Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-06-08 · Administracinė byla Nr. AS-450-415/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-08
Bylos Nr.
AS-450-415/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00387-2022-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
(nepasirinktas)
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Driukas, Beata Martišienė
Pareiškėjas
M. M. M. M.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-450-415/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00387-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjo M. M. M. M. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas advokatas Paulius Vinkleris 2022 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu pateikė teismui skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61626 dalies panaikinimo (teisme registruotas 2022 m. kovo 24 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodę, kad skundą su prašymu atnaujinti terminą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo ir atkreipdami dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

Pareiškėjo atstovas Paulius Vinkleris 2022 m. balandžio 8 d. elektroniniu paštu pateikė teismui atskirąjį skundą, atkreipdamas dėmesį, kad per EPP nėra techninių galimybių pateikti skundą bei pridėdamas tai patvirtinančius įrodymus (teisme registruotas 2022 m. balandžio 11 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo atstovo pateiktą atskirąjį skundą tenkino ir panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartį bei nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, be kita ko, pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu.

Pareiškėjo atstovas Paulius Vinkleris 2022 m. balandžio 21 d. elektroniniu paštu pateikė teismui elektroniniu parašu pasirašytą patikslintą skundą (teisme registruotas 2022 m. balandžio 22 d.), be kita ko, pažymėdamas, kad pridedamas Nacionalinės teismų administracijos laiškas patvirtina, jog per Liteko VEP paskyrą teikiami skundai laikytini pateiktais tinkamai, net jei dokumentas nėra pasirašytas atskirai. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.) arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Vadovaujantis šia nuostata, jei asmuo (šiuo atveju – advokatas) yra užsiregistravęs teismų informacinėje sistemoje, jo pateiktas skundas naudojantis šia sistema yra laikomas pateiktu tinkamai, identifikavus pasirašantįjį asmenį. Prašė teikiamus dokumentus priimti.

II.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo atstovo pateiktą skundą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį, 2022 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu pateikė patikslintą skundą, kurį pasirašė elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau nesilaikant nustatytos tvarkos ir per tris dienas nepateikė patikslinto skundo originalo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų. Teismas išaiškino, kad priimta nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą iš naujo.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1852-552/2022 pareiškėjo M. M. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje atmetė, dėl ko Departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 1M33251 dėl atsisakymo pareiškėjui M. M. M. M. suteikti prieglobstį, yra galutinis, o M. M. M. M. statusas pasikeitė ir jis nebėra prieglobsčio prašytojas. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo advokato pateiktas skundas ir atstovavimą grindžiami duomenys neatitinka Techninės specifikacijos normų ir Departamento (toliau – ir Užsakovas) perkamų paslaugų, kadangi M. M. M. M. nuo 2022 m. balandžio 6 d. nėra prieglobsčio prašytojas, o tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju advokatas nėra pareiškėjo atstovas.

III.

Pareiškėjo atstovas Paulius Vinkleris 2022 m. gegužės 5 d. per EPP pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodoma, kad skundas ir sutarties išrašai, kurie patvirtina atstovavimo įgaliojimus, yra pasirašyti elektroniniu parašu, kuris tinkamai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę ir skundą leidžia laikyti originaliu dokumentu. Be to, skundas buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumento nepriėmimas ir diskriminavimas dėl jo pateikimo būdo negali būti pagrindu atsisakyti jį priimti, nes skundas gali būti siunčiamas ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl teismui elektroniniu paštu pateiktas skundas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, gali būti priimtas ir nagrinėjamas ir laikytina, kad teismui pateiktas skundo originalas.

Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo pozicija yra išskirtinai formali, teismas neįvertino prieglobsčio prašytojo interesų ir jam tenkančių pasekmių, neatsižvelgė į tai, kad buvo dedamos pastangos tikslinti skundą. Jokių objektyvių kliūčių nagrinėti bylai nebuvo, o skundą pateikusį asmenį taip pat buvo galima identifikuoti. Atsižvelgiant į siekiamo iškelti ginčo esmę, į prieglobsčio prašytojo, kurio judėjimo laisvės yra itin apribotos ir varžančios, interesus, teismo veiksmai nėra proporcinga priemonė, o skundo laikymas nepaduotu yra nepagrįstas ir nepateisinamas. Teismas turėtų veikti teisingo ir efektyvaus bylų nagrinėjimo sąlygomis. Ekonomiškas apgyvendinimo, judėjimo ribojimo klausimo išnagrinėjimas yra reikšmingas ne tik prieglobsčio prašytojo, bet ir valstybės interesams. Nesant objektyvių ir reikšmingų kliūčių nagrinėti bylą, neturėtų būti sudaromi formalūs trikdžiai priimti ir išnagrinėti skundą.

Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad skundo parengimas buvo užsakytas pareiškėjui esant prieglobsčio prašytojui. Taigi atsižvelgiant į tai, jog byloje keliamas klausimas dėl dokumentų pateikimo būdo, prašo priimti skundą, kadangi paslaugos pareiškėjui nebuvo atšauktos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatyto trūkumo ir 2022 m. balandžio 22 d. pateikė elektroniniu paštu patikslintą skundą, nesilaikant nustatytos tvarkos ir per tris dienas nepateikė patikslinto skundo originalo.

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str.), tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią šiuo konkrečiu atveju įtvirtina ABTĮ.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu.

Dėl procesinių dokumentų teikimo teismui būdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu, o procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi teisingai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, nes skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis – elektroniniu paštu ir pareiškėjas per tris kalendorines dienas turėjo pateikti tinkamai pasirašytą skundo originalą – popierinį variantą arba skaitmeninį variantą per Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemį. Tačiau tiek pareiškėjo atstovo pateiktas raštas „Dėl trūkumų šalinimo“, tiek patikslintas skundas, tiek kiti pateikti dokumentai yra pasirašyti pareiškėjo atstovo saugiu elektroniniu parašu, taigi teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju galima identifikuoti dokumentus pasirašiusį ir pateikusį asmenį (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ str. 3 d.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai laikė, jog pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino šio nutartyje nustatyto trūkumo.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato atstovavimo pareiškėjui, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Užsakovo ir advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – ir paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – ir Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas.

Taigi pareiškėjas tiek su patikslintu skundu, tiek su atskiruoju skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Departamento užsakymą advokatui. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1852-552/2022 priėmė galutinį sprendimą dėl pareiškėjo M. M. M. M. prieglobsčio prašymo, pareiškėjo statusas pasikeitė ir jis nebėra prieglobsčio prašytojas, o tai reiškia, kad advokatas nėra pareiškėjo atstovas. Tačiau pažymėtina, jog pradinis skundas dėl Departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61626 dalies panaikinimo teismui buvo pateiktas 2022 m. kovo 25 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas turėjo prieglobsčio prašytojo statusą, o šiuo metu byloje nėra duomenų, kad advokato pareiškėjui teikiamos teisinės paslaugos Užsakovo būtų atšauktos. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog advokatas nėra pareiškėjo atstovas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo advokato pateikto patikslinto skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo advokato pateikto patikslinto skundo priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo, esant būtinumui, taikant trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 33 str. 1 d.), t. y. įpareigojant skundą pateikusį asmenį pateikti jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 1 d., 23 str. 7 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ str. 3 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti jo paduotą skundą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. M. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo M. M. M. M. patikslinto skundo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61626 dalies panaikinimo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DriukasGintaras KryževičiusBeata Martišienė