Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2021-11-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-149-405/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-19
Bylos Nr.
e2YT-149-405/2021
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00225-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Pareiškėjas
M. S., Č. S.
Suinteresuotas asmuo
L. S., R. S., E. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-149-405/2021 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00225-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.20 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 19 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant pareiškėjams M. S., Č. S.,pareiškėjų atstovei adv. Agnijai Frejerei,suinteresuotiems asmenims L. S., R. S.,E. S. (E. S.) atstovei pagal įstatymą R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. S. ir Č. S. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis L. S., R. S., E. S., atstovaujamu atstovės pagal įstatymą R. B., valstybės įmone Turto banku, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai M. S. ir Č. S. prašo atnaujinti palikimo, atsiradusio 2019 m. spalio 17 d. mirus jų tėvui Č. S., priėmimo terminą.

Pareiškėja M. S. paaiškino, kad gyvena Rusijoje, o tėvas gyveno Lietuvoje, jie bendraudavo telefonu. 2019 m. pabaigoje, neprisiskambinusi tėvui, ėmė ieškoti, iš ko galėtų sužinoti apie jį, ir socialiniuose tinkluose surado tetą R. S., kuri jai 2019 m. gruodžio mėn. parašė, kad jos ir brolio tėvas mirė 2019 m. spalio 17 d. Vėliau, 2020 m. sausio 26 d., teta parašė, kad po tėvo mirties liko palikimas – namukas kaime. Tuomet ji susisiekė su giminaite ir susitarė, kad ji padės jiems palikimo priėmimo dokumentus, kai paaiškėjo, kad jie praleido terminą palikimui priimti, jų vardu kreipėsi į advokatę. Prašė atnaujinti palikimo priėmimo terminą.

Pareiškėjas Č. S. paaiškino, kad apie tėvo mirtį ir palikimą sužinojo iš sesers. Jam žinomos tokios pačios aplinkybės, kokias paaiškino sesuo. Jie nežinojo, kad palikimą turi priimti per tris mėnesius, nes jų gyvenamojoje vietoje – Rusijoje, palikimą priimti galima per šešis mėnesius.

Pareiškėjų atstovė adv. A. Frejerė nurodė, kad pareiškėjų tėvas mirė 2019 m. spalio 17 d. Pareiškėjai po tėvo mirties įstatyme nustatyta tvarka ir terminais nepriėmė palikimo, kadangi gyvena R. F. ir dėl to jų galimybės bendrauti ir susižinoti apribotos, pareiškėjai nebuvo susipažinę su palikimo priėmimo teisinėmis procedūromis ir nežinojo, kad palikimą turi priimti per tris mėnesius, LR CK 5.57 str. numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir įrodinėti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai, sužinoję apie tėvo mirtį ir patys negalėdami atvykti į Lietuvą, kreipėsi į giminaitę ir ją įgaliojo tvarkyti palikimo dokumentus, be to, apie tai, koks turtas liko po tėvo mirties, jie sužinojo tik vėliau. Pareiškėjai terminą praleido labai nežymiai – šiek tiek daugiau nei vienu mėnesiu. Pareiškėjų motina į palikimą nepretenduoja, kiti paveldėtojai sutinka, kad terminas būtų atnaujintas. Prašė atnaujinti pareiškėjams palikimo priėmimo terminą po tėvo mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. S. paaiškino, kad su pareiškimu sutinka, ji dėl palikimo priėmimo nesikreips, nori, kad palikimą priimtų vaikai.

Suinteresuotas asmuo R. S. paaiškino, kad pareiškėjų tėvas – jos brolis. Brolis mirė 2019 m. spalio 17 d. Ji su brolio vaikais artimų ryšių nepalaikė, neturėjo jų kontaktų, todėl apie jų tėvo mirtį nepranešė. Metų pabaigoje socialiniuose tinkluose gavo brolio dukros M. S. laišką, ji klausė, kodėl tėvas neatsako į skambučius. Tuomet ji parašė, kad jų tėvas mirė. Mirus broliui, ėmė rūpintis palikimu – broliui priklausė namas kaime, dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą. Tuomet pagalvojo, kad brolio vaikai gal nežino apie tėvo palikimą, ir per socialinius tinklus brolio dukrai pranešė apie tai, kad po jų tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas.

Suinteresuoto asmens E. S. atstovė pagal įstatymą R. B. paaiškino, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 17 d. mirė pareiškėjų M. S. ir Č. S. tėvas Č. S.. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad po Č. S. mirties liko palikimas – nekilnojamasis turtas, esantis Švenčionių r. sav. Cirkliškio sen. Peršaukščio k., iš pareiškėjų paaiškinimų, Testamentų registro išrašuose esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai nepriėmė palikimo po savo tėvo mirties.

Pagal LR CK 5.50 str. 2 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais patvirtinamos pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad apie po tėvo mirties, apie kurią sužinojo 2019 m. gruodžio 9 d., atsiradusį palikimą sužinojo tik 2020 m. sausio 26 d., t. y. jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Minėtos aplinkybės pagrindžiamos pareiškėjos M. S. ir suinteresuoto asmens R. S. susirašinėjimu. Aplinkybę, kad pareiškėjai nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notaro biurą lėmė tai, kad pareiškėjai gyvena R. F. ir dėl to ne iš karto sužinojo apie tėvo mirtį ir apie likusį palikimą. Pareiškėjai Rusijoje gyvena ilgą laiką ir nebuvo susipažinę su paveldėjimo procedūromis Lietuvoje, taip pat dėl apsunkinto kreipimosi į institucijas iš karto po to, kai sužinojo apie tėvo mirtį, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau, iš suinteresuoto asmens R. S. sužinoję apie tai, kad liko palikimas ir turi būti kreipiamasi dėl palikimo priėmimo, jau 2020 m. vasario 3 d. įgaliojo giminaitę tvarkyti dokumentus dėl palikimo priėmimo, 2020 m. vasario 27 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis dėl atstovavimo byloje dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo 2019 m. kovo 18 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Nurodytomis aplinkybėmis ir byloje esančiais duomenimis patvirtinama, kad pareiškėjai, sužinoję apie palikimą jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami priimti palikimą. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo teismui pateiktas praėjus dviem mėnesiams po palikimo priėmimo termino pasibaigimo.

Pareiškėjai apie tėvo mirtį ir apie galimai tėvui priklausantį turtą dėl objektyvių priežasčių sužinojo pavėluotai, dėl to, kad gyvena kitoje valstybėje, informacijos surinkimas ir kreipimasis į institucijas buvo apsunkintas, todėl pareiškėjai neturėjo galimybės dėl palikimo priėmimo kreiptis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad terminas praleistas nežymiai, kiti paveldėtojai dėl pareiškimo neprieštarauja, yra pagrindo atnaujinti pareiškėjams praleistą palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 578 str., CK 5.57 str., teismas

nutaria:

M. S. ir Č. S. pareiškimą patenkinti.

A. M. S., gim. (duomenys neskelbtini)., ir Č. S., gim. (duomenys neskelbtini)., praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam 2019 m. spalio 17 d. mirus jų tėvui Č. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priimti.

Nutartis per 7 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė