dydį.
5. Ieškovo kitoje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi 5385,68 Lt išlaidos nėra ir žala CK 6.249 str. 1 d. prasme. Tai nėra išlaidos kurių ieškovas nebūtų patyręs, jei nebūtų buvę atsakovo veiksmų. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą padarytą asmens. Tai, kad draudikas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens, neturi jokio priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais, todėl šis reikalavimas neatitinka ir CK 6.247 str. sąlygų. Teismo procesu buvo įgyvendinama savarankiška draudiko teisė regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens, dėl ko draudikas visuomet patiria bylinėjimosi išlaidas. Bylos nesėkmingumą lėmė ne atsakovo veiksmai, o tai, kad ieškovas byloje Nr. 2-430-811/2014 neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, atsakovai nekyla prievolė atlyginti ieškovo patirtas 5385,68 Lt išlaidas.
2016-03-08 teisme gauti apelianto paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad draudimo išmoką gavo būtent atsakovai, o ne draudėjas (bankas), todėl nebūtų jokio pagrindo reikalauti iš draudėjo grąžinti pinigus, kurių jis niekada nėra gavęs. Jeigu naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo ketina pasinaudoti teise į draudimo išmoką, jie privalo vykdyti draudimo sutartyje nustatytas pareigas (2009 m. balandžio 1 d. draudimo poliso išdavimo metu galiojusio Draudimo įstatymo 85 straipsnio 2 dalis). Draudikas prieš naudos gavėją ir nukentėjusį trečiąjį asmenį turi teisę panaudoti visus atsikirtimus, kuriuos turi prieš draudėją (T. K.. Draudimo sutarčių teisė, 2007. P.148). Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį, ir šią pareigą numato įstatymas (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 1 dalis).
Pažymi, kad atsakovai kelia naujus argumentus, kad jie niekada nebuvo supažindinti su draudimo sutarties sąlygomis (tokių atsikirtimų atsakovai neformulavo atsiliepime į ieškinį, kuris kartu su ieškiniu ir apibrėžia ginčo ribas, o epizodiškai užsiminė tik teismo posėdžių metu). Pastebėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės nesiaiškino, todėl šiuo klausimu negalėjo būti daromos jokios išvados.
Taip pat pažymi, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ne tik civilinės teisės prasme, bet galėtų būti keliamas klausimas ir dėl jų veiksmų vertinimo baudžiamąja teisine prasme (tokiu atveju turėtų būti priimta atskiroji nutartis vadovaujantis CPK 299, 300 ir 332 straipsniais). Vertintina, ar atsakovų veiksmuose nėra suklastoto dokumento panaudojimo (BK 300 str.) bei sukčiavimo (BK 182 str.) požymių. Ieškovas, nors ir turėdamas pareigą nustatyti kilusios žalos dydį, neturėjo pagrindo abejoti atsakovų jam pateiktais griežtos atskaitomybės dokumentais (PVM sąskaitomis-faktūromis), kurie, kaip paaiškėjo vėliau, išrašyti už niekada nesuteiktas paslaugas (arba suteiktas kitas paslaugas, nuslepiant šį faktą), taigi galimai net suklastoti turinio aspektu; t.y. vertinant draudiko pareigų tinkamą įvykdymą, negali būti ignoruojamas atsakovų pareigų pažeidimo intensyvumo mastas ir draudiko objektyvios galimybės nustatyti naudos gavėjo panaudotą apgaulę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, nagrinėjamu atveju Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.3.4.5 p. nustato, kad jei draudikas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką ar neteisingai apskaičiavo jos dydį, Draudikas turi teisę reikalauti susigrąžinti jau iškokėtą draudimo išmoką ar jos dalį. Sutarties sąlygų 9.3.5 p. nustatyta, jog draudimo išmoka nėra mokama, jei reikalavimas ją mokėti remiasi apgaule, Draudėjas, Apdraustasis, Naudos gavėjas ar Nukentėjęs trečiasis asmuo bandė suklaidinti Draudiką pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą. Ieškovas prašė grąžinti neteisėtai nukentėjusio trečiojo asmens gautą draudimo išmoką, taip pat padarytus nuostolius remdamasis CK 6.256 str., 6.263 str. nuostatomis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, o jeigu šis pagrindas ir būna nurodytas, tai nesaisto teismo, priimant sprendimą, nes ieškinio teisinio pagrindo nustatymas yra teisės taikymo ir aiškinimo sritis, o šią funkciją ex officio atlieka teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d.nutartis priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, konstatavus, kad ji padaryta draudimo objektui.
Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartimi apdraustas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui įkeistas, atsakovams R. D. ir L. D. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje ( draudimo periodas 2009-04-01-2009-12-31).
Ieškovas, kaip draudikas privalo vykdyti draudimo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą. Pagal Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklių 9.3p. nustatyta, kad nekilnojamojo turto sugadinimo atveju nuostolių dydis yra nekilnojamojo turto remonto kaina.
Draudimo apsaugos galiojimo metu 2009-05-05 dėl vandentiekio avarijos, įvykusios bute, esančiame Sluškų g. Nr. 3-16, po juo esantis atsakovų butas buvo aplietas.
Atsakovas L. D., kaip nukentėjęs ir turėdamas ryšius su UAB „Vilniaus Doleta“, UAB „Doleta“ ieškovui pateikė šių įmonės darbuotojų langų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje apžiūros aktą, kuriame konstatuotas negrįžtamas langų pažeidimo faktas dėl per didelės patalpų santykinės drėgmės, langų medienos drėgnumo, pradėjusio daugintis mėlynųjų dėmių grybo-pelėsio. Atsakovas L. D. ieškovui taip pat pateikė UAB „Doleta“ pasiūlymą dėl 3 standartinio užpildymo langų su dvikamerinio stiklo paketais, apkaustytais aliuminiu gamybos, montavimo (3 195,96Eur sumai), UAB „Vilniaus Doleta“ darbų perdavimo-priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą dėl 3 pagamintų ir sumontuotų langų blokų (3 249,68Eur), pateikė UAB „Aligera“ PVM sąskaitą faktūrą dėl atliktų apdailos ir remonto darbų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius 870,76Eur sumai.
Pagal Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sutikimą atsakovei R. D. pagal išmokos potvarkius Nr. 09/220-0080 ir 09/220-0080/2 viso buvo išmokėta 4 120,43 Eur dydžio draudimo išmoka, skirta apgadinto buto remonto išlaidoms atlyginti, iš jų 870,76Eur suma už atliktus apdailos ir remonto darbus, 3 249,68Eur už pakeistus langus.
Draudimo išmokos mokėjimo metu galiojusi Draudimo įstatymo 98 str. 2d. nuostata imperatyviai nustatė Draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. To paties straipsnio 7 d. buvo nustatyta, kad Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-430-811/2014 ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinys atsakovui I. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje L. D. R. D. dėl žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens buvo atmestas, nustačius, kad draudimo kompanijai L. D. pateikti UAB „Aligera“, UAB „Vilniaus Doleta“, UAB „Doleta“ dokumentai dėl apdrausto buto remonto išlaidų yra neteisingi. Paminėtos bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad įvykus užpylimui, trijų butų savininkai apžiūrėjo užpiltus butus ir matė buvusias užpylimo pasekmes. Atsakovams L. D. ir R. D. priklausančiame bute po užpylimo buvo vienintelis matomas defektas- gipso kartono plokštės iškilimas dėl drėgmės. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, vietos apžiūros metu užfiksavus išmatuotus sienos, dengtos gipso kartono plokšte, taip pat langų matmenis, buvo nustatyta, kad pagal UAB „Aligera“ 2009-06-19 atliktų darbų aktą ir ieškovo 2009-05-11 atlikto buto adresu Sluškų 3-11, Vilnius apžiūros metu apskaičiuoto gipso kartono 17,46 kv.m. plotas buvo išardytas ne dėl užpylimo, o dėl šio buto savininkų kitų planų. Pagal Teismo 2012-08-02d. atliktą apžiūros protokolą gipso kartono sienos apdailos plotas sudarė 6,47kv.m. Teismas taip pat nustatė, jog pagal atsakovų pateiktus UAB „Vilniaus Doleta“ dokumentus, atlikus byloje ekspertizę teismas sprendė, jog langai L. ir R. D. bute nebuvo keisti, nesutapo langų matmenys, dokumentų, kad už keičiamus langus ir atliktus apdailos, remonto darbus buvo sumokėta, nepateikta. Teismas laikė, jog žala L. ir R. D. butui dėl jo užliejimo (484,06Eur dėl gipso kartono apdailos remonto ir 3249,68Eur išlaidų langų keitimui) nebuvo padaryta. Atsakovai L. D. ir R. D. paminėto teismo sprendimo neskundė, todėl darytina išvada, kad su teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis sutiko.
CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė nenustatęs, kad atsakovai ieškovo atžvilgiu dėl draudimo išmokos gavimo neatliko neteisėtų veiksmų, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
CK 6.263 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nedarytų kitam asmeniui žalos. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, šalis sieja deliktinės civilinės atsakomybės santykiai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovai, kaip nukentėję asmenys, teikdami draudimo kompanijai dokumentus, nesusijusius su žalos butui padarymu, siekė suklaidinti Draudiką pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą, t.y. savo veiksmais nesąžiningai siekė gauti didesnę naudą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovas turėjo teisę nemokėti 484,06Eur išlaidų sumos dėl gipso kartono apdailos remonto išlaidų ir 3249,68Eur išlaidų langų keitimui, viso 3733,74Eur, o ją išmokėjus- reikalauti ją grąžinti, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Tam, kad būtų pagrindas nagrinėjamoje byloje tenkinti ieškovo reikalavimą dėl žalos , susijusios su jo turėtomis 1559,80Eur išlaidomis, patirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-430-811/2014 ir taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246– 6.249 straipsniai).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas negali būti tenkinamas, kadangi bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos apeliantui ne, kaip teigia apeliantas, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, o dėl to, kad civilinėje byloje Nr.2-430-811/2014 apelianto ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovui I. S. buvo atmestas kaip nepagrįstas, neįrodytas, o visos toje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo buvo priteistos laimėjusios bylą šalies naudai. Išnagrinėtoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl apeliacinio skundo argumentai susiję su 1559,80 Eur (5385,68 Lt) žalos atlyginimu atmestini kaip nepagrįsti.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Apeliantas pirmos instancijos teisme turėjo 553, 46 Eur (1 911 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus 70,53 proc. apeliantui iš atsakovų priteistina 70,53 proc., kas sudaro 390,36 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Pirmos instancijos teismo sprendime atsakovai nurodė, jog patyrė 1013,67 Eur (3 500 Lt) bylinėjimosi išlaidų, tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstomis pripažino 289,62 Eur (1000 Lt). Kadangi ieškinys buvo atmestas 29,47proc., atsakovams priteistinos 85,35 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmos instancijos teisme.
Siekiant supaprastinti sprendimo vykdymą, atliekamas įskaitymas ir ieškovui priteistina 305,01 Eur (390,36 Eur – 85,35 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme.
Apeliantas Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 119,03 Eur (411 Lt) žyminį mokestį ir 777,71 Eur už apeliacinio skundo bei paaiškinimų parengimą. Kadangi pagal 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytas maksimalus išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant apeliacinį skundą dydis buvo 900 Eur (Rekomendacijų 8.9 punktas), spręstina, jog apelianto prašoma priteisti 777,71 Eur suma apeliacinės instancijos teisme neviršija rekomenduotino priteisti dydžio, todėl tenkinus apeliacinį skundą 70,53 proc. iš atsakovų priteistina 83,95 Eur žyminio mokesčio suma ir 548,52 Eur (viso: 632,47 Eur).
Atsakovai pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 695,09 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė šias bylinėjimosi išlaidas, patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytas maksimalus išlaidų už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis buvo 450 Eur (Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl atsakovams iš ieškovo priteistina 132,62 Eur (450 Eur x 29,47 proc.) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 3 d.).
Siekiant supaprastinti sprendimo vykdymą, atliekamas įskaitymas ir apeliantui priteistina 499,85 Eur (632,47 Eur – 132,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovams L. D. ir R. D. dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo ir žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, į. k. 10055752, solidariai iš atsakovų L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 3733,74Eur Eur žalos atlyginimo ir 305,01 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3733,74 Eur sumą nuo 2014-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, į. k. 10055752, naudai lygiomis dalimis iš atsakovų L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 499,85 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.