Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. P. ir I. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių G. J. ir P. I. B. patikslintą ieškinį atsakovėms A. P. ir I. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovių A. P. ir I. P. patikslintą priešieškinį ieškovėms G. J. ir P. I. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės G. J. ir P. I. B. (toliau – ieškovės), patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2024 m. kovo 4 d. parengtą V. L. individualios įmonės projektinį pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo tarp bendraturčių, ieškovėms G. J. ir P. I. B. paskirti naudoti žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“–20 045 kv. m, atsakovėms I. P. ir A. P. paskirti naudoti žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“–23 379 kv. m, ieškovėms G. J. ir P. I. B. ir atsakovėms I. P. ir A. P. paskirti bendrai naudoti žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C“ – 106 kv. m (kiekvienai šaliai po 53 kv. m), įpareigojant atsakoves I. P. ir A. P. pašalinti neteisėtai įrengtus kelio užtvarus arba sudaryti galimybę naudotis bendrame žemės sklype esančiais kelio užtvarais, perduodant kelio užtvarų užraktus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės nurodė ir paaiškino, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, 4,3530 ha ploto. Miško žemės plotas sudaro 3,2398 ha ir kita žemė – 1,1132 ha ploto. Ieškovei G. J. nuosavybės teisėmis priklauso 0,5050 ha žemės sklypo (iš kurių 0,3759 ha miško žemės sklypo ir 0,1292 ha kitos žemės), ieškovei P. I. B. nuosavybės teisėmis priklauso 1,5048 ha žemės (iš kurio 1,1199 ha miško žemės sklypo ir 0,3848 ha kitos žemės), atsakovei I. P. nuosavybės teisėmis priklauso 1,8382 ha žemės sklypo (iš kurio 1,3682 ha miško žemės sklypo ir 0,4701 ha kitos žemės), atsakovei A. P. nuosavybės teisėmis priklauso 0,5050 ha žemės sklypo (iš kurio 0,3758 ha miško žemės sklypo ir 0,1291 ha kitos žemės). Atsakovėms pateikus jų iniciatyva parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą, šalims susitarti nepavyko, nors buvo teikti keli (tiek ieškovių, tiek ir atsakovių) naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektai. Būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes ieškovės negali naudotis nuosavybės teisėmis valdomu sklypu dėl kylančių konfliktų. Žemės sklypui 2002 m. balandžio 10 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-1769 buvo nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas) 0,02 ha. Atsakovės, pasinaudodamos nesąžiningumu ir 2020 m. sausio 31 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1010-752/2020, 2018 m. kadastro duomenų ir kadastro duomenų bylos neregistravo. Po teismo sprendimo 2020 m. kovo 17 d. buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, kurie ir buvo įregistruoti būtent minimo teismo sprendimo pagrindu ir be atsakovių sutikimo, todėl servitutas sumažintas iki 195 kv. m. Atsakovės be ieškovių sutikimo į bendrą sklypą savo nuožiūra neteisėtai įrengė kitą įvažiavimą, skiriantį bendraturčių žemės sklypą, neteisėtai uždėjo kelio užtvarus ir iki šiol neleidžia naudotis ieškovėms nei servitutu nustatytu keliu, nei atsakovių įrengtu keliu, siekdamos pažeisti ieškovių teises ir teisėtus interesus. Ieškovės negali likti be patekimo į joms priklausantį žemės sklypą, yra būtina įrengtą kelią naudoti bendraturčiams kaip įvažą į bendrą žemės sklypą, todėl būtina tikslinti naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą bei ieškinio reikalavimą. Tai, kad atsakovės visą laiką veikia savo rizika ir žemės sklype veikia savo nuožiūra, negali pažeisti ieškovių teisėtų interesų. Ieškovės turi teisę patekti į joms nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą.

3. Atsakovės su patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti 4,3530 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko A. G., dirbančio pagal individualią veiklą, parengtą 2020 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą arba nustatyti minėto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko A. G., dirbančio pagal individualią veiklą, parengtą 2023 m. gegužės 12 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planą, A. P. ir I. P. paskirti bendrai naudotis 23 432 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, iš kurios 5 050 kv. m priklausys A. P., o 18 382 kv. m priklausys I. P., P. I. B. ir G. J. paskirti bendrai naudotis 20 098 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B, iš kurios 5 050 kv. m priklausys G. J., o 15 048 kv. m priklausys P. I. B., priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

4. Patikslintame priešieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovė G. J. žemės sklypo bendraturtė yra nuo 2007 m., o ieškovė P. I. B. – nuo 2009 m. Ieškovės, įgijusios nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, žemės sklypu nesirūpino, todėl didžiausia priežiūros našta tenka atsakovėms, o ypač A. P.. Pretenzijas į žemės sklypą ieškovės pradėjo reikšti tik tuomet, kai A. P. inicijavo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo procedūrą, todėl ieškinio argumentai, jog atsakovės trukdo ieškovėms patekti į žemės sklypą ir juo naudotis, yra visiškai nepagrįsti. Būtent dėl to, jog ieškovės per visą laikotarpį nuo dalies žemės sklypo įgijimo iki ieškinio pateikimo dienos nerodė jokios iniciatyvos dėl žemės sklypo tvarkymo, atsirado pagrindas nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu tarp bendraturčių, jog būtų aiškiai nurodyta kiekvienam savininkui priklausanti sklypo dalis, siekiant jį tvarkyti ir prižiūrėti. Atsakovių teigimu, matininko A. G., dirbančio pagal individualią veiklą, parengtas 2020 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planas, patvirtina, kad sklypų dalys, skiriamos bendraturtėms, yra taisyklingos (taisyklingo stačiakampio formos), racionalios, atitinkančios turimas nuosavybės dalis. Priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo parengta atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimą nuosavybės teise žemės sklypo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, sklype esančius pastatus, jų priklausomybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Siūlomame naudojimosi tvarkos nustatymo plane kiekvienam bendraturčiui užtikrinamas patekimas prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių. šiuo metu esantis įvažiavimas į žemės sklypą yra per siauras ir neatitinka įvažai keliamų reikalavimų tokia apimtimi, kad ja galėtų naudotis daugiau asmenų. Atsižvelgiant į tai, visi bendraturčiai neturi galimybės naudotis vienu įvažiavimu. Teismas įpareigojo tiek ieškoves, tiek atsakoves pateikti įrodymus dėl galimos įvažos įrengimo į žemės sklypo dalį „B“, tačiau ieškovės nepateikė jokių įrodymų dėl galimybės įrengti tokią įvažą, o pateikė patikslintą ieškinį, su kuriuo pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo planas pažeidžia atsakovių teises ir interesus, be to, pagal ieškovių pateiktą planą šalims palikus bendro naudojimo plotą „C“ užprogramuoja tolimesnius ginčus tarp bendraturčių ateityje. Dėl konfliktiškų ieškovių ir atsakovių santykių yra racionalu nepalikti bendro naudojimo žemės sklypo.

5. Ieškovės atsiliepime į atsakovių patikslintą priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu sutiko tik toje dalyje, kad būtina nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu. Kitoje dalyje su priešieškiniu ir jame nurodytais motyvais ieškovės nesutiko. Nurodė, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovių pateiktą projektą ir remiantis vien atsakovių motyvais, kurie neatitinka tikrovės, būtų pažeisti ieškovių teisėti lūkesčiai, iškreipta jų faktinė nuosavybės dalis, jos vertė. Atsakovių pateiktas alternatyvus naudojimosi tvarkos žemės sklypu 2023 m. gegužės 12 d. projektas neišspręstų ieškovių teisių pažeidimo, nes projekte padaryti pataisymai / pakeitimai yra nežymūs. Tiek ieškovės, tiek atsakovės turi teisę naudotis proporcingai tenkančia nuosavybės teisėmis valdomo turto dalimi, t. y. ne tik miško plotu, bet ir kita žeme. Be to, pagal ieškovių pateiktą naudojimosi žemės sklypu projektą, prašomas paskirti ieškovėms ir atsakovėms žemės sklypo dalis, ieškovės praranda atsakovių naudai apie 10 arų žemės, t. y. ieškovėms mažinama kitos žemės dalis ir didinamas miško žemės plotas. Ieškovėms būtų sudėtingesnis patekimas į joms priklausantį žemės sklypą, nes atstumas nuo miško žemės paliekamas nedidelis, „B“ sklype yra gamtos suformuota kūdra, nuo kurios atstumas iki ieškovėms prašomo paskirti naudotis žemės sklypo ribos nedidelis, miško žemėje pravažiavimo negalima bus pasidaryti, tokiu būdu iš esmės nukentėtų ieškovių teisėti interesai. Ant ribos su „B“ sklypo dalimi (pagal ieškovių naudojimosi tvarkos projektą), kuria prašoma ieškovėms nustatyti naudotis, atsakovių neteisėtai ir be sutikimo įrengtas neaiškios kilmės šulinys, kuriame esančio turinio vaizdas kelia abejones dėl higienos sąlygų, nežinoma šio šulinio paskirtis, šulinys nėra atžymėtas planuose ar registruotas. Dėl šio šulinio siekiant susitarti dėl naudojimosi tvarkos buvo kilęs ne vienas nesutarimas, atsakovės nepaaiškinamai siekia, kad šulinys patektų į jų naudojamo žemės sklypo ribas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas nustatė 4,3530 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal V. L. individualios įmonės matininko V. L. 2024 m. kovo 4 d. parengtą planą, pagal kurį:

ieškovės G. J. ir P. I. B. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, kurios plotas 20 045 kv. m;

atsakovės I. P. ir A. P. naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, kurios plotas 23 379 kv. m;

ieškovės G. J. ir P. I. B. ir atsakovės I. P. ir A. P. bendrai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C“, kurios plotas 106 kv. m (kiekvienai šaliai po 53 kv. m).

Teismas įpareigojo atsakoves I. P. ir A. P. pašalinti kelio į žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), užtvarus.

Teismas priteisė ieškovei G. J. iš atsakovės I. P. 373,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė ieškovei G. J. iš atsakovės A. P. 373,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė valstybei iš atsakovės I. P. 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas priteisė valstybei iš atsakovės A. P. 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

7. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos planų šiuo aspektu pažymėtina, kad labiau visų bendraturčių interesus atitiktų ir proporcingumo principo įgyvendinimą užtikrintų ieškovių teikiamas naudojimosi žemės sklypu planas, pagal kurį maksimaliai proporcingai bendraturtėms yra paskiriama naudotis ne tik miško, bet ir kita žemė – žemės ūkio naudmenys. Pagal atsakovių siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą šis proporcingumo principas neišlaikytas, ieškovėms tenkantis žemės ūkio naudmenų kiekis sumažintas, jį priskiriant atsakovėms.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovės neneigė aplinkybės, jog jos prie žemės sklypo tvarkymo darbų neprisidėjo, o jų nurodytos aplinkybės, dėl kurių jos tinkamai nevykdė savo kaip bendraturčių pareigų, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad, įvertinus tai, jog žemės sklypas yra miško ūkio paskirties, tik jų darbo dėka pavyko išsaugoti kitas, t. y. ne miško naudmenas (pievas ir ganyklas bei kitos paskirties žemę). Teismas nurodė, kad ieškovių pateiktos fotonuotraukos (1 t., e. b. l. 42–44, 47, 153–168), kad tam tikra žemės sklypo dalis buvo prižiūrėta labiau nei kita, kad tam tikroje žemės sklypo dalyje buvo laikoma žemė ir (ar) statybinės medžiagos, nepaneigia aplinkybės, jog būtent atsakovių veiksmai (net ir sandėliuojant statyboms skirtas medžiagas toje žemės sklypo dalyje) neleido plėstis miškui. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo proporcingumo principo ir didžiąją dalį žemės ūkio naudmenų ploto priskirti naudotis atsakovėms. Atsakovės turi teisę kreiptis į teismą dėl jų turėtų išlaidų žemės sklypo priežiūros darbams atlyginimo.

