- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- eAS-269-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00303-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- Akcinė bendrovė "ORLEN Lietuva"
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyrius, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl raštų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „ORLEN Lietuva“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 16SD-2378-(14.16.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT Palangos skyriaus raštas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. vasario 13 d. raštą Nr. 1SS-192-(5.59 E.) „Dėl rašto nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT raštas) ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių jo 2022 m. lapkričio 23 d. prašymą Nr. D2(4.83-3)-2702 išnagrinėti iš naujo ir tenkinti visiškai.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą ir 2023 m. kovo 8 d. sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija NŽT Palangos skyriaus 2022 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 16SD-2378-(14.16.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo atsisakyta atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų keitimo procedūrą. Kadangi kilęs ginčas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, NŽT Palangos skyriaus rašto apskundimui privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka netaikytina. Skundu dėl NŽT Palangos skyriaus rašto panaikinimo pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2023 m. kovo 9 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas neprašė atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl teismas skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos buveinė registruota adresu Gedimino pr. 19, Vilniuje, vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, skundas turėtų būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė – Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai vertino, kad skundo teismui padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo skundžiamo NŽT Palangos skyriaus rašto priėmimo dienos, o ne nuo dienos, kai buvo gautas skundžiamas NŽT raštas, kuriuo atliktas NŽT Palangos skyriaus rašto teisėtumo patikrinimas. Toks teismo vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka ABTĮ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Net jei NŽT Palangos skyriaus rašto apskundimui nebuvo privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka, pareiškėjas turėjo teisę tokį raštą apskųsti aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ nėra numatyto draudimo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka tais atvejais, kai ji nėra privalomai numatyta atitinkamuose įstatymuose. Be to, būtent tokia apskundimo tvarka buvo nurodyta ir NŽT Palangos skyriaus rašte. NŽT vadovas priėmė pareiškėjo skundą dėl NŽT Palangos skyriaus rašto ir jį išnagrinėjo, t. y. atliko jo teisėtumo patikrinimą. Taigi, NŽT Palangos skyriaus raštas buvo išnagrinėtas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. VAĮ 14 straipsnis taip pat suteikia teisę teikti skundą aukštesniam viešojo administravimo subjektui.
2. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. ABTĮ nėra numatyti skirtingi sprendimų priimtų ne teismo tvarka apskundimo terminai priklausomai nuo to, ar sprendimas buvo priimtas skundą išnagrinėjus privaloma ikiteismine tvarka, ar neprivaloma.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nurodytoje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai teritorinio administravimo subjekto priimtas administracinis aktas buvo tikrinamas aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to teritorinio padalinio, kurio administracinio akto teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą (2017 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-616-1062/2017; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-816-492/2017; 2018 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-507-525/2018; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-259-552/2020; 2023 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-88-1188/2023).
4. Teismas nepagrįstai nusprendęs, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo dėl NŽT Palangos skyriaus rašto padavimo terminą, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas dėl NŽT rašto turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vien tik NŽT Palangos skyriaus rašto panaikinimas neapgintų pareiškėjo pažeistų teisių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui) ir 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas ginčija NŽT Palangos skyriaus raštą, kuriuo atsisakyta atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų keitimo procedūrą, kilęs ginčas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, todėl NŽT Palangos skyriaus rašto apskundimui privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka netaikytina. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas dėl NŽT Palangos skyriaus rašto panaikinimo į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą ir jo neprašė atnaujinti, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, skundas turėtų būti paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra NŽT buveinė – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai vertino, jog skundo teismui padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo skundžiamo NŽT Palangos skyriaus rašto priėmimo dienos, o ne nuo tada, kai buvo gautas skundžiamas NŽT raštas, kuriuo atliktas NŽT Palangos skyriaus rašto teisėtumo patikrinimas. ABTĮ nėra numatyto draudimo pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka tais atvejais, kai ji nėra privalomai numatyta atitinkamuose įstatymuose. Be to, būtent tokia apskundimo tvarka buvo nurodyta ir NŽT Palangos skyriaus rašte. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas praleido skundo dėl NŽT Palangos skyriaus rašto padavimo terminą ir, kad pareiškėjo skundas dėl NŽT rašto turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. Atitinkamai administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).
Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies normoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai tam tikro subjekto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui yra paduodamas pagal to subjekto, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-55-624/2017; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-1062/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-756/2018; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-749-492/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių prašydamas sklypams, esantiems Palangos mieste (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyti ir įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą specialiąsias žemės naudojimo sąlygas vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimais. Skundžiamu NŽT Palangos skyriaus raštu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo procesas nepradedamas, kadangi iki 2022 m. gruodžio 31 d. neįmanoma atlikti visų teisės aktuose reglamentuotų procedūrų ir specialioji žemės naudojimo sąlyga nebūtų nustatyta. Pareiškėjas, pasinaudodamas šiame NŽT Palangos skyriaus rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, NŽT Palangos skyriaus raštą apskundė NŽT vadovui. NŽT išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl NŽT Palangos skyriaus rašto, t. y. atliko skundžiamo NŽT Palangos skyriaus rašto teisėtumo patikrinimą, ir padarė išvadą, kad NŽT Palangos skyriaus rašto turinys atitinka administraciniam sprendimui (administraciniam aktui) keliamus reikalavimus bei Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju NŽT Palangos skyriaus raštas sukelia tiesiogines pasekmes pareiškėjui, o ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme pagal šio teritorinio viešojo administravimo subjekto buveinės vietą, t. y. byla priskirtina Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai, todėl teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nepatenka į Žemės reformos įstatymo taikymo ribas, todėl Žemės reformos įstatyme įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka šiuo atveju netaikytina. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs susidariusią situaciją, jog dėl galimybės NŽT Palangos skyriaus raštą skųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo nurodyta pačiame NŽT Palangos skyriaus rašte, turėjo padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str.), t. y. pasiūlyti pareiškėjui kartu su skundu pateikti teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys, o ne iš karto atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.