- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- e2-19704-608/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14018-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovės R. M. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės R. M. 338,14 EUR pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą, 30,43 EUR delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimo išlaidas. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. spalio 30 d. atsakovė R. M. su pirminiu kreditoriumi BAB ,,Snoras“ sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL080917V990209, pagal kurią pirminis kreditorius suteikė atsakovei 1000,00 LTL dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą, o atsakovė įsipareigojo panaudotą kreditą grąžinti iki 2013 m. rugsėjo 30 d., kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas tol, kol bus grąžinta visa paimta kredito suma (Sutarties 7.4. p.), sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles (Sutarties bendrosios dalies 3.1.8 p.). Sutartimi šalys susitarė dėl 1119,88 Lt bendros kredito sumos su 15,95 proc. metinėmis palūkanomis. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir liko skolinga pirminiam kreditoriui 338,14 EUR negrąžinto vartojimo kredito.
Pirminis kreditorius BAB ,,Snoras“ ir UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pirminis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovės prievolę pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL080917V990209 perleido naujajam kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ pagal 2017 m. gegužės 31 d. Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį reikalavimo teisę į aukščiau minėtą atsakovės įsiskolinimą perleido Lindorff Oy,
veikiančiam per filialą Lietuvoje. Nuo 2017 m. spalio 10 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą, remiantis 2017 m. rugsėjo 25 d. įmonės pirkimo – pardavimo sutartimi.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, įteikus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovė įmokų pradiniam kreditoriui nemokėjo, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl liko skolinga 338,14 EUR negrąžinto kredito. Byloje duomenų apie, tai kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar ieškove nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 338,14 EUR skolos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties 9.10 p. atsakovė įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo visų nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 30,43 EUR delspinigių, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 proc. maksimalų netesybų dydį už 180 dienų už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 21 d. iki ieškinio parengimo dienos 2019 m. balandžio 19 d. Atsakovei negrąžinus paimto kredito, atsakovė laikoma pažeidusi savo sutartinę prievolę, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiami 30,43 EUR delspinigiai.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju Sutarties 9.11 p. šalys susitarė dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti atsakovės R. M. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės R. M. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai 338,14 EUR (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 14 ct) negrąžinto kredito, 30,43 EUR (trisdešimt eurų 43 ct) delspinigių, iš viso 368,57 EUR (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 57 ct).
Priteisti iš atsakovės R. M. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 368,57 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės R. M. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai bylinėjimosi išlaidas – 15,00 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio
Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.
Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.