- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- e2-1010-752/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20275-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- A. P., I. P.
- Atsakovas
- G. J., P I
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. P. ir I. P. ieškinį atsakovėms G. J. ir P I. B. dėl teisės pripažinimo įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės ieškiniu prašo pripažinti teisę įregistruoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenis pagal UAB „Zemetra“ parengtą kadastro duomenų bylą be atsakovių sutikimo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad šalys yra žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). bendraturtės. Žemės sklypo 50/431 dalys priklauso A. P., 182/431 dalys priklauso I. P., 50/431 dalys priklauso G. J., 149/431 dalys priklauso P I. B.. Ginčo žemės sklypas yra suformuotas tik 2002 metais pagal preliminarius matavimus sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl to, ieškovės nuo pat 2002 metų bandė įtikinti atsakoves, jog reikia atlikti tikslius žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengti naują kadastrinių matavimo bylą bei ją teisiškai įregistruoti. Tačiau atsakovės nesutiko ir nesutinka šių matavimų atlikti, o savo nesutikimą motyvuodavo tuo, kad kadastrinių matavimų parengimas brangiai kainuoja, o pats procesas joms atrodo nereikalingas ir beprasmis. Dėl to, 2018 metais UAB „Žemetra“ parengė ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovės siekia įregistruoti naują žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau NŽT prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus nurodė, kad negali ieškovių prašymo tenkinti nes planas nesuderintas su visais žemės sklypo bendraturčiais bei sklypo ribų paženklinime nedalyvauja ir sklypo ribų nederina dalis bendraturčių. Dėl atsakovių nepagrįstų veiksmų nepasirašant žemės sklypų plano bei žemės ribų paženklinimo - parodymo akto ieškovės neturi galimybės tinkamai įgyvendinti teisės įregistruoti atliktus kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre, t.y. juos užbaigti.
Atsiliepimas
Atsakovei P I. B. ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nurodytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, asmeniškai, pasirašytinai 2020 m. sausio 8 d.
Atsakovei G. J. ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nurodytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, asmeniškai, pasirašytinai 2019 m. gruodžio 20 d.
Šalies argumentai
Atsakovės per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovės ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovės nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Atsakovėms be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo ir esant ieškovių prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atlikus formalų ieškovų pateiktų įrodymų – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų; 2002 m. balandžio 10 d. Kauno apskrities sprendimo Nr. 52/15054; piliečių, kuriems suteikiami sklypai žemės, miškų ūkio ir kitai paskirčiai Noreikiškių kadastrinėje vietovėje, Kauno rajone, sąrašų; 2018-05-09, 2018-05-18 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktų; 2018-04-17, 2018-05-16 prašymų pakartotinai patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą; prašymo pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis; 2018-04-17 aiškinamojo rašto; UAB „Žemetra“ 2018-03-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto; žemės sklypo planų; 2018-03-12 miškų ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktų; ištraukos iš miškų kadastro žemėlapio; 2018-03-02 UAB „Žemetra“ kvietimų; 2018-03-16 UAB „Žemetra“ pranešimų; 2018-09-27 VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo Nr. Spr3-2987 – vertinimą bei atsakovėms nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovių ieškinio reikalavimas yra patenkintas, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovių pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovių prašomą sprendimą.
Pagal bendrąją taisyklę (Civilinio kodekso (toliau CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Todėl Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3- 260/2009).
Byloje nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). bendraturtės. Pagal ieškovių užsakymą 2018 metais UAB „Žemetra“ parengė ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovės siekia įregistruoti naują žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau atsakovės iš esmės be jokių motyvų atsisako derinti žemės sklypo planą bei ribų paženklinimo-parodymo aktą, tuo pačiu atsisakydamos derinti naujai parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų bylą. Naujų žemės sklypo kadastro duomenų parengimas ieškovėms yra aktualus, nes A. P. priklauso žemės sklypas su jame pastatyta namų valda, kuris yra įsiterpęs į žemės sklypą. Tik nustačius tikslius ir teisingus abiejų žemės sklypų kadastro duomenis A. P. galėtų atsidalinti jai priklausančią žemės sklypo dalį bei ją prisijungti prie jai priklausančio žemės sklypo. Žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo suderinta NZT prie ŽŪM kaip atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Todėl vienintelė kliūtis įregistruoti kadastrinių atavimų bylą yra atsakovių nesutikimas.
Atsakovės atsiliepimo į ieškovių ieškinį nepateikė, savo pozicijos nagrinėjamu klausimu nepareiškė, byloje nėra jokių motyvuotų argumentų dėl kurių ieškovės neturėtų teisės reikalauti atlikti kadastrinius matavimus ar juos įregistruoti, taip pat nėra pateikta jokių argumentų dėl ko atsakovės atsisako derinti naujai parengtus žemės sklypo kadastro duomenis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.
Tenkinus ieškinį visiškai, ieškovėms iš atsakovių priteistinos ieškovių turėtos bylinėjimosi išlaidos 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis).
Teismas šioje byloje turėjo 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau iš atsakovių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, tenkančios kiekvienam iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti teisę A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir/ar I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruoti VĮ Registrų centre žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenis pagal UAB „Zemetra“ parengtą kadastro duomenų bylą be bendraturčių G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti ieškovėms A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovių G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir P I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.
Atsakovės, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jos turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovės turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.