Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovei E. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. A. E. S. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 21, 26 – 27, 35 – 36). Atsakovė per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai – palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

5. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1106-259/2019 iškėlė bankroto bylą MB „(duomenys neskelbtini)“,, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Orinata“ (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 3 – 4). Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino MB „(duomenys neskelbtini)“, kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudarė 2 798,13 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 6 – 7). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Iš juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad atsakovė nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Atsakovė prašomo priteisti žalos dydžio bei jos pagrįstumo neginčija (CPK 12, 178 straipsniai).

7. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti pagrindiniai bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas, įmonės negalėjimas vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

8. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės pareiga dėl ieškovės nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir civilinės atsakomybės prievolė dėl žalos atsiradimo kyla įstatymų pagrindu. Civilinės atsakomybės, kuri atsirado įstatymo pagrindu dėl žalos atsiradimo apibrėžia civilinės teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens organų narių pareigas (CK 2.87 straipsnis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

9. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo savo kaltės dėl nesikreipimo laiku iškelti bankroto bylą, tai yra kaltės prezumpcijos nepaneigė. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės kaltę. Kaip matyti iš teismui pateikto 2018 m. rugsėjo 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus rašto MB „duomenys neskelbtini“, atsakovė buvo įspėta, kad per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjus 2 098,22 Eur skolos bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 3 – 16). Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1106-259/2019 patvirtina, kad dėl MB „duomenys neskelbtini“ bankroto iškėlimo kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 3 – 4). Ieškovė nurodo, kad MB „duomenys neskelbtini“ nuo 2018 m. sausio 15 d. turėjo 650,88 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl laiko, kad įmonė nemokia tapo nuo šios datos.

10. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo įpareigojęs MB „duomenys duomenys neskelbtini“ vadovę E. S. pateikti dokumentus, reikalingus įvertinti įmonės turtą, finansinę ir ūkinę būklę, tačiau ji to nepadarė. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartyje tokius atsakovės veiksmus laikė kaip sąmoningą atsakovės blogos turtinės padėties ir nemokumo slėpimą. Taip pat nustatė, kad nuo įmonės įregistravimo VĮ Registrų centrui nebuvo teikiamos įmonės finansinės ataskaitos. MB „duomenys nekslbtini“2018 m. sausio 3 d. turėjo 18,00 Eur mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybinio socialinio fondo biudžetui 2019 m. sausio 2 d. skola sudarė 2 594,18 Eur. Nustatė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota Juridinių asmenų registre nuo 2017 m. gegužės 23 d. VĮ Registrų centras duomenimis, atsakovė registruotino nekilnojamojo turto, neturi. Atsakovės vardu VĮ Regitra transporto priemonės neįregistruotos (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 3 – 4).

11. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi atsakovei E. S. paskirta 300,00 Eur bauda už teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartyje nurodytų įpareigojimų – perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, neįvykdymą (elektroninės bylos apyrašo t.1, b. l. 8 – 9).

12. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos ir Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties, kuria buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, nustatyta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuo 2018 m. balandžio 6 d. yra susidaręs 18,00 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, Valstybinio socialinio fondo valdybai nuo 2018 m. sausio 15 d. yra susidaręs 2780,13 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (elektroninės bylos apyrašo t.1, b. l. 6 – 7, 10, 11, 12 – 13, 14 – 15).

13. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad MB „duomenys neskelbtini“ nuo 2018 m. sausio 15 d. metų pradžios nebuvo pajėgi apmokėti skolų, nevykdė įsipareigojimų. Žala šiuo atveju yra kreditoriniai įsipareigojimai (skolos). Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas, tai yra atsakovės delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonės nemokumui. Aplinkybė, kad ieškovei kilo žala, rodo, kad atsakovė neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Nuostoliai atsirado dėl atsakovės neveiklumo, tarp žalos ir neveikimo yra priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Atsakovė buvo mažosios bendrijos vadovė, todėl jai tenkanti valdymo kompetencijos pareiga vertinama kaip apdairus, rūpestingas ir atidus elgesys, siekiant tinkamai elgtis su ieškovės turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad esant įmonei nemokai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, daroma išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 7046,54 Eur žalą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

14. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriai ir ieškovė patyrė 2 798,13 Eur dydžio žalą. Nustatyta, kad atsakovės žalą ieškovei sudaro 2 798,13 Eur suma nepatenkintų kreditorinių reikalavimų. Minėtą žalą privalo atlyginti įmonės vadovė (atsakovė), kadangi jai kyla civilinė atsakomybė (CK 6.247 straipsnis). Jeigu atsakovė būtų laiku pateikusi teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, stengiantis padengti įsiskolinimą kreditoriams, būtų buvę galima išvengti patirtos žalos.

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovės neteisėtų veiksmų – nesikreipimo laiko dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, atsirado žala, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

16. Valstybė šioje byloje patyrė 3,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovės valstybei priteisiami 3,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (Duomenys neskelbtini), bankrutavusiai mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 798,13 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir trylika centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 798,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), valstybei 3,78 Eur (trijų eurų ir septyniasdešimt aštuonių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.