9. Teismas nurodė, kad atsakovės siūlė tokius projektus, kur bendro naudojimo žemės sklypo dalies iš viso nebeliktų, o tai neabejotinai turėtų teigiamą reikšmę konfliktų tarp šalių prevencijai. Kita vertus, tokia atsakovių siūloma naudojimosi tvarka lemia, kad pagal atsakovių siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą nėra numatytas ieškovių patekimas į joms paskiriamą naudotis žemės sklypo dalį, kas neatitiktų formuojamos teismų praktikos.

10. Teismas nustatė, kad atsakovės, nederinę su bendraturtėmis, savo nuožiūra panaikino anksčiau buvusį įvažiavimą į žemės sklypą ir rengė naują įvažą bei kelią. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki atsakovėms įsirengiant naują įvažą ir kelią, iš esmės skiriantį šalims priklausantį žemės sklypą į dvi dalis, patekimas iš viešo kelio į žemės sklypą egzistavo, todėl ieškovės, jei šis įvažiavimas būtų nepanaikintas, turėtų galimybę patekti į joms priklausantį žemės sklypą minėtu keliu. Būtent atsakovės, savo nuožiūra panaikindamos buvusį įvažiavimą į žemės sklypą, o dabar prašančios nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią ieškovės turėtų įsirengti naują patekimą į žemės sklypą, teismo vertinimu, prioritetą suteikia tik sau bei siekia tik savo interesų patenkinimo.

11. Teismas nurodė, kad pagal atsakovių siūlomus naudojimosi žemės sklypu planus, juose nenumatyta galimybė patekti ieškovėms į joms priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį nuo viešojo kelio. Taigi, nustačius tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovės, norėdamos patekti į joms naudotis priskirtą žemės sklypą, turėtų įsirengti įvažą, o tai ne tik sąlygotų papildomas ieškovių išlaidas, bet ir sukurtų papildomas pareigas ieškovėms (projektų derinimas, leidimų gavimas ir pan.). Būtent atsakovės, neturėdamos ieškovių sutikimo, panaikino buvusį įvažiavimą į žemės sklypą, todėl nesutikdamos leisti ieškovėms naudotis jų įrengta nauja įvaža bei keliu, nepagrįstai riboja ieškovių kaip bendraturčių teises naudotis joms nuosavybės teise priklausančiu turtu.

12. Teismas kritiškai vertino atsakovių argumentą, jog pagal ieškovių siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovėms tektų dvigubai ilgesnė žemės sklypo dalis, besiribojanti su viešuoju keliu. Teismas nurodė, kad pagal ieškovių siūlomą naudojimosi tvarką matyti, kad iš tiesų ieškovėms tenkanti žemės sklypo dalis, besiribojanti su viešuoju keliu, yra ilgesnė, nei kad tenkanti atsakovėms, tačiau atsakovės jokių argumentų, dėl kurių šalims turėtų tekti vienodo ilgio sklypo dalis, besiribojanti su keliu, nenurodė. Pagal atsakovių siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nurodyta riba taip pat nėra vienoda, pagal atsakovių siūlomą tvarką būtent atsakovėms tenka ilgesnė su keliu besiribojanti žemės sklypo dalis, tačiau šios aplinkybės atsakovės nelaiko pažeidžiančia ieškovių interesus.

13. Teismas nurodė, kad atsakovių siūlomos naudotis žemės sklypo dalys yra taisyklingesnių formų, nei kad siūlomos ieškovių. Atsakovių siūlomi naudojimosi žemės sklypu planai patvirtina, kad atsakovių siūlomos skirti naudotis žemės sklypo dalys yra beveik taisyklingų stačiakampių formos, kai tuo tarpu pagal ieškovių pateiktą planą naudotis tenkančios dalys turi didelį posūkio tašką (ties 30 tašku), siūloma bendrai naudotis žemės sklypo dalis (skirta patekti į žemės sklypą) taip pat turi posūkio taškus, nėra taisyklingos formos. Teismas sutiko su atsakovių argumentais, jog taisyklingos formos žemės sklypo naudojimas yra paprastesnis, racionalesnis, efektyvesnis, tačiau, teismo vertinimu, naudojimosi žemės sklypu dalių konfigūraciją nulemia objektyviai egzistuojančios aplinkybės, susijusios su žemės sklype esančių naudmenų pasiskirstymu. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas ne žemės sklypo konfigūracijai, o bendraturčių teisėms naudotis konkrečiomis žemės sklypo dalimis.

14. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus žemės sklypo naudojimosi planus, sprendė, kad ieškovių pasiūlyta naudojimosi tvarka tinkamesnė ir racionalesnė, užtikrina proporcingumo kriterijų, šalių interesą žemės sklypą naudoti efektyviai ir gauti iš jo maksimalią naudą, užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, garantuoja, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Teismas nurodė, kad atsakovių siūlomos naudotis žemės sklypu tvarkos neužtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros, lemia prioriteto vienoms iš bendraturčių suteikimą, nors civilinėje byloje aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo proporcingumo principo ir atsakovėms paskirti naudotis didesne žemės ūkio naudmenų dalimi, riboti bendraturčių pateikimo į sklypą galimybes, nenustatytos. Teismas konstatavo, kad atsakovių siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų.

15. Teismo vertinimu, šalių santykiams esant konfliktiškiems, užtvaro pašalinimas labiausiai atitiks bendraturčių teises ir teisėtus interesus, užkirs kelią kilti konfliktams ateityje, nebus reikalinga spręsti atlyginimo už naudojimąsi minėtu užtvaru, jo remonto ir priežiūros išlaidų atlyginimo klausimus ir pan.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti, atsakovių priešieškinį tenkinti, priteisti iš bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo sprendimu buvo pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, visiškai nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos ginčuose dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, skundžiamu teismo sprendimu sukurtas naujas precedentas teisminėje praktikoje. Nagrinėjant bylą buvo nepaisyta CPK 177,179,183,185 ir 265 straipsnių reikalavimų. Teismo sprendime padarytos teisės taikymo klaidos yra esminės, sąlygojusios neteisingą bylos išnagrinėjimą.

1.2. Pirmosios instancijos teismas pripažino aplinkybę, jog atsakovių pateiktas planas už ieškovių planą yra tinkamesnis daugeliu aspektų, bei labiau atitinka kasacinio teismo įtvirtintus kriterijus dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, tačiau naudojimosi tvarką nustatė pagal ieškovių planą vadovaudamasis savo nuožiūra parinktu žemės ūkio naudmenų miško žemėje paskirstymo kriterijumi, bei darydamas išvadą, jog tas lemia šalių būsimą teisę į statybą. Pastaroji teismo išvada padaryta esmingai pažeidžiant Miškų įstatymo reikalavimus, kadangi ginčo žemės sklype statyba nėra galima.

1.3. Teismas atitinkamas išvadas (pvz., dėl būtinybės ieškovėms naudotis atsakovių lėšomis sukurta įvaža) darė ir tam tikras ieškovių teises gynė remdamasis tik savo subjektyviu požiūriu, pats pripažindamas, jog ieškovės teisminio nagrinėjimo metu sutiko įsirengti atskirą įvažą, atskiros įvažos įrengimo galimybė objektyviai egzistuoja ir pripažino, jog tai labiau pasitarnautų taikai tarp šalių. Be to, teismas net du kartus įpareigojęs šalis pateikti įrodymus, patvirtinančius įvažos įrengimo galimybės, jais dėl nesuprantamų priežasčių nesivadovavo.

1.4. Teismo sprendimas, kurio pagrindu atsakovių statiniai patenka į ieškovėms paskirtą žemės dalį, ne tik grubiai pažeidžia kasacinio teismo suformuotas teisės taikymo taisykles, stokoja logikos, racionalumo, objektyvumo, programuoja konfliktus tarp šalių ir teisines problemas, tačiau neginčijamai pažeidžia ir nuosavybės teisių neliečiamumo principą, kadangi tokios naudojimosi tvarkos pagrindu atsakovių statiniai be teisinio pagrindo pereina ieškovių valdymui.

1.5. Šio ginčo atveju teismas, nustatęs, jog naudojimosi tvarkos ir žemės sklypo atidalijimo sprendiniai gali būti skirtingi, sukūrė būtent tokią situaciją, kurią kasacinis teismas pripažįsta kaip negalimą. Todėl teismo išvada dėl „laikino ginčo sureguliavimo“, pripažįstant ateityje šalims teisę spręsti dėl sklypo atidalinimo kitu būdu, yra aiškiai neracionali ir neprotinga, neatitinkanti teisinių santykių stabilumo ir teisėtų lūkesčių principo.

1.6. Teismo išvada, kad žemės ūkio naudmenos lems ieškovių teisę vykdyti statybą (kas sukuria šios dalies ekonominę vertę), yra padaryta grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teisės aktuose yra įtvirtinta aiški nuostata, jog statyti statinius miško žemėje draudžiama. ginčo žemės sklype naujų statinių statyba nėra ir nebus galima, todėl pagrindinis teismo kriterijus, kuriuo remiantis šioje byloje buvo nustatyta naudojimosi tvarka - ieškovių teisės į statybą užtikrinimas žemės naudmenų plote miško žemėje, yra iš esmės neteisingas ir prieštarauja Miškų įstatymui. Būtent šiuo klaidingu sprendiniu yra paremtas visas teismo sprendimas.

1.7. Atsakovės iš ieškovių neprašė nei išlaidų tvarkant bendrą žemės sklypą sugrąžinimo, nei reiškė prašymą kompensuoti ieškovėms tenkančią vertingesnę žemę. Dėl visiškai nesuprantamų priežasčių teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Nustatęs, kad miško žemė yra vertingesnė, nei žemės ūkio naudmenų žemė, teismas vis tiek taikė jo paties sukurtą kriterijų ir žemės naudojimosi tvarką nustatė pagal žemės mokesčio skaičiavimo tvarką, kas neturi jokio analogo teisminėje praktikoje.

1.8. Teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovės nemato kliūčių įsirengti atskirą įvažą, joms nereikalinga atsakovių įvaža, o atskiros įvažos sąlygotų „šventą ramybę“. Nepaisant tokių reikšmingų duomenų, teismas nustatė ieškovėms teisę naudotis atsakovių lėšomis sukurta įvaža. Šio ginčo atveju turi būti laikomasi asmenų lygiateisiškumo principo, atsakovių, įsirengusių įvažą, teisės neturi būti suvaržomos tik dėl to, kad ieškovėms „finansiškai neapsimoka“ įrengti atskirą įvažą. Rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina aplinkybę, jog egzistuoja visos teisinės ir faktinės galimybės įsirengti atskirą įvažą į žemės sklypą, šios įvažos įrengimo sąnaudos būtų mažesnės, nei tai kainavo atsakovėms (dėl griovio gylio toje vietoje), o ieškovė teisme patvirtino, jog sutiktų įsirengti atskirą įvažą ir kad atskiros įvažos įrengimas pasitarnautų taikai tarp šalių. Nepaisant šių aplinkybių teismas nustatė tokią naudojimosi tvarką, kuria ieškovėms suteikė teisę neatlygintai naudotis atsakovių sukurta įvaža.

1.9. Įvertinant tai, jog žemės sklypo paskirtis yra miškų ūkio, kuomet yra reikalingas/galimas miško kirtimas bei medienos išvežimas, akivaizdu, jog nenaudojant namų valdos žemės, tokia žemės juosta nėra galimybės patekti į sklypo gilumą. Taigi, toks sprendinys yra ne tik kad neracionalus, bet ir esmingai pažeidžiantis sklypo dalies A naudotojų interesus. Tuo tarpu atsakovių pateikto plano sprendiniai yra tinkami ir racionalūs. Juo suprojektuotos dvi atskiros, taisyklingų ribų, taisyklingų stačiakampių žemės sklypo dalys, kurias abi šalys galės naudoti pagal sklypų paskirtį. Teismo padarytos išvados yra neracionalios, nenuoseklios ir prieštaringos. Teismas nustatė naudojimosi tvarką pagal planą, kuriame yra numatyta visiškai neracionali, netaisyklingų ribų bendro naudojimo žemės dalis, ateityje neabejotinai sąlygosianti konfliktus tarp šalių.

1.10. Teismas nepagrįstai sprendė, jog žemės priežiūros klausimus atsakovės sprendė vienasmeniškai ir savo sprendimų nederino su bendraturtėmis, iš kurių G. J. teisme nurodė, jog neturėjo galimybės prižiūrėti žemės dėl to, jog reikėjo gyventi gyvenimą, auginti vaikus ir t.t. Taip pat nurodė, kad „atsakovės jas turėjo įtraukti į žemės priežiūros veiklą“. Tokia teismo išvada yra sunkiai suprantama žemės savininko teisių ir pareigų vykdymo požiūriu, kadangi akivaizdu, jog ieškovėms šių pareigų jokia apimtimi nevykdant, atsakovių veiklą prižiūrint ginčo žemės sklypą nėra teisinga vertinti kaip savavališką, nesuderintą su atsakovėmis.

1.11. Teismo sprendimu, be jokio teisinio pagrindo įpareigojant sunaikinti (pašalinti) dalį atsakovių sukurto statinio (kelio užtvarą/vartus) buvo pažeista atsakovių teisė į nuosavybę, įtvirtintą Konstitucijos 23 straipsnyje, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnyje, paneigiant ją aiškinančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus T. T. praktiką. Teismo išvada, jog nesant teisinio pagrindo ir turto savininkų žinios/valios, dalis atsakovių turto turi būti sunaikinta (pašalinta) dėl ieškovėms teismo sukuriamo patogumo paneigia atsakovių nuosavybės apsaugą ir EŽTT praktiką.

17. Ieškovės atsiliepimu į atsakovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai vertindamas šalių pateiktus įrodymus, išsamiai nustatęs faktines aplinkybes ir atskleidęs esamus ir ateityje galimai atsirasiančius ketinimus, padarė tinkamas išvadas ir priėmė teisingą sprendimą bei nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, kuri nepažeidžia atsakovių teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja CK 1.5 straipsnio principams.

2.2. Žemės ūkio paskirties žemės sklypą padalinti į du žemės sklypus ir pakeisti šių žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitą, jų naudojimo būdus taip pat nekiltų jokių kliūčių. Išsami ieškovių pozicija šiuo klausimu yra nurodyta. Taigi, tuo metu būtų galima spręsti klausimą apie kitos įvažos įsirengimą, kas šiai dienai būtų neteisinga paliekant ieškovėms naudotis bendrą žemės sklypą be patekimo į jį.

2.3. Atsakovės tiesiog iš teismo sprendimo motyvų bendro konteksto komentuoja sau palankius argumentus siaurąją prasme, iš bendro teismo sprendimo motyvų (iš konteksto) atrinkdamos tam tikras detales, kai tuo tarpu teisėtame teismo sprendime šie argumentai išplėstai išaiškinti. Nors žemės sklypas yra miško ūkio paskirties, tačiau tiek viešame registre, tiek žemės sklypo plane, tiek kituose žemės dokumentuose nurodyta, kad bendras žemės sklypo dydis yra 4,3530 ha ploto, kurį sudaro: 3,2398 ha miško žemė ir 1,1132 ha kita žemė. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad apeliantės klaidina teismą ir nurodo faktiškai neteisingas aplinkybes.

2.4. Nors atsakovės teigia, kad teismas pažeidė Miškų įstatymo nuostatas, nes statybos miško paskirties žemėje negalimos, tačiau ieškovės neteigė ir niekada nenurodė, kad ketina vykdyti statybas miško paskirties žemėje, priešingai, nei tokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovės. Todėl nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovių reikalavimą, atsakovių teisėti interesai jų apeliaciniame nurodytais pagrindais, nėra ir nebus pažeisti. Teismo sprendimas yra teisėtas, išsamiai atskleidus faktines aplinkybes, remtasi teismine praktika tokio pobūdžio teisminiuose ginčuose.

2.5. Teismas, priimdamas sprendimą, negali suvaržyti ieškovių teisių. Ieškovių vertinimu, teismas nesukūrė nei naujo precedento neturinčio atvejo, nei pažeidė suformuotą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, tad atsakovių apeliacinio skundo argumentai neatitinka tikrovės. Teismas sprendime argumentuotai nurodė, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu. Atsakovės siekia įteisinti ieškovių teisių pažeidimą, nors tokia naudojimosi tvarka buvo derinta, patikslintas naudojimosi tvarkos projektas, tačiau vėlesnėje stadijoje atsakovės atsisakė tokio susitarimo ir nepagrįstai siekia įgyti prioritetą, nevienodo vertingumo daikto dalies.

2.6. Kaip teisingai nurodė teismas sprendime, ieškovių mokama žemės mokesčio dalis yra paskaičiuota proporcingai jų daliai tenkančiai kitų naudmenų žemės sklypo daliai. Taigi, pateiktoje deklaracijoje aiškiai nurodyta, už kokią dalį naudmenų (kitos žemės) ieškovės turi mokėti mokesčius. Būtent šiuo principu ir buvo parengtas naudojimosi tvarkos planas, būtent šis įrodymas bendroje įrodymų visumoje ir buvo išvada teismui priimti skundžiamą sprendimą.

2.7. Visą laiką atsakovės gerino tik savo padėtį, veikė visą laiką savo rizika ir nesąžiningais būdais elgėsi su bendru turtu kaip su savu (statinių statymas, tvenkinio didinimas ir kt.). Kai tuo tarpu ieškovės miško žemėje negalėtų įgyvendinti savo ketinimų, pateisinti savo lūkesčių ir ateityje žemės sklypo pertvarkymas būtų betikslis. Tokiu būdu būtų pažeista šalių teisių pusiausvyra, lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas. Taigi, teismas sprendimu išlaikė šią pusiausvyrą ir pagrindo naikinti teisėtą sprendimą nėra.

2.8. Atsakovės savavališkai panaikino seną įvažą ir pasidarė naują (ieškovių sutikimai nėra gauti, įvažų įrengimai nėra derinti), kuri nors ir atliekant kadastrinius matavimų pakeitimus eilę kartų (2018, 2020 metais), nebuvo fiksuota. Ieškovės sutikimų nėra davusios. Leidimai, pritarimai nebuvo gauti, todėl, ieškovių vertinimu, nuovaža įrengta savavališkai, nesuderinus su atsakingomis institucijomis, teisiškai neįregistruota.

2.9. Teismo teisingai nustatyta, jog mažiausi atstumai iki atsakovei A. P. nuosavybės teise priklausančių statinių iki ieškovių prašomos nustatyti ir joms paskirti žemės sklypo ribos atitinkamai yra 4,24 m ir 6,72 m, todėl, teismo vertinimu, tai yra pakankami atstumai ne tik užtikrinti teisę į privatumą, bet ir patekti į žemės sklypo gilumą. Atsakovės nepateikė jokių argumentų, jog nurodyti atstumai yra pernelyg maži jų privatumui užtikrinti ar kad nustačius tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką jų teisė į privatumą bus pažeista.

2.10. Nustačius bendram naudojimui „C“ dalį žemės sklypo, kurio dydis yra 106 kv. m, jokių neigiamų pasekmių atsakovėms nesukels. Ši dalis bus naudojama išskirtinai ieškovėms ir atsakovėms patekti į bendrą žemės sklypą. Pačios atsakovės, savo nuožiūra panaikindamos buvusį įvažiavimą į žemės sklypą, o dabar prašančios nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią ieškovės turėtų įsirengti naują patekimą į žemės sklypą, teismo vertinimu, prioritetą suteikia tik sau bei siekia tik savo interesų patenkinimo. Su tokia teismo pozicija ieškovės visiškai sutinka.

2.11. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad buvo gavusios ieškovių sutikimą įsirengti šulinius, statyti statinius (tvorą su pamatais ir kt.), institucijų leidimus ir įstatymo nustatyta tvarka atliko šiuos veiksmus, kad turėjo analogiškus dokumentus miško paskirties žemės sklype išsikasti ir įsirengti šulinį (tikėtina, kanalizacijos), todėl tokie statiniai laikytini savavaliniais. Ieškovių vertinimu, teismo padarytos išvados logiškos ir teisingos, todėl naikinti teisėtą teismo sprendimą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

19. Apeliantės prašė nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, nurodė, kad nori pateikti papildomus paaiškinimus dėl ginčo esmės, nes pirmosios instancijos teismas ginčo esmės neatskleidė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, perklausęs teismo posėdžių garso įrašus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

20. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl 4,3530 ha ploto miško paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)naudojimo tvarkos nustatymo tarp keturių bendraturčių. Minėtą žemės sklypą sudaro: 0,7154 ha žemės ūkio naudmenų plotas – pievų ir natūralių ganyklų plotas (t. y. 16,43 proc. viso žemės sklypo ploto), 3,2398 ha miško žemės plotas (t. y. 74,43 proc. viso žemės sklypo ploto), 0,0474 ha kelių plotas (t. y. 1,09 proc. viso žemės sklypo ploto), 0,2046 ha vandens telkinių plotas (t. y. 4,70 proc. viso žemės sklypo ploto), 0,1458 ha kitos žemės plotas (t. y. 3,35 proc. viso žemės sklypo ploto). Byloje buvo pateikti du naudojimosi tvarkos variantai: ieškovės siūlė V. L. 2024 m. kovo 4 d. parengtą planą, pagal kurį ieškovėms G. J. ir P. I. B. paskiriama naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta „B“ – 20 045 kv. m., atsakovėms I. P. ir A. P. – žemės sklypo dalis „A“ – 23 379 kv. m, o dalis „C“ -106 kv.m. paskiriama ieškovėms ir atsakovėms naudotis bendrai ( t.3, b.l. 46). Atsakovės teikė A. G. 2020 m. rugsėjo 29 d. parengtą planą ( t.1, b.l. 122) arba alternatyviai 2023 m. gegužės 12 d. parengtą planą ( t.2, b.l. 90), pagal kurį atsakovėms A. P. ir I. P. paskiriama bendrai naudotis 23 432 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, ieškovėms P. I. B. ir G. J. paskiriant bendrai naudotis 20 098 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, bendro naudojimo dalies nėra. Pažymėtina, kad skirtumas tarp A. G. 2020 m. plano ir 2023 m. plano yra tas, kad vėlesnis, 2023 m. A. G. parengtas sklypo padalinimo naudojimui planas numato platesnę sklypo „B“ dalį išilgai(duomenys neskelbtini), tarp taškų 22-23 (17,70 m.), o ankstesniame 2020 m. A. G. plane atstumas tarp taškų 22-23 buvo 11,25 m. Todėl 2023 m. A. G. planas yra šiek tiek artimesnis ieškovių pageidaujamam sklypo padalinimui.

21. Teismas pasirinko ieškovių siūlomą variantą su bendro naudojimo dalimi, skirta įvažiavimui į sklypą. Teismas įpareigojo atsakoves pašalinti užtvarą nuo įvažiavimo į sklypą.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje Nr. AC-32-1 nustatyti kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi nustatant naudojimosi tvarką bendrąja nuosavybe: teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

23. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo priimtas sprendimas, visų pirma, neatitinka kriterijaus, pagal kurį būtų užkirstas kelias konfliktams tarp šalių ateityje kilti. Teismas nustatė naudojimosi tvarką pagal ieškovių siūlytą variantą, tačiau pripažino, kad nustatytoji tvarka yra negalutinė, nes pasikeitus aplinkybėms, gali būti keičiama, juo labiau šalys turi teisę spręsti dėl kitokio žemės sklypo atidalijimo varianto, nei kad teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (sprendimo 23 pastraipa). Toliau ( 47 pastraipa) teismas pripažino, kad tik atsakovių darbo dėka miško paskirties sklype pavyko išsaugoti kitas, t. y. ne miško naudmenas (pievas ir ganyklas bei kitos paskirties žemę), tačiau paskyrė dalį kitų naudmenų ieškovėms, o atsakovėms pasiūlė kreiptis į teismą dėl jų turėtų išlaidų žemės sklypo priežiūros darbams atlyginimo. Dar toliau (54 sprendimo pastraipa) teismas sutiko su atsakovėmis, jog ieškovės, pretenduodamos naudotis atsakovių įrengta įvaža bei keliu, nesiūlo jokio kompensavimo mechanizmo, tačiau pasiūlė atsakovėms reikalauti išlaidų atlyginimo teisės aktų nustatyta tvarka. Kitaip tariant, teismas savo priimtu sprendimu programuoja tris naujus ginčus: dėl kitokio sklypo atidalijimo varianto, dėl išlaidų už kitos paskirties naudmenų išsaugojimą ir dėl išlaidų už įvažos ir kelio įrengimą kompensavimo.

24. Kitas kriterijus nustatant naudojimosi tvarką yra paskirtų naudotis sklypų konfigūracijos racionalumas. Sutiktina su apeliantėmis, kad Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis nustato principinius reikalavimus formuojamiems žemės sklypams, jie turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Kolegialių institucijų (Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos) 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „D. Ž. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 34 punktu nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, tas pats taikytina ir miškų ūkio paskirties sklypams. Tuo tarpu ieškovių pateiktas ir teismo patvirtintas naudojimosi planas (V. L. parengtas, t.3, b.l. 46) neatitinka šių reikalavimų, nes abu sklypai nustatomi netaisyklingų formų, įsiterpusi bendroji dalis yra užapvalintų formų. Atsakovių siūlomi matininko A. G. parengti abu planai iš esmės atitinka racionalias sklypų ribas, pilnai atskiria bendraturčių dalis, nepalieka bendro naudojimo dalies.

25. Pirmosios instancijos teismas pasirinko ieškovių siūlomą naudojimosi tvarkos planą siekdamas kuo proporcingiau paskirstyti šalims kitos paskirties žemę, argumentuodamas, kad kitos paskirties žemė bendrame miško žemės sklype yra vertingesnė, nes esą gali būti panaudota statybai ar pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantėmis, kad teismo argumentai dėl galimos statybos miškų ūkio paskirties žemėje yra teisiškai nepagrįsti. P. M. įstatymo 10, 10² straipsnius, 11 straipsnį, statyba miško paskirties žemėje yra negalima. Pažymėtina, kad Kauno apskrities administracijos 2002 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 52/15052 M. K. kartu su kitomis pretendentėmis ((duomenys neskelbtini)) buvo grąžinta natūra 4,31 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame 3,11 ha buvo mišku apaugusi žemė, ir 1,20 ha kita žemė (t.2, b.l. 110-113). Dalis iš 1,2 ha kitos žemės buvo vadinamosios žemės ūkio paskirties naudmenos, kurių plotas istoriškai keitėsi, konkrečiai, 2002 m. balandžio 30 d. registruojant sklypą žemės ūkio paskirties naudmenų nurodoma 0,08 ha ( t.2, b.l. 123), o 2023 m. rugsėjo 5 d. registro pažymėjime žemės ūkio naudmenų plotas jau nurodomas 0,7154 ha (t.2, b.l. 128). Šias faktines aplinkybes iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad būtent atsakovių veiklos dėka žemės ūkio naudmenų plotas padidėjo nuo 0,08 ha iki 0,7154 ha. Pažymėtina, kad pagal atsakovių siūlomą naudojimo tvarkos variantą (A. G. projektas 2023 m. gegužės 12 d. ir aiškinamasis raštas t.2, b.l. 145-148), ieškovėms tenkantis žemės ūkio naudmenų plotas yra 0,0682 ha, tai yra 85 proc. nuo pradinio 0,08 ha žemės ūkio naudmenų kiekio. Kitaip tariant, net taikant pirmosios instancijos teismo logiką, kad žemės ūkio paskirties naudmenos kažkodėl yra vertingiausia sklypo dalis, ieškovėms tenka daugiau žemės ūkio naudmenų, negu kad joms būtų tekę proporcingai nuo pradinio, 2002 metais grąžinto sklypo žemės ūkio naudmenų kiekio. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žemės ūkio paskirties naudmenų plotas ir jo pokyčiai nedaro jokios įtakos sklypo, kurio paskirtis išlieka miškų ūkio, naudojimosi tvarkos nustatymui.

26. Esminis šalių ginčas šioje byloje buvo dėl įvažos į ginčo žemės sklypą. Teismas savo sprendimo 51 pastraipoje nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės, nederinę su bendraturtėmis, savo nuožiūra panaikino anksčiau buvusį įvažiavimą į žemės sklypą ir įrengė naują įvažą bei kelią, todėl ieškovės negali būti paliktos be įvažos. Tačiau teismas konkrečiai neišvardino, kokiais bylos duomenimis yra įrodytas buvusios įvažos į ginčo sklypą egzistavimas. Iš jau minėto Kauno apskrities viršininko 2002 m. balandžio 10 d. sprendimo atkurti nuosavybės teises į 4,31 ha miško sklypą matyti, kad sklypui kaip tarnaujančiam daiktui buvo nustatytas 0,02 ha kelio servitutas (įvažiavimas į sodybą). Registro pažymėjime, sudarytame 2008 m. gruodžio 29 d. kelių plotas nurodomas 0,02 ha (tai yra to paties servituto plotas) ( t.2, b.l. 126). Tik 2023 m. rugsėjo 5 d. registro pažymėjime ginčo sklypo kelių plotas jau nurodomas 0,0474 ha ( t.2, b.l. 128). Ginčo žemės sklypo planų, kuriuose matytųsi įvaža į sklypą, egzistavusi nuo 2002 m. balandžio mėnesio (nuosavybės teisių atkūrimo momento), teismui nepateikta. Istoriškai anksčiausiai įvaža į sklypą (184 kv.m. dydžio) matyti UAB „Žemetra“ 2016 m. vasario 17 d. sklypo plane (t.3, b.l. 12). Vadinasi, teismo terminas „anksčiau“ galėtų reikšti 2016 metus, tačiau nėra įrodymų, kad būtent ieškovės įrengė arba prisidėjo įrengiant tokią įvažą 2016 metais, ką teismas ir pripažino jau minėtoje sprendimo 54 pastraipoje nurodęs, kad įvaža įrengta atsakovių lėšomis.

27. Todėl teismo išvada, kad ieškovėms turi būti užtikrintas įvažiavimas į ginčo sklypą, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad 2002 metais nuosavybės teisė į miškų ūkio paskirties žemės sklypą buvo atkurta su egzistuojančia įvaža, kurią reikėtų išsaugoti. Kitaip tariant, ieškovių lūkestis gauti naudojamo sklypo dalį su įvaža, yra nepagrįstas tokios įvažos egzistavimu 2002 metais, nuosavybės teisės atkūrimo metu, todėl toks lūkestis nėra teisėtas.

28. Teismo siekis neapkrauti ieškovių papildomais kaštais naujos įvažos įrengimui, yra iš dalies įgyvendinamas net ir pasirinkus atsakovių siūlomą naudojimosi tvarką, nes tokiu atveju ieškovėms nereikės kompensuoti atsakovių išlaidų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis ir už esamos įvažos įrengimą (žr. šio sprendimo 23 pastraipą). Užuot kompensavę atsakovių turėtus kaštus, ieškovės galės įsirengti naują įvažą į joms tenkančią sklypo dalį. Pažymėtina, kad atskira įvaža į sklypo „B“ dalį nuo (duomenys neskelbtini)yra įmanoma, atsakovės yra pateikę į bylą tai įrodančius planus ( t.3, b.l. 38), matininko D. Ž. išvadą ( t.3, b.l. 169-172), taip pat Kauno rajono savivaldybės atsakymą, kad savivaldybė neprieštarauja nuovažos įrengimui pagal A. G. 2024-02-22 parengtą siūlomos įrengti nuovažos į žemės sklypo(duomenys neskelbtini), dalį „B“, schemą ( t.3, b.l. 86-88).

29. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymą (CK 4.75 straipsnis), nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė nepagrįstą, naujus ginčus galintį sąlygoti sprendimą. Sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovių parengtą matininko A. G. 2023 m. gegužės 12 d. projektą.

30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pakeičiamas (CPK 93 straipsnis). Ieškinį atmetus ieškovių turėtos išlaidos neatlyginamos. Atsakovių turėtos išlaidos, kurias sudaro 88 Eur žyminis mokestis, 5509 Eur advokato pagalbos išlaidos ir išlaidos matininkams už sklypo naudojimo tvarkos projektus, 907,50 Eur už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme ir 110 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso 6 614,50 Eur, priteistinos iš ieškovių lygiomis dalimis, po 3 307,25 Eur iš kiekvienos ieškovės.

31. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą pirmosios instancijos teisme (17,92 Eur) priteistinos iš ieškovių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 8,96 Eur (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Priešieškinį patenkinti.

Nustatyti 4,3530 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal A. G. 2023 m. gegužės 12 d. planą (t.2, b.l.90), pagal kurį:

atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, kurios plotas 23 432 kv. m;

ieškovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, kurios plotas 20 098 kv. m.

Priteisti solidariai atsakovėms I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovių G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 3 307,25 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septynis eurus ir 25 ct) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovių G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.