Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-10-10 · Civilinė byla Nr. e2-10290-341/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-10
Bylos Nr.
e2-10290-341/2024
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00910-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10290-341/2024Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00910-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 10 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas,sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S.,

atsakovui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas ieškiniu (DOK-37245 2024-06-20) prašė priteisti iš atsakovo 275,88 Eur išmokėtos draudimo išmokos; 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; sumokėtą žyminį mokestį (22,00 Eur). Ieškinys pareikštas priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą.

2. Ieškovas ieškiniu nurodė, kad 2024-02-17 atsakovas vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, apgadino stovintį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Vilniaus AVPK 2023-02-23 administracinio nusižengimo protokolu (ROIK: 24231878141) pripažintas atsakovas. Ieškovas ir atsakovas 2024-01-22 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Minėtos draudimo sutarties pagrindu, Ieškovui, kaip transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, kilo pareiga atlyginti 2024-02-17 eismo įvykiu padarytą žalą. Draudikas išmokėjo 375,88 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti pagal sudarytą remonto sąmatą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, Ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Po teismo įsakymo išdavimo, Atsakovas sumokėjo Ieškovui 100 Eur (2024-06-05 sumokėjo 50 EUR; 2024-06-13 sumokėjo 50 EUR), todėl Ieškovas šį ieškinį reiškia dėl likusios neatlygintos – 275,88 EUR sumos.

Atsiliepimas

3. Atsakovas (DOK-49628 2024-08-13) atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies - atsakovas patvirtina teismui, kad 2024-02-17 d. A. M. vairuodamas a. m. MB valst. nr. (duomenys neskelbtini)sukėlė kelių eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Atsakovo veiksmai yra įvertinti surašytu 2024-02-23 d. administracinio nusižengimo protokolu (ROIK: 24231878141) bei Nutarimu - dėl šių procesinių dokumentų turinio atsakovas skundų neteikė. Atsakovas, siekdamas geranoriškai patenkinti ieškovo reikalavimą, siūlė ieškovui sudaryti taikos sutartį ir suderinti reikalaujamos sumos apmokėjimą dalimis, išdėstant per 6 mėn., tačiau ieškovas atsisakė. Teismui pranešama, kad šiai dienai atsakovas, atlikdamas individualią veiklą negauna pakankamai pajamų padengti 275,88 eurų sumos - ir informuoja teismą, kad reikalaujama priteisti pinigų sumą, t. y. 275,88 eurų, neatitinka atsakovo turimai skolai. Be to, ieškovas atsisako derėtis ir dėl reikalaujamos išmokėtos nukentėjusiajam kompensacinės sumos dėl kelių eismo įvykio, apimties - iš atsakovo reikalaujama kompensuoti 100 proc. ieškovo išmokėtos sumos, nors LR TPVCAPD įstatyme yra numatyta, kad atsakingas draudikas, t. y. ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 proc. išmokėtos sumos, tačiau numatyta teisė reikalauti iki 100 proc. išmokėtos sumos reiškia, kad ieškovas pats sprendžia dėl reikalavimo apimties ir gali reikalauti ir mažesnės sumos negu pats išmokėjo. Šioje dalyje atsakovas mano, kad toks keliamas reikalavimas atsakovui padengti 100 proc. išmokėtos sumos ieškovui neatitinka sąžiningumo principui, ir liudija, kad ieškovas siekia tik vieno tikslo (kuris prieštarauja pačiam draudimo kompensaciniam tikslui) - dengti draudiminio įvykio metu nustatytai ir kompensuotai žalai pilną padengimą kaltininko sąskaitą, nors pastarasis sudarė transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir taiko dvigubo kaltumo standartą - atsakovas yra nubaustas už sukeltą kelių eismo įvykį ir savo elgesį įvykio metu priimtu administracinio nusižengimo nutarimu, ir už tą pati veikimą ieškovas taipogi baudžia atsakovą net nesiruošdamas derėtis. Esant išdėstytai faktinei situacijai atsakovas prašė sumažinti ieškovo reikalavimą atsakovui sumokėti 100 proc. padarytos išmokos nukentėjusiajam dėl 2024-02-17 d. kelių eismo įvykio ir nustatyti, pagal teismo sprendimo priimtos išmokos procentinės apimties, išmokos dydį, kurį atsakovas privalo padengti ieškovui bei priimti sprendimą išdėstyti atsakovui priteistos sumos sumokėjimą lygiomis dalimis per 5 mėn., terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė D. S. pažymėjo, kad atsakovas rugsėjo 17 d. sumokėjo 50 Eur, todėl ieškovo reikalavimo dydis mažėja iki 225,88 Eur. Atsisakė ieškinio dalies dėl sumokėtų 50 Eur, nurodė, kad ieškovui žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės. Atsakovui apie reikalavimą žinoma jau seniai, atsakovas kada nori, tada moka, todėl sudaryti taikos sutarties neketina. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis nesutinka, nes atsakovas nėra pateikęs jokių savo turtinę-finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Atsakovas vengia atlyginti visą žalos sumą. Akivaizdu, kad atsakovo finansinė padėtis nėra bloga, jis dirba, valdo transporto priemones, reikalaujama priteisti suma nėra didelė. Prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. su galutiniu ieškovo reikalavimu sutiko, prašė trims mėnesiams išdėstyti sprendimo vykdymą. Nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą. Šiuo metu atsakovo pajamos nuo 1000 Eur iki 1500 Eur per mėnesį, gali būti 500 Eur. Ir dar moka mokesčius. Nurodė, kad užsiima metalo konstrukcijų montavimu. Tačiau šiuo metu labai mažai darbo, todėl nuo vasario mėnesio nuėjo papildomai dirbti kurjeriu (duomenys neskelbtini) picerijoje, įsidarbino pagal individualios veiklos pažymą. Nekilnojamojo turto neturi. Padeda savo sugyventinei išmokėti namo paskolą. Nurodė, kad kurį laiką nemokėjo ieškovei, nes nežinojo kaip elgtis prasidėjus teismo procesui. Pažymėjo, kad apie prašomą priteisti sumą sužinojo tik iš teismo, nes negavo ieškovės siųstos pretenzijos. Paaiškino, kad turi vieną automobilį. Nurodė, kad moka ieškovei ne tada, kada nori, o tada kada gauna pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina.

6. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė savo reikalavimo dalyje dėl atsakovo sumokėtų 50,00 Eur ir nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo dalyje pasekmės, todėl ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio priimamas ir civilinė byla šioje dalyje (dėl 50,00 Eur skolos) nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Šalims išaiškinama, kad nutraukus bylą dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

7. Ieškovei grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio nuo atsisakytos dalies (viso sumokėta 22,00 Eur už reikalavimą atsakovo atžvilgiu), t. y. 3 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys likusioje dalyje tenkintinas.

8. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Šios pareigos nevykdymo neigiamos teisinės pasekmės numatytos Taisyklių 60.1 punkte: jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Taip pat Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Analogiška nuostata numatyta Taisyklių 59.4 punkte.

9. Šiuo atveju eismo įvykio kaltininkas – atsakovas, vadovaujantis Vilniaus AVPK 2023-02-23 administracinio nusižengimo protokolu (ROIK: 24231878141), pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 59.4 papunktį, ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo.

10. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl bylos faktinių aplinkybių nėra, atsakovas sutinka su galutiniais ieškovo reikalavimais. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo likusius nesumokėtus 225,88 Eur išmokėtos draudimo išmokos, tenkinamas.

11. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (225,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 19 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

13. Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 31,72 Eur, viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, šios prisiteistinos iš atsakovo, valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Dėl priteistos sumos sumokėjimo išdėstymo.

14. Atsakovas prašė išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, ieškovas su atsakovo prašymu nesutiko.

15. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

16. Teismas pažymi, kad sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba susidarius labai nepalankioms aplinkybėms jį įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindė bloga finansine padėtimi, tačiau jokių duomenų, kurie pagrįstų sunkią atsakovo finansinę padėtį atsakovas nepateikė.

18. Visų pirma, teismas pažymi, kad turtinę padėtį parodo nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ „Regitra“ pažymos, turto deklaracijos, kiti dokumentai. Taigi asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą ir bylos aplinkybes, atspindinčias atsakovo finansinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovas, siekdamas pasinaudoti prieš tai minėta įstatymo suteikiama teise, turėjo atlikti savo pareigą – motyvuoti ir įrodyti, jog atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir pateikti teismui išsamius duomenis, kurie atspindėtų atsakovo materialinę padėtį.

19. Pažymėtina, kad vien atsakovo, galbūt, bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovo – padėtį bei nuomonę dėl sprendimo išdėstymo, kad nebūtų pažeisti jo teisėti interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su atsakovo prašymu.

20. Iš byloje esančių teismų informacinės sistemos Liteko duomenų iš registrų apie atsakovą matyti, kad atsakovo vardu registruotos transporto priemonės, atsakovas verčiasi individualia veikla. Teismo posėdžio metu atsakovas dėl savo turtinės padėties nurodė, kad šiuo metu atsakovo pajamos nuo 1000 Eur iki 1500 Eur per mėnesį, gali būti 500 Eur, atsakovas taip pat moka mokesčius. Atsakovas išskyrė tai, kad padeda savo sugyventinei išmokėti namo paskolą, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo.

21. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į atsakovo nurodytas gaunamas pajamas, į reikalaujamos priteisti sumos dydį, teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą yra nesuderinamas su ieškovo interesais, jo tenkinimas, teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo – dėl 50,00 Eur draudimo išmokos dalies priteisimo iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį kitoje dalyje tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 225,88 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus, 88 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 225,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19,00 Eur (devyniolika eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą, 72 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, 3 Eur (tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024-06-05 AB SEB banke (mokėjimo nurodymo Nr. 0001016593).

Netenkinti atsakovo A. M. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas