Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui V. K. dėl iškeldinimo iš patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas G. P. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovą V. K. iš ieškovo G. P. asmeninės nuosavybės – buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais ir priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas G. P. yra teisėtas buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, įsigijęs šį turtą iš varžytinių (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Šio akto pagrindu atsakovas privalo išsikraustyti iš ginčo buto, tačiau atsakovas iš ieškovui priklausančio buto gera valia neišsikelia ir į butą jo neįleidžia, bute yra atsakovo daiktai bei bute kartas nuo karto lankosi bei gyveno V. K. sugyventinė J. K.. Atsakovas neturi teisinio pagrindo gyventi minėtame bute, tarp jo ir atsakovo nesusiklostę prievoliniai santykiai. Atsakovas naudojasi ieškovo butu be teisinio pagrindo ir ieškovo sutikimo. Kaimynų teigimu, neseniai J. K. išsivežė dalį baldų, atsakovas išvyko gyventi į užsienį, bute liko tik jo baldai bei kita manta.

Atsakovui V. K. siųsti teismo procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. gegužės 22 d. vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad ieškinio reikalavimai patenkinti gera valia, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Nagrinėjamu atveju yra įrodytos abi aplinkybės. Iš (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5) matyti, kad antstolis G. S. (duomenys neskelbtini) įvykusių varžytynių metu buvusiam savininkui V. K. priklausiusį dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pardavė naujam savininkui G. P. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 4) patvirtina, kad butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo iš varžytinių aktu, registruotas kaip G. P. asmeninė nuosavybė (b. l . 4). Taigi, ieškovas yra ginčo turto teisėtas savininkas. Atsakovas nėra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas bei į bylą nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, jog gyvena ginčo objekte teisėtai (pvz. yra sudarę ginčo patalpų nuomos ar panaudos sutartį su gyvenamųjų patalpų savininku). Atsakovas po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlė iš ieškovo nusipirkto turto, laiko jame savo daiktus, ieškovo į butą neįleidžia, taip pažeidžia ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu ir jį valdyti. Ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovas toliau naudojasi be teisinio pagrindo taip pažeisdami ieškovo, kaip naujojo šio turto savininko, teises (CK 4.37 straipsnis), todėl ieškovas teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovą teismine tvarka. Atsakovų elgesys pažeidžia ieškovo, kaip naujojo savininko, nuosavybės teises, apriboja ieškovo galimybę naudotis turtu, jį valdyti bei juo disponuoti savo nuožiūra, todėl toks nuosavybės teisės apribojimas yra naikintinas, iškeldinant atsakovą su visa manta iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto (CPK 3 straipsnio 6 dalis, CK 4.37, 4.98, 6.612 straipsniai).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 100,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio procesinio kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais daiktais iš ieškovui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. K., ieškovo G. P., jo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.